Teatralas Paulius ir rinkodaros srityje dirbusi jo žmona Justina pernai rudenį metė visas savo veiklas, pardavė Vilniuje butą, nusipirko kemperį ir be jokio išankstinio plano išvažiavo su dviem dukromis ieškoti laimės. Nesustabdė ir prieš pat kelionę užklupusi netikėta žinia, kad Justina laukiasi trečios atžalos.
„Tarsi viskas dėliojosi savaime – jau ilgai pardavinėjome butą, Pauliaus tuometiniai teatro projektai ėjo į pabaigą, aš jau porą metų dirbau Vilniaus operos ir baleto teatre, bet jaučiau, kad ateina metas kažką keisti... Man pasisekė, kad su savo vyru gyvename visiškoje sinergijoje. Tikriausiai nedaugelis vyrų išsyk pritartų žmonos pasiūlymui nusipirkti kemperį ir važiuoti nežinia kur. Kadangi artinosi žiema, vienintelė kryptis buvo – ten, kur šilta“, – pradėjo pasakoti Justina Ignatavičienė.
Į kelionę su dviem 5 ir 13 metų dukromis bei šunimi pora išsiruošė gana greitai. Pardavė butą, nesunkiai sutvarkė vyresniosios dukters nuotolinio mokymosi reikalus, įsigijo kemperį ir... staiga sužinojo, kad Justina laukiasi.
„Daugelis į mūsų šį planą jau ir taip kreivai žiūrėjo. Tikriausiai ne vienas, sužinojęs apie nėštumą, tokio plano būtų išsyk atsisakę. Bet tai ne apie mus. Kadangi viską jau buvome sustygavę, nusprendėme savo planų nekeisti ir išvykome Portugalijos kryptimi“, – pasakojo Justina.
Išankstinės baimės subliuško
Su kemperiu šeima keliavo apie pusę metų. Per tą laiką pagyveno Prancūzijoje, Ispanijoje, daugiausiai laiko praleido Portugalijoje.
„Daug keliavome, daug pamatėme, mėgavomės geru oru. Neslėpsime, mums irgi iš pradžių buvo įvairių abejonių. Labiausiai bijojome trinties, juk visi keturi ir dar šuo turėjome tilpti kemperyje. Tačiau, pasirodo, mums reikia tiek nedaug. Ir erdvės, ir daiktų. Galime tvirtai tai teigti, nes patyrėme savo kailiu. Vienintelis trūkumas šioje kelionėje buvo tas, kad paauglei dukrai stigo bendraamžių draugų, mat šitaip kemperiais dažniausiai keliauja tie, kurių vaikai jau užaugę, arba ikimokyklinukus auginančios poros, tad kempinguose paauglių nedaug sutiksi“, – pasakojo Paulius.
Justina antrino, kad šioje kelionėje visada juos lydėjo jausmas, kad yra namuose.
„Ne veltui sakoma, kad namai yra ne vieta, o jausmas. Tas pilnatvės jausmas kemperyje mūsų neapleido visą pusmetį, kol šitaip keliavome. Laimei, jokios išankstinės baimės nepasitvirtino, mūsų šeima niekada taip gerai nesutarė, kaip toje kelionėje“, – tikino Justina.
Rado būdų užsidirbti
Pora neslepia, kad per santuokos metus yra patyrę įvairių krizių ir išbandymų. Ne gana to, Paulius kovojo su nesibaigiančiomis depresijomis. Abu tikina, kad jų santykiams labai padėjo lankytos įvairios saviugdos praktikos, tačiau esą geriausių rezultatų davė emocijų paleidimo kursai. Tad šioje kelionėje abu nusprendė ir patys nuotoliu baigti emocijų paleidimų instruktorių kursą.
„Šiuolaikiniais emancipacijos ir individualizmo laikais ištikus santuokos krizei daugeliui atrodo racionaliausias sprendimas – skyrybos. Tačiau iš patirties galime pasakyti, kad, įdėjus pastangų, santuoką galima ne tik išsaugoti, bet ir vėl sukurti darnią ir laimingą šeimą. Tik reikia dirbti su savimi. Pavyzdžiui, man reikėjo atsisakyti puikybės...“ – pasakojo Justina.
Patys tapę instruktoriais kelionėje Paulius ir Justina nuotoliu konsultavo savo klientus ir taip galėjo papildomai užsidirbti. Be to, Justina dar šiek tiek nuotoliu dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre. Žinoma, pravertė ir už parduotą butą gautos lėšos.
„Aš paskaičiavau, kad gyvenimas Portugalijoje mums buvo net pigesnis, nei būtų tekę nuomoti butą Vilniuje. Kempinge per mėnesį išleisdavome apie 600 eurų, bet užtai galėjome naudotis visa infrastruktūra – dušais, baseinais, žaidimų aikštelėmis. Maisto kainos Portugalijoje panašios kaip ir Lietuvoje, gal tik kuras brangesnis“, – vardijo Paulius.
Užbūrė gyvenimas prie jūros
Galbūt šitaip šeima būtų gyvenusi ir ilgiau, bet, artėjant gimdymo terminui, suvokė, kad reikia ieškoti vietos, kur būtų galima ilgiau įleisti šaknis. Lyg tyčia visos pastangos išsinuomoti būstą Portugalijoje buvo nesėkmingos.
„Mes gyvenime daug vadovaujamės intuicija. Tad kai vieną dieną užsiminiau Pauliui, kad gal reikėtų pagyventi Klaipėdoje, jis tik linktelėjo galvą ir netrukus mes jau judėjome link Klaipėdos“, – kvatodama prisiminė Justina.
Tad nuo šių metų kovo šeima gyvena išsinuomotame name prie Klaipėdos ir mėgaujasi jau trijų atžalų draugija bei visais pajūrio teikiamais pranašumais.
„Aš esu visiškas vilnietis, Justė – iš Panevėžio, tad gyvenimas prie jūros mums atrodo didžiulė privilegija. Didžiulė Dievo dovana yra gyventi tokios gamtos apsuptyje, kai ranka pasiekiamos tokios poilsio zonos“, – džiaugėsi Paulius.
Be alkoholio
Kadangi jie abu jau beveik trejetą metų visiškai nevartoja alkoholio, jokios nostalgijos sako nejaučiantys ir šurmulingam sostinės gyvenimui. Net ir daugelio baksnojimas pirštu, esą Klaipėdos gatvėse mažai žmonių, porai atrodo labiau pranašumas nei trūkumas.
„Jau seniai nebevertiname miestų pagal jame esančių barų kokybę“, – minėjo Paulius.
Pasiteiravus, kas pasikeitė jų gyvenime visiškai atsisakius alkoholio, abu sutartinai linksėjo, kad atsirado daugiau ramybės ir suvokimo, koks žmogus yra beribis.
„Alkoholis labai išsiūbuoja emocinę amplitudę ir įneša daug nestabilumo. Iš viso mes per daug galių suteikiame alkoholiui. Dažnas įsivaizduoja, kad tik šitaip galima atsipalaiduoti ir linksmintis. Nieko panašaus. Praėjusį savaitgalį dalyvavome „Vinetu kaime“ vykusiame Joninių festivalyje, kur nėra jokio alkoholio.
Atsipalaidavimo ir laimės jausmas buvo visiškai toks pat, kokį patirdavau ir tuose festivaliuose, kur vartodavome svaigiuosius gėrimus. Mes į tą medžiagą sudedame per daug iliuzijų ir troškimų, tam gėrimui atiduodame visą atsakomybę, bet iš tiesų visas tas būsenas galima pasiekti ir be jokių svaigalų. Taip išbandai daugiau naujų, įdomių veiklų“, – tikino Paulius.
Sutiko daug bendraminčių
Pora džiaugiasi radusi pajūryje ir ne vieną puikią vietą, kur gali mėgautis sąmoningumo praktikomis, be to, sutiko daugybę bendraminčių.
„Mano brolis Klaipėdoje gyvena jau septynerius metus ir juokiasi, kad mes per keletą mėnesių jau čia susiradome daugiau draugų, nei jis per visus tuos metus“, – pažymėjo Justina.
Dabar pora vysto savo projektą urbanshaman.lt, padeda ir kitiems eiti sąmoningumo keliu – vykdo emocinių paleidimų konsultacijas, taip pat organizuoja įvairias šokių meditacijas. Pastarasis toks renginys nusimato jau liepos 8 d. „Vinetu kaime“.
„Tiesiog kviečiame žmones išleisti protą nors trumpų atostogų. Tam puikiai tinka meditacinis šokis. Mes su Pauliumi esame paruošę programą, kuri paguldys jūsų protą ant menčių. Mes vis dar esame gamta ir visa visata, tačiau savo vidiniam žvėriui, tapatinamam su instinktais, užvilkome intelektualumo tramdomuosius marškinius.
Užvilkdami mąstymo ir logikos rūbą, kartu atsisakėme ir jo milžiniško potencialo. Atsisakėme tos jėgos ir galios, kuri glūdi mumyse. Todėl kelionė į susitikimą su savo vidiniu žvėrimi yra sugrįžimas į savo tikruosius galios namus, galios, kuri visada glūdėjo mumyse, kuri mus saugo ir globoja, kuri mums leidžia pasitikėti savo intuicija, kuri mums atveria gyvenime beribes galimybes ir kuriai nebaisūs jokie iššūkiai“, – į savo praktikas vilioja pora.
Pasak jų, proto nuraminimas, rankinio stabdžio užtraukimas ir pažiūrėjimas į save iš šalies padeda išspręsti daug iki tol atrodžiusių neišsprendžiamų problemų.
„Juk kai ateini alkanas į parduotuvę, prisikrauni į maišelį daug dalykų, kurių tau nereikia. Taip ir čia, kai nuramini minčių srautą – išsigrynina esminiai dalykai, ateina aiškumas“, – tikino Paulius.
„Kai praktikuoju emocijų paleidimus, už tos saugumo iliuzijos, baimės dėl ateities, noro sukontroliuoti kitų reakcijas, egzistencinio liūdesio, pykčio, neteisybės jausmo, visada randu taiką, ramybę, džiaugsmą, dėkingumą, tuštumą, meilę. Visa tai visada yra su manimi, tereikia patyrinėti iškylančias emocijas ir pasmalsauti, o kas yra už jų.
Didžiausias atradimas yra tai, kad pokytis, kaita, nežinomybė gali atnešti taiką, ramybę ir harmoniją. Tai, kad esame įpratę visus šiuos dalykus sieti su nerimu, baime, gal net pykčiu ar nepasitikėjimu, tėra praeityje išmokti modeliai ir įsitikinimai, kuriuos įsisąmoninus ir pripažinus atsiranda daugiau erdvės meilei ir gyvenimo džiaugsmui, kuris yra neatsiejamas nuolatinės kaitos palydovas“, – antrino Justina.
Tiesa, abu pritarė, kad tikrai ne visiems žmonėms reikalingos įvairios sąmoningumo praktikos.
