Mantas į savanorišką veiklą įsitraukė Lietuvos moksleivių sąjungoje, o vėliau sąrašą papildė Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos jaunimo teatras, Klaipėdos jaunimo asociacija „Apskritas stalas“. Vaiknas prisidėjo ir prie projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė“.
Pašnekovas dalijasi, jog su savanoriavimu tenka susidurti ir darbe, tik iš kitos perspektyvos – kai dirbdamas su renginiais į pagalbą pasitelkia savanorius. Mantas džiaugiasi, kad taip turi galimybę pažinti savanorystę iš abiejų pusių, o įgytos kompetencijos pasitarnauja kasdienybėje.
„Savanorystė ugdo tokias savybes kaip kūrybiškumas, punktualumas, gebėjimas dirbti komandoje, paslaugumas, improvizacija. Tačiau tai tik keli privalumai iš daugelio“, – dalijasi Mantas.
Kalbos barjeras – ne kliūtis
Įsimintiniausia Manto savanorystė – Klaipėdoje visą savaitę vykęs Europos tarptautinio folkloro kultūros festivalis „Europiada“. Jaunuoliui jame savanoriauti teko pirmą kartą, jis koordinavo svečius iš Latvijos: suteikdavo jiems reikiamą informaciją, padėdavo bet kokiais kylančiais klausimais ir tiesiog palaikydavo gerą nuotaiką.
„Dėl tarptautinių pažinčių ši patirtis paliko labai didelį įspūdį ir dabar visiems pasakoju apie ją su šypsena. Buvo kažkas nerealaus!“ – džiaugiasi Mantas ir su nekantrumu laukia kito savanoriavimo „Europiadoje“.
Nors pašnekovas laisvai užsienio kalbomis nekalba, tai netapo kliūtimi bendrauti su dalyviais iš kitų šalių ir drauge kurti prisiminimus. Su svečiais iš Latvijos Mantas leido laiką visą savaitę, o paskutinę festivalio naktį senamiestyje dalyviai traukė dainas, savanoriai ir praeiviai prisijungė šokti. „Buvo daug pozityvių žmonių iš viso pasaulio ir kiekviename veide švytėjo šypsena“, – prisimena kultūros savanoris.
Užkulisių ir scenos emocijų žavesys
Paklaustas, kur savanoriauti jam labiausiai patinka šiuo metu, Mantas pasidalijo Klaipėdos jaunimo teatro užkulisiais. Juose vaikinas sukasi jau 3 metus, per kuriuos teko prisiliesti prie beveik visų sričių: nuo plakatų ir skrajučių dalybų, pasirūpinimo inventoriumi iki bilietų tikrinimo ar net vaikų priežiūros teatro organizuojamoje stovykloje.
Teatre Mantą labiausiai žavi šaunus kolektyvas, galimybė bendrauti su aktoriais ir stebėti spektaklius. Taip pat teatro užkulisiuose tvyrantis aktorių jaudulys, kurį išėjus ant scenos pakeičia ryžtas bei užsispyrimas suvaidinti kaip įmanoma geriau.
„Pasibaigus pasirodymams užkulisiuose trykšta džiaugsmas, emocijos liejasi per kraštus. Po vieno jų žiūrovai buvo pakviesti atvykti į Klaipėdos jaunimo teatro ofisą pabendrauti, pasivaišinti užkandžiais – taip atšventėme spektaklį“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovas.
Per savanorystę atrandame save
Mantui smagu megzti pažintis, diskutuoti aktualiomis temomis, o taip sukuriami ryšiai, vaikino manymu, ateityje gali nuvesti ir prie bendrų projektų. Jis įsitikinęs, kad savanoriaus dar tikrai ilgai ir neabejotinai išbandys ką nors naujo.
„Man savanorystė yra neatlygintinas savęs ir asmeninio laiko atidavimas, taip pat naujos patirtys, žmonės, žinios, įgūdžių lavinimas, pagalba kitam. Per savanorystę galima atrasti save, netgi siekti norimos karjeros. O didžiausią motyvaciją jaučiu stebėdamas daug ir įvairių renginių bei jų užkulisių. Tai neįkainojama“, – teigia savanoris.
Sekite Facebook puslapį Savanorystė kultūroje | Facebook ir atraskite įdomią sritį, pamatykite jos užkulisius, patirkite užburiančią jos magiją.
Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
