Problemos užklupo moterį praėjusį rudenį, po to, kai vasarą ji išsiskyrė su savo vyru, dviejų jaunesniųjų vaikų tėvu. Agnės sūnums dabar – 6 ir 4, dukrytei – 3 metukai.
Skyryboms moteris jau buvo nusiteikusi, mat su vyru santykiai buvo prasti ir rūpintis vaikais vis tiek turėdavo viena, taigi tikėjosi pradėti naują ramesnį gyvenimo etapą.
„Tačiau tada, iš namo persikraustėme į butą, prasidėjo tokie metai, per kuriuos viskas visiškai pašlijo“, – konstatavo Agnė.
Rugsėjo mėnesį moteris pakliuvo į autoavariją – į jos automobilį kaktomuša įvažiavo kitas. Jai buvo sužalotas stuburas, kairė koja, lūžo šonkauliai. Reikėjo nešioti įtvarą, tapo sunkiau judėti, pablogėjo klausa, nes buvo užspaustas klausos nervas, ir moteris iš medikų išgirdo, kad telieka tvarkytis dokumentus neįgalumui – dėl pablogėjusios sveikatos dirbti negalės.
Ji patikino, kad nors pirmo vaiko susilaukė labai jauna, būdama 18-os, o vėliau gimė du pametinukai, darbo ji nevengė ir rasdavo tam galimybių. „Dar kai dukrytė buvo visai maža, gyvenome name, turėjome ožkyčių, vištyčių, rinkdavau užsakymus produktams, kad prisidurtume pinigų. Kai dukrytei buvo metukai, nors ir norėjosi su ja pabūti ilgiau, grįžau į darbą paukštyne. Tiesa, jame praėjusią vasarą buvo pertvarkymai ir darbo vietos neliko, man siūlė pereiti kitur, bet tada nebūčiau spėjusi vaikų paimti iš darželio“, – pasakojo moteris.
Rudenį, kai po avarijos vis lankėsi pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų, ji išgirdo ir dar vieną su tuo nesusijusią diagnozę: gerybinis kiaušidžių navikas. Jau iki tol pilve buvo aptikta cistų, jautė maudimą.
Tada dar labai neišgyveno, tačiau šių metų vasarį po pakartotinių tyrimų ir biopsijos išgirdo, kad auglys tapo piktybiniu.
„Pradžioje negalėjau patikėti tuo, kas vyksta – maniau, gal tyrimus supainiojo, juk negali būti, kad tokia baisi liga užklupo mane, kol vaikai dar visai maži. Per sunku buvo patikėti, kad jie gali likti vieni. Bet vėliau atėjo supratimas, kad liga nesirenka“, – sakė pašnekovė, kuriai diagnozuota trečia vėžio stadija.
Agnė svarstė, kad po avarijos, sužinojus apie gresiantį nedarbingumą, ją užklupo daug nerimo ir streso, kad tikriausiai dėl to auglys ir supiktybėjo.
Tiesa, kita onkologinė liga, limfoma (kraujo vėžio grupei priskiriama liga, pažeidžianti limfmazgius), moteriai buvo diagnozuota dar paauglystėje.
„Tuo metu dar gerai nesupratau, kas vyksta, tik susirūpinę tėvai mane vis vežiojo pas gydytojus, o tie mane vis pjaustydavo, taip pat gydė vaistais. Galiausiai buvo išoperuotas židinys gerklėje ir viskas aprimo, tik reguliariai eidavau tikrintis. Vėliau, kai atsirado vaikučių, reikėjo rūpintis jais, o mano sveikata tarsi liko nuošaly“, – pasakojo Agnė.
Nelaimingas sutapimas – dvi onkologinės ligos
Rūpesčių moteriai ir seniau kildavo ne tik dėl savos, bet ir dėl pirmagimio sūnaus sveikatos: jis turi negalią, gimė tik su vienu inkstu ir bus neišsivysčiusia krūtinės ląsta, jam diagnozuotas autizmas, nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai. Jis nuolat lankosi pas logopedus, psichologus ir kitus specialus, numatyta dar ne viena operacija.
Tik prieš metus, būdamas penkerių, berniukas pradėjo kalbėti – visai šeimai tai buvo didžiulė šventė.
Taigi apie savo limfomą vaikais besirūpinanti Agnė negalvojo, be to, su savo „draugeliais“ – taip vadina padidėjusius limfmazgius, kurie yra judrūs, bet neskausmingi, iškyla tai šen, tai ten, – jau buvo susigyvenusi ir apsipratusi.
Dabar, kai jai buvo diagnozuota kita onkologinė liga, Agnė medikų klausė, ar ji gali būti įtakota pirmosios, tačiau specialistai patikino, kad tai tarpusavyje nesusiję, o tiesiog nelaimingas sutapimas.
Šiuo metu, tarsi mažai rūpesčių bebūtų, limfoma vėl paūmėjo.
Agnė prisipažino, kad kartais jaučiasi visai griūvanti, pavargusi ir nebeturinti jėgų, bet visgi stengiasi suimti save į rankas ir rūpintis vaikais.
Šią savaitę dėl kiaušidžių naviko jai pradėtas švitinimas, vėliau tikriausiai bus taikoma chemoterapija, o jei tai nepadės – bus atliekama operacija ir šalinama gimda.
„Aš gydytojo klausiau, gal galima iškart pašalinti gimdą, kad būtų ramu – juk daugiau vaikų turėti neketinu, trijų man tikrai pakanka. Tačiau jis sakė, kad taip nedaroma, pirmiausia taikomas švelnesnis gydymas“, – sakė Agnė.
Prieš pradedant švitinimą jai buvo rekomenduota gultis į ligoninę, tačiau ji atsisakė ir į procedūras Kaune važinėja (gerai bent jau tiek, kad pati vairuoja automobilį), mat prieš porą savaičių kaip tyčia vyriausiasis sūnus susilaužė ranką, lūžis sudėtingas, laukia dar ne vienas vizitas pas specialistus. Be to, vaikus rytą reikia nuvežti į darželį, vakare – pasiimti, kad ir kaip nebūtų jėgų.
Prašo pasimelsti
Rūpesčių prislėgtai moteriai kiek išgalėdami padeda tėvai, taip pat sesuo. Jie dažnai užsiima su vyresniuoju vaiku, kuriam reikia ypatingo bendravimo, kiek galėdami padeda ir finansiškai.
„Aš pirmiausia susimoku mokesčius, nuperku maisto, ir jau, rodos, nieko nelieka, o pinigų reikia ir vaistams, ir kurui. Kartais tenka pas gydytojus lankytis ir privačiai, nes valstybinėse įstaigose didžiulės eilės“, – sakė Agnė.
Ir patikslino, kad ypač sunku pakliūti pas gydytojus hematologus, pas kuriuos tenka lankytis dėl limfomos. Tarkim, jai vienu metu buvo padidėjęs ir sukietėjęs guzelis ant kaklo, ji nuėjo pas chirurgą, tas pasakė, kad būtina hematologų konsultacija, ir, suprantama, kuo greičiau – na, o eilėje valstybinėje įstaigoje reikėtų laukti pusę metų.
Galiausiai jos sesuo feisbuke paskelbė pagalbos prašymą, kuriame prašė prisidėti prie jos gydymo išlaidų.
Agnė sakė: „Man dėl to labai nesmagu ir gėda, neįsivaizduoju, kaip galėčiau atsidėkoti tiems žmonės, kurie man galbūt padės – bet taip pat neįsivaiduoju, ką man daryti, kai užklupo tiek bėdų.“
Po to, kai jos sesuo paskelbė įrašą, kuriame prašė paramos, ji pati feisbuke parašė, kad prašo pasimelsti už ją ir už tai, kad vaikučiai turėtų mamą.
Pašnekovė patikino, kad ji stengiasi laikytis ir nepalūžti dėl savo atžalų. „Vaikai visada buvo mano stiprybės šaltinis, ir dabar jie man suteikia stiprybės, juk žinau, kad jei ne aš, niekas kitas taip jų neprižiūrės. Žinau, kad turiu nepasiduoti, turiu eiti ir jais rūpintis – o jei paeiti negalėsiu, turėsiu šliaužti ir tą daryti, juk neturiu kitos išeities“, – taip kalbėdama Agnė apsiverkė.
Informaciją, kaip galima padėti Agnei, rasite čia.
