Daugiau nei tūkstančio metų senumo kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas, lyg magnetas traukia katalikus iš viso pasaulio. Kasmet šiuo keliu žengia apie 200 tūkst. piligrimų.
J. Gaižauskas pirmąsyk į 800 kilometrų žygį pėsčiomis išsiruošė 2019-iais, nors planavo anksčiau. Ketverius metus Juozą stabdė tai traumos, tai darbai.
Galiausiai aktoriui pavyko ne tik įveikti Šv. Jokūbo kelią, bet ir įkvėptam šios patirties parašyti bestseleriu tapusią knygą „Dievas su šlepetėmis“.
„Dalykus, kurie vyksta kelyje, pajunta visi, net ir einantys paturistauti, gerai praleisti laiką. Daugiau pavaikščiojus aplanko suvokimas, kad didžiausias džiaugsmas yra būti tame kelyje. Kelias nuolat „kalba“ su keliautojais, o keliautojai – su keliu, atveria jam savo paslaptis.
„50 proc. žygeivių gyvenimo problemų išsisprendžia einant šiuo keliu. Tiesiog einant“, – sekmadienio vakarą „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje pasakos J. Gaižauskas.
Žygiuodamas diena iš dienos aktorius ne kartą patyrė, kiek nedaug daiktų iš tiesų reikia žmogui. Kelionei einant į pabaigą atrodo, kad didžiausias pasaulio stebuklas yra visai ne raketų skrydžiai į Marsą ar Mėnulį, o dušas.
„Kiekvienoje vietoje, kur apsistoja piligrimai, yra kambarėlis, skirtas nebereikalingiems daiktams. Tokie greitai atsisijoja žygiuojant. Pavyzdžiui, eini ir tris dienas iš eilės galvoji, kuriems galams reikėjo pasiimti megztuką, kurio iš tiesų nenaudoji. Juk jis – tai papildomi 300 gramų svorio!
Ir, atvirkščiai, jei kokio daikto pristingi, gali pasirinkti nemokamai iš to, ką paliko kiti žygeiviai“, – savo įspūdžiais dalinsis garsus aktorius.
Rubrika „Man rūpi“ nukels į pajūrį. Ten 20 metų veiklos sukaktį mini Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) komanda.
„Tai, kas įvyko atliekų tvarkymo srityje per pastaruosius du dešimtmečius, galima drąsiai vadinti revoliucija. Prieš dvidešimt metų kiemuose nebuvo jokių konteinerių, atliekas gyventojai vakarais skubėdavo išpilti tiesiai į stabtelėjusią šiukšliavežę. Galimybė rūšiuoti atsirado tik prieš penkiolika metų.
Mes skendome šiukšlėse. Tas chaosas, kurį kūrė 40 sąvartynų ir šiukšlynų, plytėjusių Vakarų Lietuvoje, jau yra praeitis.
Šiandien turime sistemą su atliekų perdirbimo gamykla bei tvariu sąvartynų, kuriame šaliname vos vieną procentą visų komunalinių atliekų, o likusią dalį sugebame perdirbti į šilumos ir elektros energiją“, – džiaugėsi KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius.
Paskutinėje šio sezono „Atliekų kultūros“ laidoje žiūrovų taip pat laukia vertinga dešimties punktų atmintinė, kaip atsakingai elgtis su įvairaus tipo atliekomis: maisto, tekstilės, statybinėmis bei remonto darbų, žaliosiomis, padangomis. O laidos pabaigoje išmintimi apie tvarkingesnę aplinką ir būdus to siekti dalinsis rubrikos „Paaugliai gamtoje“ svečiai.
Tvaraus gyvenimo būdo laida „Atliekų kultūra“ – jau sekmadienį 18:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
