Senokai dėl pašaipų atsitiesusi Jurgita ištekėjo už kraštiečio ūkininko Kazimiero Žilio (30 m.) ir džiaugiasi sėkminga karjera. Prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ rinkodaros projektų vadovė J.Žilė dirba kaip šveicariškas laikrodis – minučių tikslumu. O poilsio laiką Jurgita neretai skiria turiniui socialiniuose tinkluose kurti, be to, fotografuojasi, filmuojasi.
Nors laisvalaikio veikla ne mažiau pelninga nei įprastas darbas, garbanė pirmenybę teikia tiesioginėms pareigoms, kurios užtikrina stabilumą. O kita veikla ji užsiima labiau dėl malonumo, dėl pasitikėjimo įvaizdžiu ir gebėjimais.
Į mados sritį Jurgita įžengė baigusi Kauno technologijos universitetą, kai keturiems mėnesiams išvyko į Siciliją. Palerme lietuvė dirbo internetiniame mados žurnale – rengė reklamų fotosesijas, rašė straipsnius apie naujausias tendencijas. Be to, ji vietos prekės ženklams, butikams kūrė fotosesijas ir turinį, kuris buvo skelbiamas socialiniuose tinkluose. Ši patirtis moteriai padėjo susipažinti su reklamų kūrimu, tad grįžusi į Kauną Jurgita ėmėsi panašios veiklos.
Nors garbanė dažnai fotografuojasi socialiniams tinklams, jos atvaizdą buvo galima išvysti ir lauko reklamos stenduose – Jurgita reklamavo švedų įkurto prekybos centro pagalves, net finansų įmonės paslaugas.
Dėl laisvalaikio veiklos J.Žilė tapo atpažįstama ne tik Kaune, kuriame dirba ir gyvena, – vešlių garbanų savininkė bet kurioje vietovėje nelieka nepastebėta.
Kartais žmonės ją užkalbina angliškai, nes įsitikinę, kad afrikietiškos šukuosenos Jurgita – nelietuvė. Garbanoti plaukai praeivius taip domina, jog kai kurie ne tik užkalbina, bet ir paprašo juos pačiupinėti, kad įsitikintų, ar tikri. Šypsodamasi Jurgita leidžia paliesti plaukus ir priduria – nors jie šiurkštūs, bet patys tikriausi ir gražiausi.
O kai Jurgita išeina pasivaikščioti su pudeliu Rio, dažnai girdi komplimentus, kokie abu panašūs. Žinoma, daugelis turi omenyje garbanas. Dėl tokio suderinamumo Jurgita su Rio, kurį žmonai prieš dvejus metus padovanojo vyras, tapo modeliais. Abu kviečiami fotografuotis reklamoms.
J.Žilė išskyrė tris veiklos sritis – dieną dirba „Megoje“, laisvalaikiu – kaip modelis ir kaip prodiuserė, fotosesijų bei tekstų rengėja. Šiuolaikinės moterys veiklią kasdienybę apibūdindavo angliškai – „multitasking“, dėl to net kelių veiksmų atlikimą vienu metu buvo pasiūlyta vadinti daugiaveika. Būtent dėl jos Jurgita įgijo pasitikėjimo, išmoko girdėti pagyrimus ir pasijuto laiminga.
Bet taip buvo ne visada. Jurgitos istorija – tarsi Pelenės.
„Man nieko blogiau gyvenime negalėjo nutikti kaip tie garbanoti plaukai. Su tokia mintimi augau, ėjau į mokyklą. Visos mergaitės buvo tiesiais plaukais, aš – kitokia. Norėjau prie visų pritapti, būti klasės dalimi. Tačiau išsiskyriau iš minios, man dėl to buvo sunku. Bendraklasiai pasijuokdavo iš tų plaukų, klausdavo, kas jiems nutiko, o aš neturėjau atsakymo“, – prisiminė Raseinių rajono Ariogalos gimnaziją baigusi Jurgita.
Prižiūrėti garbanotus plaukus vaikystėje buvo sudėtinga – suformuoti šukuosenos nemokėjo nei Jurgita, nei jos mama Angelė (64 m.). Todėl dukters plaukai būdavo pasišiaušę, juokingi.
Iš Jurgitos šukuosenos labiau nei klasės draugai juokdavosi broliai. O dėl pirmosios meilės ji pasiryžo slapta tiesinti garbanas, kad tik patiktų tos pačios gimnazijos vaikinui, kuris sakydavo: „Ar gali išsitiesinti plaukus, nes baisiai atrodai?“
Kai užsiminė mamai, kad nori tiesinti plaukus, išgirdo draudimą tai daryti. Tačiau dukra slapta nusipirko plaukų tiesinimo žnyples, nes buvo įsimylėjusi.
Jurgita norėjo būti graži mylimajam, todėl tris kartus per dieną tiesindavo plaukus – ryte prieš eidama į mokyklą, grįžusi po pamokų, nes per tą laiką plaukai vėl susisukdavo, ir pavakare, jei kur nors eidavo ir žinodavo, kad sutiks savo vaikiną.
Tiesūs plaukai labiau patiko ir draugui, ir mokyklos draugėms. Bendraamžiai sakydavo, kad tiesūs plaukai jai tinka labiau. Juk toje aplinkoje garbanė daugeliui atrodė ne kaip visi, o su tiesiais plaukais ji tarsi buvo normali.
„Įsitikinau, kad nauja šukuosena man tikrai tinka, nemačiau vargo juos tiesinti kiekvieną dieną“, – prie naujo įvaizdžio priprato Jurgita. Tačiau dėl dažno tiesinimo plaukai taip greitai neaugo, labai išsausėjo, lūžinėjo. O pirmoji meilė po trejų metų baigėsi – įskaudino ją vaikinas, ir pora išsiskyrė.
Raseinių rajone, Paliepių kaime, Jurgita augo aštuonių vaikų šeimoje, tačiau garbanomis išsiskyrė tik ji ir dvejais metais vyresnis brolis Kęstutis. Bet jis visada plaukus kirpo trumpai, todėl nebuvo matyti pasišiaušusios šukuosenos, iš kurios kas nors būtų galėjęs šaipytis.
Jurgita – kone pagrandukė. Ji šeimoje – septinta, šiek tiek jaunesnė už ją sesuo Justina, kuri gyvena Druskininkuose.
Vaikystėje Jurgita augo su keturiomis seserimis ir trimis broliais. Iširus pirmajai santuokai, kurioje gimė dvi dukros, Angelė su kitu gyvenimo partneriu susilaukė dar šešių atžalų ir visas augino viena.
Motina dabar viena gyvena Paliepiuose, bet Motinos dieną į namus jos sveikinti suguža vaikai su šeimomis.
Kai kurios atžalos gyvenimo kelią nusitiesė ne Lietuvoje – vyriausioji Valda su šeima gyvena Vokietijoje, Mindaugas – Anglijoje, Kęstutis – Vokietijoje, Vytautas – Danijoje. Erika įsikūrusi Anykščiuose, Sandra – Kauno rajone. Malonus sutapimas, kad Jurgitos mama – aštuonių anūkų, tiek, kiek turi vaikų, močiutė.
Iš Kauno į gimtinę pas mamą dažnai sugrįžta Jurgita, mat ir sutuoktinis kilęs iš tų pačių apylinkių. Paskutinėje gimnazijos klasėje su Kazimieru susipažinusi Jurgita nustojo tiesinti plaukus, nes jam patiko ir mergina, ir jos garbanos.
Kai susipažino, Kazimieras manė, kad Jurgitos plaukai tiesūs. Bet per darganą išėjus pasivaikščioti merginos plaukai dėl drėgmės išsipūtė, susigarbanojo. Jis paklausė, kas nutiko jos plaukams.
Merginai teko prisipažinti, kad ji iš prigimties garbanota. Tada Kazimieras paprašė, kad kai kitą kartą ateis į pasimatymą, netiesintų plaukų. Išvydęs originalų įvaizdį vaikinas stebėjosi, kokie gražūs draugės plaukai, ir uždraudė daugiau kada nors juos tiesinti.
„Jis mane labai palaikė, klausė, ką galvoju, kodėl slepiu tai, kas gražu. Kazimieras mane matė visai kitokią“, – apie grįžimą prie natūralaus įvaizdžio pasakojo pašnekovė.
Aviacijos inžinerijos mokslus baigęs, Ariogaloje ūkininkaujantis K.Žilys mylimąją padrąsino būti savimi ir priimti natūralų įvaizdį kaip duotybę. Panašiu metu Jurgitai garbanos pradėjo dirbti – garbanė vis dažniau už atlygį fotografavosi, filmavosi.
Vyrui už palaikymą svarbiu gyvenimu momentu dėkinga Jurgita daugiau niekuomet nebetiesino plaukų, dėl to jie tik dar labiau atsigavo. O šukuosena atrodo netgi labai meniška, nors dabar rinkodaros projektų vadovė ir modelis plaukų priežiūrai skiria nedaug dėmesio – juos tik išsiplauna, pakedena ir gali eiti, kur nori.
„Smagu, kad plaukams nereikia didelės priežiūros. Visiškai dėl jų nevargstu, bet iki to momento reikėjo ateiti – palaukti, kol jie atsigaus, kol išmokau juos prižiūrėti, o svarbiausia – priimti save tokią, kokia esu. Nuo tada viskas pasikeitė“, – šypsodamasi pasakojo su psichologinėmis problemomis dėl garbanų susidūrusi J.Žilė.
Moteris neseniai pasidarė genetinį tyrimą, kuris parodė, kad ji gali turėti lietuviškų, lenkiškų ar airiškų genų, bet afrikietiškos prigimties nė su žiburiu nerasi. Tikslios priežasties, kodėl taip stipriai garbanojasi plaukai, tyrimas neparodė.
Dėl to kaunietei nei palengvėjo, nei pasunkėjo – tiesiog patenkino smalsumą. Juk plaukai jai nemažai metų buvo savotiškas galvos skausmas ir tik dabar yra didelis džiaugsmas.
Pasirodo, garbanos – gyvenimo dovana, kurios Jurgita anksčiau nemokėjo vertinti. O dabar ta dovana jai parodė, kad galima uždirbti ir pinigų.
Nors Jurgitai ne atlygis už įvaizdį svarbiausia, garbanos ją išmokė priimti kitoniškumą, nesijausti balta varna. Dėl pasikeitusio požiūrio į savo plaukus moteris įgavo pasitikėjimo, kuris netgi padeda drąsiai priimti sprendimus, jaustis išskirtinei.
Jeigu neturėtų tokių plaukų, kaunietė nežinotų, ką reiškia būti kitokiai. Dėl to daugeliui dalykų Jurgita tapo pakantesnė, nes pasaulis yra visoks. Kai ji liovėsi bijoti būti savimi, baigėsi ir pašaipos. Dabar moteris beveik neatsigina dėmesio dėl garbanų.
„Iš plaukų gaunu net tokios naudos, kad žmonės dažnai mane užkalbina gatvėje, parduotuvėje: kai nori ką nors pasakyti, kalba apie plaukus, o paskui pereina prie kitų temų. Dėl to nuolat bendrauju. Be to, tai papildomas pajamų šaltinis, papildoma veikla“, – nusijuokė garbanė.
Tačiau socialiniuose tinkluose vartotojai leidžia sau pasakyti daugiau ir Jurgitos adresu skrieja nemandagūs klausimai: „Kas nutiko tavo plaukams? Ar natūralūs? Iš kur?“ Nors moteris viešojoje erdvėje nesileidžia į diskusijas dėl plaukų, jai maloniausia girdėti pagyrimus dėl jos asmenybės ar pasiekimų.
Nors pečius siekiančios garbanos teikia finansinę naudą, J.Žilė pasvajoja, kad kada nors plaukus nusikirps trumpai, iki ausų. Tačiau naujai šukuosenai moteris turi pribręsti, nes ji jautri išvaizdos pokyčiams.
