Visomis pramogomis ir pasirodymais kauniečiai galės pasidžiaugti jau šį šeštadienį, o norintiems sužinoti daugiau apie akrobatinės aviacijos sportą ir detales, kurios nėra matomos pasirodymų metu, portalas „Kas vyksta Kaune“ pakalbino ANBO grupės pilotą ir Kauno aeroklubo direktorių Algimantą Žentelį.
– Kada jūs pradėjote mokytis skraidyti?
– Aš pradėjau mokytis jau vėlokai, gal 20-ies metų. Ankščiau neradau kur, Jonavoje gyvenau ir nebuvo kur.
– Kokio amžiaus būsimi pilotai pradeda mokytis skraidyti?
– Nėra taisyklių kada, bet kai kurie vaikai pradeda skraidyti vos devynerių ir skraido vaikų stovyklose, su sklandytuvais, balansuoja prieš vėją. Paskui juos traukia su virve ir mažieji aviatoriai po truputį įgauna praktikos.
Prie Smetonos žmonės pėsti ateidavo iš kaimų didžiausių, po 30–40 kilometrų, kad patektų į aviacijos šventes.
– Kokio modelio lėktuvais skraidote ir atliekate akrobatinius pasirodymus?
– Jak tipo akrobatiniais lėktuvais – jie yra vienviečiai, būtent jais su grupe skraidome ir atliekame pasirodymus. Dar yra dviviečiai Jak-52, kuriuos gamino rumunai pagal Jakovlevo konstruktorių biuro brėžinius. Sovietiniais laikais kiekviena šalis turėjo savo kažkokias gamyklas, tai va rumunai gamino Jak-52.
Dabar nebegamina, bet gamykla buvo ir gamino labai daug, berods virš 1800. Po visą pasaulį išsibarstė šitie akrobatiniai lėktuvai. Savo laiku buvo mokomieji, pusiau kariniai, dabar – tik sportiniai / mokomieji.
– Kuo šie lėktuvai yra išskirtiniai? Kaip jie pritaikyti atlikti triukus?
– Jie skirti pilotažui, sukti visokias kilpas.
– Ar yra pasirodyme arba treniruotėje buvę, kad nuviltų, sustreikuotų technika?
– Visokių dalykų yra buvę, ir varikliai stoja, bet tenka susitvarkyti su viskuo.
– O ką darote tokią akimirką?
– Na kaip, šaltais nervais, kitaip negu įprasta, ir pasiseka. Jeigu būtų nepasisekę, turbūt čia nesėdėčiau. Bet pasisekė, išsisprendė, nereikėjo šokti su parašiutu, dar labiau rizikuoti.
– O jūsų lėktuvuose yra katapulta nelaimės atvejui?
– Ne, katapultos nėra, pas mus lėktuve yra parašiutas, su juo reikia išlipti iš kabinos ir atsiskirti nuo lėktuvo, tada jisai skleidžiasi.
– ANBO internetiniame puslapyje prie kiekvieno piloto įvardytos skirtingos licencijos. Kuo jos skiriasi ir nuo ko reikia pradėti?
– Pavyzdžiui, PPL reiškia private pilot licence, tai privataus lėktuvo licencija. Šiek tiek žemesnė yra laisvalaikio piloto licencija – LAPL. Aukščiau – CPL, commercial pilot licence – komercinio piloto licencija. Dar aukščiau – ATPL, avialinijų transporto piloto. Nuo žemiausios iki aukščiausios yra LAPL, PPL, CPL, ATPL.
Tai trumpiniai, naudojami Europos Sąjungoje, bet suprantami ir pasaulyje. Amerikoje taip pat yra kažkas panašaus. Dar žemesnė licencija – ultralengvųjų lėktuvų – yra tarsi motociklo kelyje. Kaip vairuotojų C, D, taip ir pilotų kategorijos kyla: LAPL, PPL, CPL ir ATPL.
– O galima gauti aukštesnę licenciją neturint žemesnių? Ir jei išsilaikai, ar automatiškai įgyji žemesnes kategorijas?
– Ne, ne. Gali nebent LAPL praleisti ir pradėti nuo PPL. Bet gali modifikuoti, tarkime, besimokydamas PPL‘ą, licencijos neimti, tęsti mokymus ir iškart gauti CPL‘ą, bet vis tiek turi praeiti visą komercinio piloto licencijos kursą.
– Ar su piloto licencijomis yra panašiai kaip su vairuotojo pažymėjimu, kad tam tikrų kategorijų negali įgyti neturėdamas tam tikro amžiaus?
– Taip, 18-os metų negali laikyti ATPL licencijos, nes neturi dar nieko, neišlaikęs PPL. Šią gali laikyti tik sulaukęs 17–18 metų ir gauti 18-os. Tada dar turi priskraidyti valandas, kol neprisukai valandų, neina net CPL gauti.
– Kiek jau metų akrobatinius pasirodymus atliekantys ANBO pilotai užsiima šiuo sportu?
– Daug metų, sunkiausia pirmus keturiasdešimt, o paskui lengviau.
– Kai treniruojatės, ar yra ant žemės žmonės, kurie jus prižiūri?
– Yra treniruočių, per kurias tiesiog norim, kad kažkas nuo žemės patartų, pasakytų, parodytų, nes mes ne viską matome, nebūtinai žinome, koks vaizdas yra stebėtojui, kaip atrodo tas mūsų pasirodymas. Trenerio pastabos praverčia, nes techniškai galime viską padaryti, bet vaizdas iš kabinos ir nuo žemės skiriasi.
O šiaip treneriai ant žemės dažniausiai dirba su vienu žmogumi, kuris tobulina figūras, ruošiasi varžyboms. Labai patogu tuoj pat įvardyti klaidas ar kitus momentus.
– O kaip vyksta pasiruošimas pasirodymui?
– Viskas pirma vyksta ant žemės, aptariame pasirodymą. Ypač sudėtinga yra nuskridus į kitą miestą, mes turime žinoti, kas toj erdvėj yra, reljefą ir objektų išsidėstymą. Todėl iš pradžių viską suderiname ant žemės.
– Kiek laiko ruošiate viena pasirodymą, kurį jau galima būtų pristatyti žiūrovui?
– Pirmiausia ruošiesi visą gyvenimą, kad turėtum tą patirtį. Darom treniruotes, viskas susideda iš tam tikrų elementų. Dabar jau, aišku, yra tos patirties, tad nedarome kaskart visiškai naujo spektaklio, kažkokius elementus imam, keičiam, grupuojam juos.
Čia panašiai kaip dekoracijos teatro spektakliui. Priklausomai nuo spektaklio turinio, atitinkamai dekoracijas darai kitas, čia irgi tas pats – priklausomai nuo renginio tematikos dėliojam pasirodymą, tinkantį jam.
– Kiek pilotų dalyvaus jūsų pasirodyme aviacijos šventėje? Ar visuomet sąstatas būna tas pats?
– Dažniausiai dalyvaujame mes trys – aš (Algimantas Žentelis – aut. past.), Robertas Noreika ir Rolandas Paksas, būna, kad skrendame keturiese, bet jau rečiau.
– Koks yra pavojingiausias triukas arba atliekama figūra?
– Visą laiką yra pavojinga, nes skrendame labai arti vienas kito. Nepaisant to, lėktuvas dar turi persiversti, atlikti skirtingas figūras.
– Kiek metų patirties turi pilotai, atliekantys šiuos triukus?
– Visi turi daugiau kaip 40–50 metų patirties. Jauni pilotai irgi tobulėja, skraido kai kurie ir 30-mečiai pasirodymuose, bet jie turi turėti limited kategorijas ir varžybinį, sportinį pasiruošimą. Tas sportinis profesionalumas paskui suteikia galimybę būti šou pilotu.
– Ar šiame sporte yra amžiaus limitas, iki kada galima juo užsiimti?
– Ne, nėra, mūsų vienas patronas, mohikanas pradėjo skraidyti dar kai mokėmės iš ukrainiečių čia su pirmaisiais lėktuvais apie 1960 m. Buvo pirmas sklandymas su sporto meistru, skraidė su tais akrobatiniais lėktuvais ir dalyvavo įvairiausiose varžybose iki pat 96 metų, būdamas 95-erių jis dar raitė kilpas.
– Koks yra žymiausias pilotas, skraidęs arba dar skraidantis S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome?
– Kiekvienas yra savo laiku žymus. Pats stipriausias ir daugiausiai vilčių teikęs, didžiausią statusą turėjęs buvo Stepas Artiškevičius, bet žuvo Maskvoj lūžus lėktuvo sparnui. Jis jau buvo tituluojamas Europos čempionu. Kitas būtų Jurgis Kairys, tada Vytautas Lapėnas, Rolandas Paksas. Visi, atstovavę Tarybų Sąjungai, buvę rinktinėje.
