Vilniuje grožio saloną atvėrusios romės: „Esame kaip ir visi žmonės“

„Žinojome, kad galime pagražinti ne tik save ar pažįstamas moteris, bet ir taip užsidirbti bei tapti savarankiškomis – taip ir gimė idėja atidaryti grožio saloną“, – pasakoja antakių bei blakstienų laminavimo specialistė Rumina Bagdonavičiūtė.

Kaip sako pašnekovės, šis verslas svarbus ir dėl to, kad iki šiol ant pirštų galima suskaičiuoti, kiek romių savo pastangomis pavyko įsitvirtinti grožio sferoje. Merginos tiki, kad grožio kabinetas ateityje plėsis ir atvers kelius kitoms romėms.

Idėją palaikė ir Vilniaus savivaldybė, skyrusi lėšų romių užimtumui didinti. Kaip teigia Kristina ir Rumina, ši pagalba joms labai svarbi, nes jaunam žmogui gauti finansavimą kursams bei grožio kabinetui atidaryti – nelengva. Be to, įsidarbinti joms buvo sunkiau ir dėl išankstinių dėl romų tautybės asmenų tapatinimo su nusikalstamomis veikomis.

Savo sunkiu darbu ir gerais ketinimais merginos siekia mažinti klaidingus mitus ir stigmatizuojančias nuostatas, kurios romų atžvilgiu vis dar egzistuoja.

„Mes siekiame laužyti šį stereotipą ir jau matome iš savo klienčių, kad keičiasi nuomonė apie mūsų tautybės žmones. Be to, norime savo pavydžiu ir kitoms romų mergaitėms parodyti, kad jos irgi gali būti savarankiškos, mokytis ir siekti svajonių“, – sako Kristina Saidova.

Jaunos moterys pradėjo dirbti anksti, tad jau spėjo išmėginti kelias veiklas.

„Dėl tautybės mums durys uždarytos daug kur. Net ir atidariusios grožio saloną, susiduriame su klientėmis, bijančiomis ateiti, tačiau jau vėliau įsitikinančiomis, kad jų baimės buvo nepagrįstos“, – pasakoja Rumina.

Grožio kabineto įkūrėjos kelerius metus kaupė patirtį lankydamos įvairius kursus ir mokymus, kol apsistojo ties specialybėmis, kurios buvo arčiausiai širdies. Grožio kabinete abi pašnekovės atlieka antakių bei blakstienų laminavimą. Kristina taip pat dažo antakius ir atlieka jų korekciją, pasirūpina antakių SPA, priaugina blakstienas ir atlieka veido depiliaciją.

Netrukus prie jų prisijungsianti Dilara Bogdanovič padės klientėms visapusiškai puoselėti plaukus ir pasirūpins šukuosenomis, kirpimu bei dažymu, jų priauginimu bei atstatymu. Mergina save drąsiai bei žaismingai vadina „plaukų gydytoja“.

„Mes viena kitai norime kuo labiau padėti. Jau prieš ketverius metus dirbau antakių specialiste, tad turiu šio darbo patirties ir Ruminą pamokau, kaip bendrauti su klientais“, – šypsosi Kristina.

„Jau nuo vaikystės buvo antakių manija, norėjosi visoms moterims juos pagražinti. Iki šiol pasirūpinu mamos ir močiutės antakiais“, – šypsosi Kristina, o Rumina priduria, kad ir jos antakiais tobulai pasirūpina bičiulė.

Tiesa, vien grožio kabineto veikla jos neapsiriboja. Rumina laisvu laiku dirba pavežėja, taip pat jos abi su Kristina dirba Romų visuomenės dienos centre pedagogo padėjėjomis, o daugiakultūriame dienos centre „Padėk pritapti“ moko grožio paslapčių jaunąsias romes – Kristina moko paneles, kaip tvarkyti antakius, o Rumina – kaip pasidaryti makiažą.

Rumina priduria, kad ne tik jos su Kristina tokios darbščios, bet ir kitos romų bendruomenės moterys: „Tiesiog plačioji visuomenė to nežino, nemato. Kasdien turim kažką įrodinėti, kad esame kaip ir visi žmonės.“

„Ši asmenų grupė išties susiduria su visuomenėje vis dar gajais stereotipais“, – teigia Sondra Jendovickaitė, Vilniaus savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus Socialinės integracijos poskyrio vyr. specialistė.

Į tai atsižvelgęs, Socialinių paslaugų skyrius, įgyvendindamas Vilniaus romų integracijos į visuomenę 2020–2023 m. programos vieną iš tikslų – mažinti socialinę atskirtį, šiemet paskelbė nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paslaugas romų bendruomenės moterims bei mergaitėms, projektų atrankos konkursą. Jo tikslas – įgalinti šios bendruomenės moteris dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vieni iš konkurso laimėtojų tapo Lietuvos sakaliukų sąjungos projektas „Mes – galinčios ir įgalintos“, į kurį įtrauktos ir pašnekovės romės. Šią socialinę iniciatyvą taip pat parėmė Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

„Šis projektas ir jo dalyvių drąsa rodo, kad, tikint savo sėkme, galima ne tik susikurti kokybišką kasdienybę, bet ir laužyti stereotipus. Manau, nesvarbu, kokioje aplinkoje esame augę, kiekvieno ateitis – mūsų pačių rankose, tik reikia prisiimti asmeninę atsakomybę“, – pabrėžia S.Jendovickaitė.

Anot pašnekovės, Vilniaus savivaldybė iš biudžeto lėšų šiam jaunų moterų užimtumą skatinančiam projektui skyrė daugiau nei 25 tūkst. eurų. Organizacija įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu reguliariai rengti profesinio orientavimo bei karjeros planavimo užsiėmimus, į kuriuos įtraukta dešimt dalyvių, taip pat organizuoti reguliarias savitarpio pagalbos grupes ir užtikrinti kokybišką projektų dalyvių vaikų priežiūrą. Trims įsidarbinusioms projekto dalyvėms skirta individuali mentorystė.

Projekto paraišką Vilniaus savivaldybei dėl romių moterų įgalinimo pateikė daugiakultūris dienos centras bei atvira jaunimo erdvė „Padėk pritapti“, kuris veiklą vykdo daugiau nei dešimtmetį ir pradėjo nuo romų tautybės vaikų švietimo, o vėliau centro funkcijos ir tikslai išsiplėtė.

Kaip teigia jo vadovė Inga Kreivėnaitė, gavus minėtą finansavimą centras turėjo galimybę organizuoti grožio kursus, kurie padėjo padidinti moterų kompetencijas. Šie dveji metai moterims leido sukaupti patirties ir įgyti reikiamos kvalifikacijos, išbandyti savo įgūdžius praktiškai.

„Šiuos kursus lankė ir Rumina, Dilara bei Kristina, ir taip joms gimė mintis atidaryti grožio kabinetą, kuriame galėtų tęsti veiklą. Tad pateikėme dar vieną paraišką Vilniaus savivaldybei ir, gavę paramą, padėjome šioms trims merginoms įsidarbinti. Jos viską daro pačios, o mes stengiamės visapusiškai jas palaikyti“, – šypsodamasi pasakoja dienos centro vadovė.

Anot Kristinos bei Ruminos, tiek Romų visuomenės centras, tiek „Padėk pritapti“ joms labai pagelbėjo: „Mes nuolat buvom palaikomos, girdėdavom, kad „Tu tai gali padaryti, nors kartais netikėdavome savo jėgomis. Tad sukaupėme patirties, vykome į įvairius mokymus ir tai mus paskatino veikti“.

S.Jendovickaitė priduria, kad džiugu stebėti, jog Vilniuje yra iniciatyvių ir stereotipus apie romų bendruomenę laužančių organizacijų, kurios savo pavyzdžiu rodo, kad, veikiant socialinėje srityje, galima užtikrinti minėtų grupių orią integraciją į visuomenę.

„Tam, kad integracija į visuomenę būtų sėkminga, reikia abiejų pusių pastangų. Iš labai arti susiduriame, kaip romams sunku įsitvirtinti darbo rinkoje dėl stigmų, nepasitikėjimo. Taigi tai, jog merginos pačios pradėjo savo veiklą, leis visuomenei pamatyti, kad romai gali ne tik kitiems dirbti, bet ir patys kurti bei plėtoti verslą“, – paantrina I.Krivickaitė.

Šiame grožio kabinete lankosi daug romių, kurios greitai sužinojo apie Kristinos, Dilaros bei Ruminos pradėtą veiklą. Jų sėkme džiaugiasi dauguma bendruomenės moterų, jos rašo padrąsinančias žinutes, o jaunųjų romių tėvai prašo leisti ateiti dukroms pažiūrėti, kaip vyksta darbas grožio srityje – kad jos turėtų į ką lygiuotis.

„Stengiamės rodyti pavyzdį, kad moters siekis – ne tik kuo greičiau susituokti, bet ir realizuoti save“, – pabrėžia Kristina.

Pašnekovių tikslas – ateityje čia priimti dirbti ir daugiau romių, plėsti paslaugų spektrą – siūlyti klientėms ir manikiūro bei pedikiūro paslaugas. Be to, joms itin rūpi teikti kokybiškas paslaugas.

„Mums svarbu ne prisirinkti kuo daugiau klienčių, o kad jos iš grožio kabineto išeitų laimingos. Nepakartojamas jausmas, kai tavo darbą įvertina ir kitas žmogus“, – teigia Kristina. O Rumina priduria, kad geriausias komplimentas, kai klientė, pažvelgusi į veidrodį, pasako: „Tobula“.

„Visą gyvenimą laikomės kartu, mūsų bendruomenė labai stipri. Rodyti pavyzdį svarbu, nes jaunoji karta ne visuomet supranta, kiek turime pereiti, kad kažko pasiektume. Viskas įmanoma, bet nėra ir nebuvo lengva. Tad esame labai dėkingos šeimoms, kurios mus labai palaiko šiame kelyje, ir visiems, kurie prisidėjo prie mūsų svajonės išpildymo“, – apibendrina Rumina.