Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina K.Gudžiūnaitė iš gyvenimo semia viską, kas įmanoma. Ji pasiekė ne tik stulbinamos karjeros, bet ir susilaukė dviejų vaikų. Nors baleto šokėjos karjera trumpa, Kristina pasirūpino ir ateitimi – įgijo net dvi profesijas: galėtų dirbti baleto pedagoge ir kultūros vadybininke. Nors nereikia bėgti įvykiams už akių, kurti sėkmingo gyvenimo prognozių, baletui ir motinystei atsidavusi K.Gudžiūnaitė iš kiekvienos dienos semia tai, kas geriausia.
Su sutuoktiniu inžinieriumi Pauliumi Ulicku (37 m.) baleto šokėja dalijasi Kajos (5 m.) ir vienų metų aštuonių mėnesių Rusnės priežiūra.
„Man įdomu taip gyventi, kai turi daug erdvės ir deguonies. Todėl galiu skleistis, dirbti, kurti, mylėti šeimą, auginti vaikus. Aš taip suprantu gyvenimą“, – patikino Kristina.
Atsirastų tokių, kurie norėtų paklausti, ko ji taip plėšosi? Juk galėtų sėdėti namuose ir auginti vaikus.
„Žaviuosi moterimis, kurios taip daro. Labai gražu atsidavimas. Dėl to, kad aš taip nedarau, nereiškia, kad mažiau myliu vaikus. Aš noriu ir kitus darbus padaryti. Kiekvienam savaip duota ir kiekvienas neša tiek, kiek gali panešti“, – įsitikinusi primabalerina.
Kai K.Gudžiūnaitė šoka teatre, tarp žiūrovų būna jos šeima. Kai yra galimybė, vyresnioji dukra neretai su mama užsuka į darbą, nes jai įdomu pabūti teatre. Po spektaklio Kajai didžiausias džiaugsmas nueiti į sceną pas mamą, pažiūrėti kostiumus, dekoracijas, kaip mama ruošiasi namo. Penkiametei teatras – kaip šventė, todėl mamos vis klausia, ar gaus karšto šokolado.
Balerina nepastebėjo, kad dukros norėtų šokti. Kaja darželyje lanko muzikos, anglų kalbos pamokas, karatė būrelį. Tėvai vaikus lavina, bet link savo profesijų nekreipia.
Kai Kristina scenoje, susitelkia vaidmeniui, galvoja apie kūną, judesius. Pasibaigus veiksmui, jeigu žino, kad namuose serga viena iš dukryčių, parašo vyrui žinutę ir paklausia, kaip jaučiasi.
Tačiau balerina neturėjo rimtų situacijų, dėl kurių tektų nukelti spektaklį. Šokėją išgelbėjo laimingi atsitiktinumai, nes vaikai susirgdavo ne spektaklių dienomis. Nors kartais ligos užklupdavo ir per spektaklius, dėl to netekdavo vykti į ligoninę. Už tai primabalerina dėkoja Dievui ir vyrui.
– Kada prasideda ir baigiasi jūsų diena? – paklausiau K.Gudžiūnaitės.
– Kai pažadina vaikai – anksčiau negu žadintuvas. Jie dažniausiai keliasi pusę aštuonių ryto. Būna, ir anksčiau. Nėra taip, kad visada vienodai pabustume. Kiekvienas rytas prasideda skirtingai, nes kartais būna labai sklandus, greitai susiruošiame į darbus ir darželius, o kartais iki paskutinės akimirkos dukros kuičiasi, kol išvažiuojame.
Vakare, kai dukros apie devintą valandą užmiega, dar porą valandų pasitvarkau namuose arba filmą įsijungiu, knygą paskaitau.
– Produktyviai paskirstote dienotvarkę – laikas šeimai ir karjerai sklandžiai sudėliotas. Jums taip pavyko be didelių pastangų?
– Susilaukus vaikų tokia dienotvarkė savaime susidėliojo, nusistovėjo. Juk yra aplinkybės, kuriose turiu suktis, priimti sprendimus, kad galėčiau viską nuveikti, – ir padirbėti, ir su šeima pabūti.
Dienotvarkė skirtingais mėnesiais priklauso nuo teatro repertuaro. Jeigu ruošiuosi premjerai, tenka dingti iš šeimos, nes rytas ir vakaras būna darbe. Jei spėju užmigdyti vaikus, jau pasisekė. Per šį teatro sezoną tokios iš ritmo iškritusios savaitės buvo gal dvi ar trys, nes vyko baleto „Arlekino milijonai“ premjera. Buvo labai daug darbo.
Nepasakyčiau, kad esu tobulai susidėliojusi savo gyvenimą. Bet ne aš viena vaikus auginu, o kartu su vyru. Dviese taip ir sukamės, bet kai nebespėjame ar būna sunkesnių epizodų, visada padeda mano mama. Babos – Dievo dovana!
– Neretai baleto šokėjos atidėlioja motinystę dėl karjeros, o baigusios šokti ne visuomet susilaukia vaikų. Jūs paneigėte nemažai metų teatruose sklandžiusį mitą.
– Nemačiau priežasties, dėl ko atidėlioti, nes kai sutinki žmogų, su kuriuo nori kurti šeimą, viskas savaime susiklosto. Dingsta visos baimės, kad kas nors neva sustos, nutrūks.
Daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Žinoma, vyrauja tokia nuostata, kad jeigu tampi mama, karjera baigta. Aš niekada taip nemaniau ir nemanau, kad tai yra tiesa.
Anksčiau balerinos irgi susilaukdavo vaikų ir grįždavo į darbą. Nebent jeigu į karjeros pabaigą pradedi kurti šeimą, tuomet nebelabai yra tikslo grįžti.
Labai seniai teatruose būdavo, kad baleto šokėjos atidėliodavo motinystę. Dabar pasaulinio garso balerinos turi po du ar tris vaikus.
Tiek daug gražių pavyzdžių, kai balerinos susilaukia atžalų ir tęsia pasaulinio masto karjerą. Tarp jų – lietuvių kilmės Kanados nacionalinio baleto solistė Jurgita Dronina (37 m.), turinti du vaikus.
Berlyno valstybiniame baleto teatre dirbanti ukrainiečių ir vokiečių kilmės Iana Salenko (39 m.) trečio vaiko susilaukė per koronaviruso pandemiją ir puikiai toliau šoka. Tame pačiame teatre šoka du vaikus auginanti Polina Semionova (38 m.), ji taip pat yra ir Niujorko baleto teatro šokėja.
– Motinystė netapo iššūkiu karjerai?
– Kai degi noru ir trokšti, kad taip susiklostytų, stengiesi ir neleidi, kad viskas vyktų laisva eiga, pasiseka. Svarbiausia – nesustingti, nesutingti. Jeigu darai labai ilgą pertrauką, sunkiau grįžti į darbą. Net ir po trijų mėnesių vasaros atostogų grįžti į sceną jau sunku. Jei baigi sezoną, nesportuoji, nejudi, nelengva sugrįžti rudenį į sceną.
– Ar po gimdymo pavykdavo nesunkiai atsikratyti papildomų kilogramų, trukdžiusių šokti?
– Gyvenimas pradeda suktis tokiu ritmu ir tempu, kad mažiausiai apie tai galvoji. Pradėdavau sportuoti, dirbti ir papildomi kilogramai ištirpdavo.
Kai mokiausi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje Baleto skyriuje, turėjau problemų dėl trijų keturių kilogramų, laikiausi dietos. Estetiškai tie kilogramai scenoje matytųsi.
– Tarp jūsų vaikų – ketverių metų skirtumas, tad buvo intensyvus laikas.
– Norėjau, kad būtų mažesnis, bet pavyko kitaip. Norėjau, kad būtų trejų metų skirtumas, nes skaičius 3 man toks magiškas.
Gimus dukroms abu kartus į darbą grįžau po šešių mėnesių. Pradėjau sportuoti tada, kai gydytojai leido, po gimdymo praėjus trims mėnesiams.
Jei ir nebūčiau balerina, manau, kad kiekviena moteris po gimdymo turi pasirūpinti savo kūnu, nes jis atliko tokį didelį darbą. Kūną reikia pastiprinti, kad jis nepradėtų byrėti. Juk kūdikį maitini, nešioji, daug laiko vaikas praleidžia ant mamos rankų. Kad kūno skeletas atlaikytų tokį krūvį, bent minimaliai reikia sportuoti.
Dukras krūtimi maitinau iki tol, kol išeidavau į sceną. Stresas ir adrenalinas nėra sveika vaikui, todėl prieš grįždama į darbą nuspręsdavau, kad pamažu reikia pereiti prie pieno mišinių.
– Ar teatre kas nors atsižvelgia, kad auginate du vaikus?
– Nejaučiu, kad kas nors atsižvelgtų. Man didžiausias komplimentas, kai po spektaklio ar premjerų prieina kas nors iš kolegų ir pasako, jog negali patikėti, kad esu dviejų vaikų mama. Klausia, kaip viską spėju? Man tai vienas didžiausių pagyrimų.
– Ar kūnas siunčia signalus, į kuriuos turite atsižvelgti?
– Praėjusį teatro sezoną gimus Rusnei į darbą grįžau kovą, o gegužę buvo premjera. Tai buvo trumpiausias mano sezonas. O šis sezonas ilgas, įdomus, nes turėjau susipažinti su savimi iš naujo kaip artistė. Dėl to, kad kas nors pakinta po gimdymo, turėjau naujai pažinti savo kūną, duoti sau daugiau laiko, kantrybės. Juk nėra taip, kaip buvo iki pirmo nėštumo.
Po pirmo gimdymo į darbą ėjau iš inercijos, po antro turėjau įvertinti, kaip jaučiuosi savo profesijoje, ką labiausiai mėgstu. Susilaukus pirmagimės į sceną ėjau dėl noro siekti karjeros, vieno ar kito vaidmens. O gimus antram vaikui ir grįžus į sceną pakito ir repertuaras, ir požiūris. Todėl ir susipažįstu su savimi iš naujo.
Noras šokti nedingsta, tačiau šioje profesijoje pasireikšti gali labai trumpai. Todėl ja reikia pasimėgauti tiek, kiek galiu. Kitas profesijas – baleto mokytojos ir kultūros vadybininkės – galėsiu išmėginti likusį gyvenimą.
– Kokiu scenos vaidmeniu užimta galva šiuo metu?
– Sezonas eina į pabaigą, man liko vienas pasirodymas gala koncerte, kuris vyks liepos 1-ąją Valdovų rūmuose.
Dabar palaikau fizinę formą, bet gyvenu pusiau atostogų ritmu.
Šiuo metu man pavesta rengti baleto trupės kūrybinį projektą, kuris numatytas gegužės 25 dieną „LinkMenų fabrike“. Renginys vyks vienuoliktą kartą, jo metu artistai kurs choreografiją kolegoms. Vieno vakaro metu parodoma, kuo artistai kvėpuoja, gyvena, kas aktualu tą sezoną, ką nori išreikšti per savo sukurtą choreografiją.
Karjeros apdovanojimai
2008 m. baigusi M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių 2008–2009-aisiais K.Gudžiūnaitė mokėsi Heinzo Boslio fondo baleto akademijoje Miunchene. Taip pat dalyvavo intensyviuose šokio kursuose, kuriuos rengė Karališkoji „Covent Garden“ baleto mokykla, ir edukacinėse programose Australijos balete ir Sidnėjaus operos teatre.
2009–2010 m. K.Gudžiūnaitė šoko Honkongo baleto trupėje, dalyvavo tokiuose spektakliuose kaip „Žizel“, „Bajaderė“, „Romeo ir Džuljeta“, „Spragtukas“, „Trijų dalių simfonija“.
Nuo 2010 m. K.Gudžiūnaitė yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės solistė, nuo 2014 m. – vedančioji solistė. Tarp jos vaidmenų – Klara („Kopelija“), Aurora, Mėlynosios paukštės pas de deux („Miegančioji gražuolė“), Bjanka („Dezdemona“), Nikija („Bajaderė“), Efė („Silfidė“), Ozildė („Tristanas ir Izolda“), Marija („Spragtukas“), Gerda („Sniego karalienė“), Ridikutė („Čipolinas“), Eglė („Eglė žalčių karalienė“), Džuljeta („Romeo ir Džuljeta“). 2008 m. K.Gudžiūnaitė tapo „Prix de Lausanne“ (Šveicarija) konkurso pusfinalio laureate, 2006 m. pelnė pirmąją premiją tarptautiniame baleto konkurse Grase (Prancūzija). „Stora Daldansen“ (Švedija) konkurse jai skirta pirmoji vieta ir publikos simpatijų prizas. Šokėja taip pat buvo apdovanota Australijos baleto fondo įsteigta Baleto talento premija.
Lietuvos operos ir baleto teatre pagrindinius vaidmenis atliekančiai, 2014-aisiais Metų baleto soliste išrinktai ir 2017-aisiais Auksinį scenos kryžių pelniusiai K.Gudžiūnaitei netrukus teko truputį pristabdyti karjerą susilaukus pirmagimės Kajos. Gimus antrai dukrai Rusnei primabalerina šį sezoną vėl žiba scenoje.
