Seniau depresija Eglei atrodė sunkiai suvokiamas dalykas: ji nuo mažens turėjo daug energijos, tryško optimizmu ir buvo iš tų žmonių, kurių visur pilna. Ir prieš keletą metų, prieš prasidedant ligai, ji daug aprėpdavo: turėjo savo nedidelį verslą (užsiima didmenine prekyba gintaru), mados tinklaraštį instagrame, vis dalyvaudavo įvairiuose renginiuose. Be to, ji turi vyrą ir dvi dukras, kurioms dabar 16 ir 12 m.
Eglė mano, kad tikriausiai patyrė vadinamąjį perdegimą, nors tada to nė nesuvokė. „Vieną 2019 m. dieną pradėjau jaustis keistai – kažkaip kitaip, negu iki tol. Tuo metu lankydavausi pas psichoterapeutę, jai papasakojau, kad jaučiuosi liūdnesnė, ir nežinau, dėl ko, bet ji to nesureikšmino. Nebedžiugino dalykai, kurie iki tol džiugindavo – kelionės, susitikimai su draugais, o mano madų tinklaraštis, kur turėjau daug sekėjų, ėmė atrodyti visai beprasmiškas ir tuščias – norėjosi kažkokios prasmės, pavyzdžiui, gelbėti gyvūnus“, – atsiminė Eglė.
Tuo metu ji mėgindavo karts nuo karto pakelti sau nuotaiką, išgerdama taurę vyno. Pradžioje tą darydavo porą sykių per savaitę, paskui – dažniau. Ypač įsijautė, kai prasidėjo karantinas – dažnai jau išgerdavo kas vakarą, ir ne po taurę, o po visą butelį.
Per karantiną moters nuotaikos tik blogėjo, staiga pablogėjo ir fizinė sveikata: buvo nustatyta mažakraujystė – ji taip neturėjo jėgų, kad vos užlipdavo laiptais, o tam, kad būtų atstatytas geležies kiekis, teko lašinti lašelines. Taip pat prasidėjo įvairūs uždegimai – inkstų, žarnyno, pūslės – dėl to 8 mėnesius nuolat vartojo antibiotikus.
Dabar Eglė svarsto, kad jos depresija tikriausiai prasidėjo nuo perdegimo, alkoholis būklę pablogino, o paskutinė dėlionės, lėmusios ligą, detalė buvo antibiotikai – juk jie labai pablogina žarnyno mikroflorą, o žmogaus žarnyne pasigamina 80 proc. laimės hormono seratonino.
2021 m. žiemą Eglė patyrė panikos priepuolį – ji stovėjo virtuvėje, kad staiga pajuto, kad „atsijungė“ visi raumenys, pradėjo smarkiai daužytis širdis. Moteris atsigulė į lovą ir galvojo, kad tuoj mirs. Po to pusvalandį verkė. Tai pašnekovę labai išgąsdino (gal prisidėjo tai, kad panikos priepuolius vis kentė jos draugė, kuri dėl to net atsidurdavo ligoninėje).
Kai kurie gydytojai nepalieka vilties
Po to psichoterapeutė Eglę nukreipė pas psichiatrę, kuri diagnozavo vidutinio sunkumo depresiją ir pasiūlė gerti antidepresantus. Moteris su tuo visgi nenorėjo sutikti, kreipėsi į kitą psichiatrę, kuri nerimo slopinimui skyrė neuroleptikų. Pradėjus juos vartoti, Eglė pasijuto dar prasčiau, lankydavo itin niūrios mintys – tuomet sutiko gerti ir antidepresantus.
Vaistų jį išbandė ne vieną ir ne dvi rūšis – vieni lyg ir padėdavo, bet ne iki galo, kiti išvis prastai veikė. Be to, moteris vis keitė specialistus – pati skaičiuoja, kad lankėsi bene pas 7 psichiatrus, 3 psichoterapeutus, be to, pas kelis alternatyvios medicinos specialistus.
Klausiu jos, ar tikrai reikėjo pakeisti tiek psichiatrų? „Tiesiog norėjau rasti tinkamą. Pirmosios psichiatrės prašiau, kad skirtų man hormonų tyrimą (juk neretai nuotaika pablogėja dėl sutrikusių skydliaukės ar lytinių hormonų veiklos), bet ji atsakė, kad tuo neužsiima, tiesiog gydo antidepresantais. Teko susidurti ir su tokiais psichiatrais, kurie teigia, kad depresija neišgydoma – tikrai nesinorėjo vaikščioti pas specialistus, kurie visai nepalieka vilties…“ – teigė Eglė.
Buvo daug dienų, kai vos prabudusi ryte ji imdavo laukti, kada ateis vakaras ir ji vėl galės gultis, nes nieko nesinorėjo daryti. O kartais atsikėlus jausdavo, rodos, kone fizinį skausmą pilve iš nerimo, kad tądien gali atsitikti kažkas blogo.
Padeda paprasti nemokami dalykai
Visgi palengva atėjo pagerėjimas, prie kurio, kaip Eglė tiki, prisidėjo ne tik vaistai, bet ir įvairios kitos priemonės, apie kurias ji išgirdo iš specialistų ar perskaitė mokslinėje literatūroje (jos skaito tikrai daug).
Kai kurios iš tų Eglės pasitelktų priemonių gal ir atrodo paprastos, bet sergant depresija jos tikrai reikalingos ir veiksmingos – tarkim, dienos režimas. Svarbus ir sportas bei buvimas gryname ore – gavus saulės, intensyviau gaminasi jau minėtas hormonas seratoninas. Be to, ji kasdien stengėsi nuveikti kažką, kas jai malonu.
Svarbi ir taisyklinga mityba – štai Eglė į savo racioną įtraukė vaisius ir daržoves, kurių seniau vartodavo mažai, ir maitinasi reguliariai, nepraleidinėja vakarienės, kaip seniau (su alkoholiu ji atsisveikino tada, kai pradėjo gerti vaistus, mat tai tarpusavyje nesuderinama).
Svarbūs ir maisto papildai – ypač naudingos pašnekovei pasirodė omega-3 riebalų rūgštys, šafranas, ašvaganda, B grupės vitaminai.
Galiausiai, svarbūs yra ir intymūs santykiai, nors sergant depresija gali visai nesinorėti apie tai galvoti.
Dukros išmoko savarankiškumo
Eglė sako, kad kurį laiką jautėsi visai pasveikusi, todėl nusprendė mažinti vaistų vartojimą – juk dabar geria vienus neuroleptikus ir dviejų rūšių antidepresantus. Taigi palengva bando mažinti vienų iš pastarųjų vartojimą, tiesa, nuotaika dėl to vėl kiek pablogėjo – dabar, pasak Eglės, ji yra kaip linksmieji kalneliai ir vis keičiasi.
„Dažnai, kai taip nutinka, mažinant antidepresantus, žmonės vėl prie jų grįžta. Tačiau esmė ta, kad nuotaikos pablogėjimas – vienas iš vaistų nutraukimo poveikių (nors gydytojai paprastai neįspėja, kad vaistų vartojimą nutraukti gali būti labai sunku). Išeina, kad taip žmogui gresia visam gyvenimui „sėsti ant vaistų“ – aš to nenoriu, tad tikiuosi, kad pavyks palengva išsikapstyti“, – sakė Eglė.
Nors kartais ji dar pasijunta prasčiau, jaučiasi grįžusi į šeimą. Sako, kad dvejus metus, kai jos būklė buvo ypač prasta, jos dvi dukros augo tarsi be mamos – na, ji lyg ir buvo šalia, bet ne tokia, kuri gali paguosti ar patarti, kai to labiausiai reikia. Užtat merginos greitai, norėjo to ar ne, tapo savarankiškesnėmis (tarkim, pradėjo važinėti visuomeniniu transportu, užuot laukusios, kol mama kažkur nuveš), o dabar jos pasidžiaugia tuo, kad mama vėl tokia, kaip seniau. Na, o vyrui teko pradėti dažniau gaminti valgį.
Tiems, kuriuos irgi puola depresija, Eglė patartų neskubėti gerti vaistų – aišku, būna atvejų, kuriais jie tikrai reikalingi, bet lengvesniais atvejais gali padėti ir saulė, gamta, dienos režimas ir sveikesnis gyvenimo būdas. Žinoma, svarbu ir neprarasti vilties bei lygiuotis į tuos, kurie pasveiko, užuot klausius tų, kurie sako, kad viskas yra ir bus blogai.
Savo išgyvenimais įveikiant depresiją Eglė dalijasi instagramo paskyroje @egle_juozaitiene.
