Kai vieną vėlų vakarą suskambo telefonas ir Lordo leitenanto atstovybė pranešė, kad S.Maliavskaja kviečiama atšvęsti Karolio III (74 m.) karūnavimą Vindzoro pilyje, ji pamanė, kad tai klaida.
„Sunku net apibūdinti emociją sulaukus skambučio. Tai visiška staigmena. Buvo jau septynios vakaro, bet jie sakė, kad norėjo iš karto paskambinti ir pranešti. Patikėjau tik po kelių savaičių, kai gavau elektroninį laišką su visa informacija“, – pasakojo S.Maliavskaja.
Ji buvo viena iš vos dešimties žmonių ir vienintelė lietuvė Kembridžšyre, kuriems už išskirtinę veiklą šios grafystės bendruomenėje atiteko toks neeilinis įvertinimas. Vilnietė prieš šešerius metus persikėlė į Piterboro miestą Anglijoje ir netrukus išgarsėjo savo veikla, ypač padedant atvykėliams iš Rytų Europos.
„Karūnavimo vakarą koncerte savo vyrui sakiau: įsivaizduok, vien Londone kiek milijonų gyvena, o čia iš visos Jungtinės Karalystės pateko tik dvidešimt tūkstančių žmonių. Kaip mums pasisekė“, – sakė S.Maliavskaja.
Vindzoro pilies rytinėje pievoje minia visą vakarą mojavo Jungtinės Karalystės vėliavėlėmis klausydamasi grandiozinio Katy Perry, Lionelio Richie, „Take That“ ir kitų atlikėjų koncerto. Visiems buvo išdalintos šviečiančios apyrankės, kurios keitė spalvą priklausomai nuo dainos.
Tačiau dalis žmonių daugiau žiūrėjo ne į sceną, o į priešingą pusę, kur tribūnoje sėdėjo naujasis karalius Karolis III ir karalienė Camilla (75 m.), princas Williamas (40 m.) su žmona Catherine (41 m.), princu Geoge’u ir princese Charlotte bei kiti svarbūs valstybės asmenys.
„Turbūt 40 procentų žmonių buvo atsisukę į karalių. Mes irgi radome vietą ne prie scenos, o per vidurį, kad matytume ir karališkąją šeimą, – pasakojo S.Maliavskaja. – Įdomu juos stebėti, kaip jie reaguoja į atlikėjus scenoje. Kai dainavo L.Richie, visi jie atsistojo, šoko ir neslėpė savo emocijų. Man atrodo, kad tai labai svarbu.
Žmonės juos myli ne už tai, kaip valdoma karalystė, bet už suteikiamas emocijas.“
Lietuvę labiausiai palietė ne grandioziniai popmuzikos garsenybių šou, o trylikametės pianistės Lucy Illingworth pasirodymas. Ši akla autistė mergaitė taip atliko Johanno Sebastiano Bacho Preliudą C-dur, kad nesujaudintų nebuvo.
„Ji grojo nuostabiai. Verkiau ir aš, ir kiti. Iš to vakaro labiausiai įsiminė tai, kaip žmonės į viską reagavo, ašaros jų akyse, džiaugsmas, didelės ir spindinčios akys. Dabar apie tai šnekant vėl kaupiasi ašaros“, – po koncerto emocijų neslėpė S.Maliavskaja. Ji ypač džiaugėsi, kad savo kalboje princas Williamas padėkojo ir atvykusiems bendruomenių atstovams. Paprastiems žmonėms, kurie savo darbais kuria geresnę kasdienybę.
„Aišku, niekas mūsų vardais neminėjo, bet princas skyrė mums dėmesio. Tai dar vienas dalykas, dėl ko galima gerbti karališkąją šeimą“, – sakė S.Maliavskaja.
Monarcho atstovė Kembridžšyre Julie Spence sakė, kad į karaliaus svečių sąrašą įtraukė tuos, kurie įkūnija Karolio III vertybes: savanoriauja, padeda pabėgėliams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, keičia žmonių gyvenimą.
S.Maliavskaja sulaukė pripažinimo už veiklą su daugybe organizacijų. Ji vertėjauja lietuviams ir kitiems angliškai nekalbantiems emigrantams, kaliniams, benamių organizacijoms. Lietuviškai, rusiškai ir lenkiškai kalbanti moteris padeda atvykėliams tvarkyti dokumentus ar iškilus problemoms darbe. Ji bendradarbiauja su policija, plėtoja projektus padėti smurto namuose ir neapykantos aukoms.
„Daug savanoriauju, net sunku viską išvardinti. Esu įkūrusi grupę „SOS.LT“, mane bet kas gali susirasti „Facebook“ ir aš padėsiu“, – sakė S.Maliavskaja, dėl savo vardo anglų vadinama Snow (lietuvių k. – „sniegas“).
Prieš atvažiuodama gyventi į Piterborą, kur jos vyras Marijanas gavo vilkiko vairuotojo darbą, vilnietė dirbo socialine darbuotoja. Ji sakė, kad palikti mėgstamą veiklą buvo sunku, tačiau ją traukė noras išbandyti save svetur.
Anglijoje lietuvė dirbo ir fabrike, ir parduotuvėse, bet nuo pat pradžios stengėsi įsilieti į vietos žmonių gretas, mokėsi anglų kalbos ir dalyvavo miesto gyvenime.
Dabar ji savanoriauja tiek daug, kad reguliariai apmokamą darbą turi tik kelioms valandoms per savaitę poliklinikoje, kur atstovauja pacientų interesams.
„Man padeda vyras, mama, nes prižiūri mažylį dvejų metų sūnų Keviną, todėl auklė nekainuoja. Seniai supratau, kad verslininkės iš manęs nebus, – nusijuokė S.Maliavskaja. – Vyras sako, kad niekada negyvensime labai gerai, nes jei tik turime truputį daugiau, atiduodame kitiems.“
Piterboras kartais pavadinamas mažąja Lietuva, nes į šį per 200 tūkstančių gyventojų turintį miestą ieškoti geresnio gyvenimo važiavo tūkstančiai lietuvių. Čia veikia lietuviškos kavinės, kirpyklos, mokykla, o per bendruomenės radiją transliuojama laida lietuvių kalba, kurią veda S.Maliavskaja.
Be to, ji šoka ir tautinių šokių kolektyve „Raskila“. Lietuviai Piterbore taip įsilieję į miesto gyvenimą, kad dalyvavo ir įvairiose vietose vykusiuose karūnavimui skirtuose renginiuose.
Prie Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios „Raskila“ sveikino anglus liaudies šokiais „Kepurinė“, „Gumbinė“ ir „Trys siūleliai“. Savo eiles skaitė Judita Grublienė. O Piterbore gyvenantys floristai Edita Rimkutė su vyru Vitalijumi iš gėlių sukūrė įspūdingą skulptūrą su karališkąja karieta ir Karolio III siluetu.
„Mes tuo labai didžiuojamės, gera žinoti, kad visi esame lietuviai“, – sakė S.Maliavskaja.
Kad buvo atrinkta atstovauti grafystei karūnavimo koncerte, tai ją sujaudino. Nors lietuvė augo visai kitoje aplinkoje ir pati nebuvo įsimylėjusi karališkosios šeimos, monarchams jautė didelę pagarbą.
Kai likus kelioms valandoms iki šventinio koncerto pradžios Maliavskai atvažiavo į Vindzoro pilį, scena dar buvo tuščia, žmonės tik pradėjo rinktis. Jie nusprendė atsisėsti ant žolės, atsipalaiduoti ir tiesiog suvokti, kur yra, kad po kelių valandų jie gyvai sveikins naująjį karalių ir dalyvaus neeiliniame renginyje.
„Švietė saulė, buvo tokia graži diena. Aš nusiaviau batus ir pagalvojau: ar kada nors gyvenime galėjau įsivaizduoti, kad sėdėsiu basa priešais Vindzoro pilies langus? – sakė S.Maliavskaja, tą akimirką nufotografavusi. – Nesvarbu, ką kiti pagalvos, man norėjosi taip paprastai, basai pasėdėti ir tą momentą užfiksuoti. Niekada nepamiršiu šios dienos.“
