Bičiuliai neslepia, kad jiems svorį sėkmingai numesti padėjo skrandžio mažinimo operacijos, taigi kitų žmonių savo pavyzdžiu sekti neragina – aišku, kad daug geriau svorį numesti patiems be medicininės intervencijos. Bet jie sako, kad abu jautėsi išbandę viską, ką galėjo, ir niekas jiems nepadėjo.
„Jaučiau, kad gresia, jog visą likusį gyvenimą nugyvensiu storas ir dėl to nelaimingas, besijausdamas nepilnaverčiu – taigi pasiryžau“, – sakė Lukas.
Panašiai buvo ir Sandrai. Ji sako šiek tiek papildomų kilogramų turėjusi nuo paauglystės, vis bandžiusi jais atsikratyti – ir kartais trumpam pavykdavo, bet paskui jie grįždavo su kaupu, kol galiausiai svoris perkopė 100 kg. „Išbandžiau visokiausias dietas, protarpinį badavimą, keto mitybą – jeigu ir padėdavo, tai tik trumpam. Jaučiau, kad jeigu nesiryšiu drąsesniam žingsniui – taip visą gyvenimą ir kovosiu su savimi“, – konstatavo Sandra.
Lukas patikino, kad jis irgi daug ką išbandė, turėjo asmeninį trenerį, maitinosi pagal specialisto sudarytą mitybos planą – bet gero rezultato nepavyko pasiekti.
Kaip visgi jie mano, dėl kokių priežasčių buvo priaugę tiek svorio? „Aš manau, kad kalčiausias mano darbas ir su tuo susijęs režimo nebuvimas – neišeidavo maitintis reguliariai ir subalansuotai, nes savaitgaliais neretai dirbi bare per naktį, pirmadienį dirbi nuo ryto ir pan.“ – sakė Lukas.
O Sandra paaiškino: „Man būdingas emocinis valgymas. Būdavo, jaučiuosi gerai – tada save apdovanoju ir valgau, jaučiuosi blogai – noriu save paguosti ir valgau. Na, o dirbant baruose darbe būna daug streso – ir taip pat ten daug skanaus maisto...“
Kaip jau minėta, kovodami su antsvoriu abu bičiuliai daug išbandė, bet galiausiai pasijuto tokie bejėgiai, kad nusprendė kreiptis į medikus ir prašytis skrandžio mažinimo operacijos.
Didelių pjūvių nebuvo
Pirmoji operacijai ryžosi ir užsirašė Sandra. Kai ji papasakojo Lukui, kad tai padarė, tą patį padaryti suskubo ir jis – iki tol vis apie tai svarstydavo, bet nepasiryždavo.
Abu kreipėsi į privačias, bet skirtingas klinikas (Lukas – į gydytoją Donatą Danį „Gijos klinikose“ Kaune, Sandra – į Antaną Mickevičių „Newman“ klinikoje Kaune). Kainavo panašiai – vienam 5000, kitam – 5200 Eur.
Atliktų operacijų pobūdis kiek skyrėsi (Sandrai daryta skrandžio apylankos operacija, Lukui – suformuota skrandžio „rankovė“), bet rezultatas panašus – abiejų skrandžių tūriai buvo sumažinti maždaug 80 proc. Akivaizdu, kad po to valgyti gali daug mažiau – ir netenki svorio.
O kaip konkrečiau viskas vyko? Pasak bičiulių, pirmiausia atliekami kraujo ir kiti tyrimai, su pacientu aptariama operacijos eiga ir pan. Pati operacija laparoskopinė, kas reiškia, kad didelių pjūvių daryti nereikia, instrumentai įvedami per 0,5–1 cm pjūvius, o vėliau lieka tiesiog nežymūs įbrėžimai ant pilvo.
Operacija atliekama su pilna narkoze. „Kai po jos prabudau, buvo toks momentas, kai suabejojau, ar tikrai man to reikėjo – juk jautiesi prastokai, kaip ir po įvairių kitų operacijų. Įsivaizduoju, kad jei mažini nosį ar kažką didini, rezultatas gali nudžiuginti iš karto, o čia atsibudus rezultato nematyti, na, bet per kelias savaites jis pasirodė ir man tapo aišku, kad pasirinkau teisingai“, – pastebėjo Lukas.
O Sandra sakė, kad nebuvo nė akimirkos, kai ji būtų suabejojusi, ar operacijai ryžtis reikėjo. Jau penktą dieną po jos grįžo į darbą, tiesa, tik kelioms valandoms. Ir Lukas pastebėjo, kad penkta diena buvo kaip stebuklinga, kai sugrįžo visos jėgos. Tiesa, pilnu krūviu į darbą jis grįžo po mėnesio.
Būtent pooperaciniu laikotarpiu bičiuliams labai padėjo tai, kad prireikus galėjo dalintis patirtimi ir aptarti savo savijautą bei mitybą vienas su kitu.
Kurį laiką po operacijos abu turėjo maitintis labai atsargiai, vien jogurtu ir kūdikių tyrelėmis. Bet netrukus viskas grįžo į vėžes.
Užtenka pusės cepelino
Bičiuliai tikino, kad dabar valgo viską – tik daug mažesniais kiekiais, nei iki tol. Tarkim, jei seniau vienu prisėdimu galėjo suvalgyti visą picą – dabar užtenka vieno gabalėlio, ir pasijunti sotus. Seniau suvalgydavo didelę porciją rūkytų šonkauliukų – dabar suvalgo tik tris juosteles, ir tas be garnyro. Seniau sukirsdavo tris cepelinus – dabar gali vieną pasidalinti perpus, ir užteks.
Abu prisipažino, kad pradžioje buvo keletas atvejų, kai pasijuto persivalgę – po to susivokė, kokios jų naujos galimybės ir kiek maisto galima suvalgyti vienu prisėdimu.
Nuo operacijų jau praėję nepilni metai – Sandrai ji atlikta praėjusių metų rugpjūtį, Lukui – rugsėjį. Per tą laiką Lukas numetė 60 kg, Sandra – 41 kg. Daugiausia svorio nukrito per pirmą mėnesį (Sandrai – bene 12, Lukui – 20 kg), kas yra savaime suprantama, nes pirmosiomis dienomis valgyti visai nesinorėjo.
Savo permainas bičiuliai planavo įamžinti vaizdo įraše prieš ir po metų – bet įamžino jau po dešimties mėnesių, nes rezultatas buvo akivaizdus ir laukti nesinorėjo. Štai tas vaizdo įrašas, instagrame sulaukęs didelio dėmesio.
Energingesni ir laimingesni
Klausiu pašnekovų, koks visgi šalutinis operacijos ir tokio greito sulieknėjimo poveikis? „Sakyčiau, didžiausias šalutinis poveikis – vis reikia pirkti naujų drabužių, nespėji apsižiūrėt – ir vėl reikia naujų“, – nusijuokė Lukas.
Ir surimtėjęs pridūrė, kad dabar valgyti turi dažnai, tad išeidamas kažkur ilgesniam laikui stengiasi pasiimti maisto su savimi, antraip po kelių valandų organizmui pradeda trūkti energijos ir darosi silpna. O Sandra teigė, kad jai silpna darosi ne dėl ilgesnio nevalgymo, o tada, kai kelias dienas užmiršta išgerti vitaminų – dabar, kai organizmas gauna mažiau maisto ir maistinių medžiagų, reikalingi specialūs papildai.
Kaip jau minėta, kitiems darytis skrandžio mažinimo operacijos bičiuliai tikrai nerekomenduoja – reikėtų atrasti natūralesnių būdų kovoti su viršsvoriu. Tačiau jie patys labai džiaugiasi, kad visgi tam pasiryžo, kai jau atrodė, kad svorio numesti niekada nepavyks.
„Dabar jaučiuosi ne tik jaunas, bet ir gražus. Didžiausi komplimentai man buvo tuomet, kai sutikti seni draugai manęs neatpažino. Dabar lengvai užlipu į penktą aukštą, kas seniau būdavo sunkiai įmanoma, ir šiaip jaučiuosi daug energingesnis, juk kojoms nereikia nešioti viso to viršsvorio. Ir net mano sveikata pagerėjo – nuo seno turiu astmą, bet dabar būklė palengvėjo“, – džiaugėsi Lukas.
Ir Sandra sakė, kad dabar ji jaučiasi daug energingesnė, atrodo, vis lekia ir lekia. Be to, ji gali pirkti tuos drabužius, kurie atrodo gražūs. „Dabar daug labiau pasitikiu savimi – ir tiesiog jaučiuosi laimingesnė“, – sakė Sandra.
