Andrea portalui lrytas.lt pasakojo, kad nuo seno norėjo dirbti su vaikais ir pasirinko pradinio ugdymo pedagogikos studijas.
Ji studijuoja dar tik pirmame kurse, tačiau jau atliko praktiką viename Klaipėdos vaikų darželyje, o po to sulaukė kvietimo likti jame dirbti ir tapo ikimokyklinio ugdymo mokytoja (tiesa, dažniausiai žmonės jas vadina tiesiog auklėtojomis).
Po praktikos mergina sulaukė atsiliepimų, kad yra darbšti, kūrybinga, turi daug idėjų, puikiai sutaria su vaikais, o ir jai pačiai darbas labai patiko, tad atrodė, kad viskas bus gerai.
Tačiau pradėjusi dirbti netrukus Andrea pasijuto kitų kolegių engiama, vis nugirsdavo nepagrįstų kaltinimų. Jos įsitikinimu, tai, kas vyko, galima vadinti mobingu.
Kas konkrečiau dėjosi? „Kolegės prisigalvodavo nebūtų dalykų. Tarkim, būdama su vaikais lauke išgirdau iš įstaigos vadovės, kad kolegė davė pastabą, jog telefonu naudotis būnant lauke su vaikais negalima. Aš juo ir nesinaudojau, aš buvau turbūt vienintelė, kuri telefoną palikdavo grupėje“, – tikino Andrea.
Auklėtoja, su kuria kartu jos dirbo grupėje, vis būdavo kažkuo nepatenkinta. „Socialiniame tinkle turėjome tėvų grupę, kurioje dalinomės akimirkomis, ką veikiame per dieną su vaikais. Sykį įkėliau nuotraukų, kurios sulaukė daug patiktukų, bet man kolegė pasakė: „Nieko nekelk, tėvams vis tiek neįdomu“. O ji pati, pamačiusi, kokiomis tikslingomis veiklomis užsiimame su vaikais, be perstojo kėlė nuotraukas“, – sakė Andrea.
Kartą, kai ji išpuošė grupę Velykų proga, kolegė leptelėjo: „Nelabai gražu“. Kritikos savo darbams, visokiems karpiniams, papuošimams ir stendams, ji sulaukdavo ir vėliau, o galiausiai išgirdo, kad tai ne jos, o kolegės darbai.
„Manau, kolegė pajuto konkurenciją, kadangi labiau patikau tėvams ir vaikams. Jie greitai rado su manimi artimą ryšį, užtat kolegė mane užmėtydavo replikomis, kad aš nuteikinėju prieš ją“, – pastebėjo mergina. Pašnekovė teigė nejutusi ir kitų auklėtojų pagarbos, jos su ja net nesisveikindavo, tik apkalbinėdavo. Pavyzdžiui, jai teko girdėti kalbų, kodėl apskritai įstaigos priima tokias jaunas merginas dirbti mokytojomis. Kolegėms kliuvo ir juos vairuojamas automobilis – neva kaip pedagogė gali vairuoti BMW modelio automobilį, juk visi BMW vairuotojai – niekam tikę.
Andrea teigė, kad labiau patyrusioms kolegėms sakydavo, jog jeigu jos mano, kad ji kažką daro netinkamai, duotų pastabų, tačiau konkrečių pastabų apie savo darbą ji negirdėdavusi, tik visokias apkalbas.
Bet kodėl kolegės taip elgėsi? „Matyt, jos pradėjo pavydėti, kad aš daug jaunesnė, bet darbe man puikiai sekasi“, – konstatavo mergina.
Galiausiai, nuėjusi į pokalbį su įstaigos vadove po bandomojo laikotarpio, ji išgirdo, kad teks atsisveikinti. Aiškių priežasčių, kodėl taip nutiko, nė neišgirdo. Vaikų darželyje ji išdirbo tris mėnesius.
„Taip sutapo, kad panašiu metu vyko tėvų susirinkimas, ir vadovė tėvams pasakė, kad ugdymo įstaigoje didelė pedagogų kaita, nes šis darbas labai sunkus – taip ji leido tėvams suprasti, kad aš išeinu, nes man per sunku dirbti. Tačiau tai – netiesa, man pats darbas su vaikais labai patiko. Gerai, kad dar palaikau ryšį su kai kuriais tėvais ir galėjau jiems pasakyti, kokia yra tiesa“, – sakė Andrea.
Pašnekovė pridūrė, kad ir iš kitų merginų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, yra girdėjusi, kad senbuviai jų nemėgsta, galimai jos patiria mobingą. „Žinau, kad žmones tokia pirmojo darbo patirtis gali labai traumuoti, vėliau gali nė nesinorėti dirbti to darbo. Tačiau aš nepasitrauksiu ir nepaisant to, kas nutiko, ateityje vėl ketinu dirbti mokytoja“, – sakė Andrea.
Pirmakursiams dirbti nerekomenduojama
VDU Švietimo akademijos dėstytojos, profesorės Daivos Jakavonytės-Staškuvienės paklausėme, ar jai yra tekę girdėti apie tai, kad kai kuriems pedagogikos studentams sunku pritapti ugdymo įstaigose, nes senbuviai nenori jų priimti į savo ratą? O gal būna ir atvirkščiai, gal kai kurie šiuolaikiniai studentai yra individualistai, kuriems sunku pritapti prie kolektyvo?
Pasak profesorės, įsidarbinantys studentai išties patiria įvairių nesklandumų ir įtampų. Reikia suprasti, kad jaunų žmonių dalis ugdymo įstaigose yra maža, tad natūralu, jog pradžioje studentas gali jaustis vienišas, o gal ir nesuprastas dvidešimties metų darbo patirtį turinčių kolegų.
Be to, jauni žmonės dažnai jautriai, kartais ir neadekvačiai reaguoja į tai, kas vyksta. Tarkim, jeigu vos pradėjęs dirbti žmogus sulaukia tam tikro pastebėjimo ar komentaro dėl savo elgesio, tikrai nereikia dėl to labai išgyventi.
Kaip buvo konkrečiu atveju, D. Jakavonytė-Staškuvienė spręsti, suprantama, negali, tačiau jai užkliūva vienas dalykas: mergina buvo pirmakursė. „Vytauto Didžiojo universitete studentams patariame dirbti nuo trečio ar ketvirto kurso, jaunesniems studentams tikrai trūksta ir praktinių gebėjimų, ir teorinių žinių“, – pastebėjo pašnekovė.
Net ir vyresniam studentui, pradėjusiam dirbti, nereikėtų įsivaizduoti, kad jis viską geriausiai išmano, ir pulti rodyti iniciatyvos. Daugelyje įstaigų egzistuoja įvairūs susitarimai, nusistovėjusi tvarka ir nederėtų skubėti jos keisti, verčiau ją perprasti, tiesiog kurį laiką stebėti aplinką, o tada jau galima siūlyti savo įžvalgas. Pavyzdžiui, įstaigoje gali būti sutarta ir dėl to, kaip puošiamos grupės, ir tada nesinori, kad vienos iš jų puošyba iškristų iš konteksto.
Pasak profesorės, kai kurie studentai linkę klaidingai įsivaizduoti, kad jie viską žino geriausiai. Taip pat klaidingas įsivaizdavimas, kad pakaks gerai sutarti su vaikais ir jų tėvais – ugdymo įstaigose labai svarbus ir kolegų bendradarbiavimas. Kartais dar pastebima, kad jie linkę tarpusavyje konkuruoti, bet praktika rodo, kad geriausia dirbti, kai dėl visko tariamasi ir susitelkiama.
„Amžius nėra nei kokybiško, nei nekokybiško darbo rodiklis. Tačiau svarbu, kad naujam žmogui ugdymo įstaigoje būtų skirtas globėjas, kuratorius, kuris galėtų pagelbėti ar duoti patarimų, kai reikės – taip dažnai ir daroma, ir tai tikrai padeda spręsti problemas. Taip pat patartina kuo daugiau kalbėtis tarpusavyje – tokiame socialiai aktyviame darbe tikrai kyla daug klausimų“, – sakė D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Darbo inspekcija: taip gali nutikti visur
Darbo inspekcijos atstovų pasiteiravome, ar jie sulaukia skundų dėl mobingo ugdymo įstaigose ir ką reikėtų daryti, su juo susidūrus.
Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė aiškino: „Darbo aplinkoje psichologinis smurtas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir gali paveikti bet kurios grandies darbuotoją, neatsižvelgiant į įmonės dydį, ekonominės veiklos sritį ar užimamas pareigas. Todėl su psichologiniu smurtu gali susidurti tiek ikimokyklinio ugdymo darbuotojas, tiek kitur dirbantys žmonės.
Pagal DK 30 straipsnio reikalavimus kiekvienas darbdavys privalo nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką. Joje turi būti reglamentuota, kokia forma, kokiais terminais, kokia tvarka nagrinėjamas darbuotojo pateiktas pranešimas apie smurtą / priekabiavimą.
Darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šį klausimą turi reglamentuoti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje, kuri taikoma visiems darbuotojams.
Pažymėtina, kad jeigu darbuotojas darbo aplinkoje patiria psichologinį smurtą / priekabiavimą, pirmiausia rekomenduojama šį klausimą spręsti įmonės viduje tokia tvarka, kuri reglamentuota įmonėje. Tvarkoje gali būti reglamentuota, kad darbuotojas gali kreiptis ne tik į darbdavio atstovą ar darbdavio sudarytą komisiją, bet ir darbuotojo atstovą (pvz., profesinę sąjungą).
Jeigu tokių lokalinių teisės aktų įmonėje nėra arba darbuotojai su jais nėra supažindinti, rekomenduojama kreiptis į įmonės, įstaigos, organizacijos vadovą su prašymu ištirti psichologinio smurto ar priekabiavimo taikymą darbuotojo atžvilgiu. Kartu su prašymu rekomenduojama pateikti visus turimus bei nepriimtiną elgesį patvirtinančius įrodymus.
Nepavykus išspręsti psichologinio smurto / priekabiavimo problemos įmonės viduje, jeigu darbdavys nesiima jokių priemonių atvejui ištirti arba jeigu psichologinį smurtą, priekabiavimą taiko pats vadovas, rekomenduojama kreiptis į LR Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu taikymo.
Be to, jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys pažeidė darbo įstatymų ar darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir dėl to jis patyrė turtinę ar neturtinę žalą, jis turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo nagrinėjimą, kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Pažymėtina, kad į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalu kreiptis per tris mėnesius, o dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo – per vieną mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“
