Klaipėdiečio aistra – ir burlentės, ir burvaltės

35 metų energetikos specialistas neslepia, jog tai – jo aistra, ir mano, kad gyventi be uždegančių pomėgių būtų nuobodu.

Rusnės saloje gimęs V.Laukevičius anksti pradėjo plaukioti kartu su tėvu jo valtimi.

„2003 metais senovinių laivų meistras pastatė tėčiui venterinę valtį (venteris – tinklinė žuvų gaudyklė. – Red.). Tai buvo tradicinės Kuršių marių žvejų burvaltės, mažesnės už kurėnus. Vertingų patarimų davė pirmasis Rusnėje venterinę valtį savo rankomis pasistatęs Simas Knapkis.

Tėtis pradėjo ja plaukioti po Kuršių marias, vis dažniau į laivą lipdavome ir mes su jaunesniuoju broliu Domantu“, – sakė V.Laukevičius.

Studijuojant ekologiją Vilniaus universitete valtys ir burės prisimiršo, tačiau grįžus į Klaipėdą nesinorėjo atsilikti nuo brolio ir tėčio, kurie jau buvo gavę buriavimo kapitonų pažymėjimus.

Vandenys nenustojo vilioti. Vykintas stojo ant burlentės, tačiau tam reikia ypatingų oro sąlygų, tinkamo vėjo. Iki šiol tai – didžiausia jo aistra.

Prieš dešimtmetį jis kartu su tėčiu jo valtimi „Rusnietis“ pirmą kartą dalyvavo tradicinėse senųjų Kuršių marių ir Nemuno baseino burlaivių replikų (kopijų) regatoje „Burpilis“. Šiemet jau trečią kartą plaukė savąja „Rusniete“.

„Imtis savo valties statybos pastūmėjo ir dėl koronaviruso paskelbtas karantinas, daugiau laiko tekdavo praleisti namuose. Tėčio valtis jau buvo senoka, nusprendžiau, kad laikas turėti savą.

Vėl tariausi su Simu. Jis – tikra istorinės laivybos enciklopedija, įgijęs daug praktinių žinių.

Nuvažiavau į Nidą – ten žvejo etnografinės sodybos kieme ir už tvoros stovi dvi venterinių valčių replikos. Viską atidžiai apžiūrėjau, išsimatavau.

7,2 metro ilgio ir 1,85 metro pločio burvaltę iš pušies, eglės ir ąžuolo medienos pastatė Viktoras Belekopytovas, o visus reikalingus priedus susirinkau pats.

Kretingoje iš žemaičių nusipirkau storos drobės ir pasisiuvau bures. Jų plotas – 19 kvadratinių metrų. Stiebo aukštis – 6,6 metro.

Statybos prasidėjo žiemą, o birželį jau išplaukėme į pirmąjį „Burpilį“, – pasakojo V.Laukevičius.

Burlaivyje „Rusnietė“ gali tilpti aštuoni žmonės, bet patogiausia ja plaukti šešiese. Laivas – be patogumų, tačiau jo denyje labai romantiška miegoti po atviru dangumi. Prireikus čia galima išskleisti nedidelę palapinę.

Plokščiadugnė venterinė valtis, kokiomis kadaise pamario gyventojai žvejodavo ar gabendavo šieną bei kitus krovinius, gali plaukioti tik mariomis. „Rusnietės“ grimzlė – keturiasdešimt centimetrų.

Vėlų rudenį laivas iškeliamas į krantą, o pavasarį nuo bortų tenka nuvalyti dumblius ir kitokias apnašas, paskui padengti derva.

Būtų geriausia laivą palikti vandenyje, tačiau grėsmę kelia pavasariniai ledonešiai.

Pasak V.Laukevičiaus, per metus „Rusnietė“ vandenimis plaukioja apie mėnesį. Laivo greitis – iki 15 mazgų (apie 28 kilometrus) per valandą.

„Kai kam toks greitis tiesiog juokingas. Bet greičio pojūtis nevienodas skirtingomis transporto priemonėmis.

Ne vienam atrodo, kad reikia būti šiek tiek patrakusiam, jeigu imiesi tokios veiklos.

Bet vieni perka brangius automobilius ar motociklus, kiti kolekcionuoja fotoaparatus ar pašto ženklus. O vienas pašto ženklas gali kainuoti daugiau negu visa mūsų istorinių laivų flotilė“, – apie savo pomėgį buriuoti senovine valtimi emocingai pasakojo V.Laukevičius ir pridūrė, kad jį palaiko ir žmona Elvyra.

Šiemet birželį jis kartu su Elvyra dalyvavo pirmajame „Burpilio“ regatos etape Nidos prieigose.

Nors laivų stiebus lenkė stiprus gūsingas vėjas ir buriuoti audringose Kuršių mariose buvo iššūkis visiems regatos dalyviams, „Rusnietė“ pelnė pirmąją vietą.

Po kitų dviejų etapų iš Pervalkos ir Juodkrantės istoriniai laivai Jūros šventės pirmąjį vakarą tradiciškai įplaukė į Klaipėdą pro pakeltą Pilies tiltą.

Tris dienas laivus galėjo lankyti šventės svečiai. Aišku, įdomiausia čia buvo vaikams.

Su V.Laukevičiumi į Kuršių marias jau leidžiasi ne tiktai žmona, bet ir sūnus Kęstutis.

Pasak buriuotojo, plaukiojant senaisiais laivais nebūtinas ypatingas fizinis pasirengimas, tačiau reikia teorinių ir praktinių žinių, būtina pažinti gamtos reiškinius, žinoti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, būti psichologiškai pasiruošusiam netikėtiems iššūkiams.

V.Laukevičius kelerius metus dalyvavo „Nacionalinėse ekspedicijose“, stovėjo prie savų venterinių valčių vairo.

Jam džiugu, kad šeimos venterinės valtys „Rusnietis“ ir „Rusnietė“ Rusnėje – didžiausioje Lietuvos saloje – primena spalvingą šio krašto istoriją.

Iš viso Lietuvoje yra apie penkiolika senovinių žvejų laivų replikų.