– Kas jus įkvepia gyventi?
– Pirmiausia stipri meilė šeimai, taip pat ambicingos užduotys: produktyvus darbas ir tikslų siekimas suteikia energijos, motyvacijos ir vilties jausmą. Visuomet įkvepia bundančios gamtos grožis, darbas sodyboje, jūros įamžinimas fotografijose, geras koncertas ar spektaklis, grojanti mėgstama vinilo plokštelė – kartais reikia tik tiek, kad pajustum didžiulę laimę.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Mėgstu žmones, kurie geba išklausyti kito nuomonę, kurie labiau vertina diskusiją negu konfliktą. Patinka turintys humoro jausmą, mokantys pasijuokti iš situacijos, o kartais gal ir iš savęs.
– Koks patinka patiekalas?
– Nieko išskirtinio nepasakysiu. Kaip tikram šių kraštų gyventojui skaniausia koldūnai, cepelinai ir šaltibarščiai. Kai su žmona aplankome svečias šalis, esančias arti vandenyno ar jūros, nepraleidžiame progos paskanauti jūrų gėrybių ar tų šalių išskirtinių patiekalų, mums egzotiškų vaisių.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Mėgstu kedro, ąžuolo, santalo aromatą. Jie man primena vaikystės vasaras, praleistas miške. Patinka ir citrusiniai aromatai – jie suteikia energijos. Bet maloniausia būna tuomet, kai žiemą atvėręs namų duris pajunti, kad kepamas obuolių pyragas. Gera vasaros vakarą po žolės pjovimo jausti nupjautos žolės kvapą.
– Geriausia gauta dovana?
– Mano vaikai, šeima – brangiausia ir geriausia dovana.
– Jei pasaulyje būtų rojus...
– ... tai pasaulis būtų idealus visiems, jame nebūtų skurdo, bado, karo, kančių, neteisybės ir pavydo – visi žmonės gyventų laimingai, be rūpesčių. Deja, tai neegzistuoja. Kiekvienas rojaus sąvoką kuria pats, pagal savo asmeninius įsitikinimus ir vertybes.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be pokalbių su artimiausiais žmonėmis. Svarbu būti išklausytam, lygiai taip pat svarbu būti reikalingam, galinčiam padėti. Turbūt kiekvienas žinome jausmą, kai duodamas patiri kur kas didesnį džiaugsmą negu gaudamas. Tai užtikrina prasmingą dieną. Vadovaujuosi taisykle, kad kiekvieną vietą reikia palikti bent kiek gražesnę nei radai. Tai ne visuomet lengva, bet neabejotinai suteikia pilnatvės jausmą.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Labiausiai atsipalaiduoju prie jūros, jau beveik du dešimtmečius ją nuolat fotografuoju. Po įtemptos darbo dienos jūros galybė, jėga ir grožis man – atgaiva. Be to, mėgstu kurti eiles, muziką, groju ir dainuoju. Pomėgiai mane atpalaiduoja.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Pirmiausia svarbu atpažinti ir įvertinti savo neigiamas emocijas, negalima nuo jų bėgti, jų kaupti ir laukti, kol „susprogsi“. Savo jausmais ir patirtimis pasidalinu su žmona Jolanta ir stengiuosi galvoti pozityviai. Išklausome vienas kitą, ir gyventi tampa lengviau. Kaip sakoma, pasidalinus laime ji padvigubėja, o pasidalinus skausmu – jis perpus sumažėja.
– Blogiausias įprotis?
– Manau, kad esu pernelyg jautrus asmuo, jautrus kitiems žmonėms, situacijoms ar aplinkai, reaguoju į emocinius ar psichologinius dirgiklius, nors manau, kad jautrumas gali turėti ir pranašumų. Man, kaip gydytojui, tai padeda suprasti kitų žmonių emocijas ir poreikius. Prireikia daug laiko atsigauti po emocinio ar fizinio išsekimo. Kasdien mokausi kiekvieno mažmožio nepriimti pernelyg rimtai, ir čia geriausias ginklas – humoras.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Mano sūnėnas Floridoje pilotuoja „Boeing“, o aš pasvajodavau – gal pavyktų kada nors prisėsti prie sportinio lėktuvo vairo...
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Nuo jaunystės žavėjausi legendine švedų grupe ABBA, kurios dainų žavesys neblėsta iki šiol, turiu visus jų išleistus vinilinius albumus, ir paskutinį „Voyage“, išleistą po 40 metų. Agnethą, Anni Frid, Björną, Benny norėčiau pakviesti į pasimatymą. Pasikalbėti apie muziką, geriausius jų koncertus, įsimintiniausias patirtis, kūrybą. Beje, šią vasarą ruošiuosi aplankyti ABBA muziejų Stokholme – ten kažkurį iš jų tikiuosi sutikti.
– Jei nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Vaikystėje mūsų namuose skambėdavo dainos apie jūrą – man pritariant akordeonu mama dažnai dainuodavo nemirtingąją „Balandėlę“. Jei nebūčiau gydytoju, norėčiau būti laivo kapitonu. Apsilankyčiau įvairiose pasaulio vietose, susipažinčiau su įvairių šalių kultūra, tradicijomis ir gyvenimo būdu.
Tai labai svarbus ir atsakingas darbas, jis reikalauja nuolatinio dėmesio ir gebėjimų iškart spręsti skubias situacijas – iššūkiai man patinka.
– Drąsiausias sprendimas?
– Manau, drąsus sprendimas buvo steigti Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, trečią šalyje Širdies chirurgijos centrą – atkūrus Lietuvos nepriklausomybę trūko lėšų, nebuvo tuo metu uostamiestyje nei širdies chirurgų, nei reikiamos medicinos įrangos, o dar reikėjo, kad visa tai ekonomiškai pasiteisintų.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Įsiminiau kelionę į Ameriką, kai aplankiau ten gyvenantį pusbrolį ir išvykusį geriausią draugą. Kelionė buvo įspūdinga, bet skrydžio metu patekome į audrą.
Tokiais momentais labai aiškiai įvertini gyvenimą. Tada supratau, kad pačios brangiausios ir įsimintiniausios dienos man – labai paprastos. Keliavimas ir žaidimai su dar tuomet mažais vaikais prie jūros, šašlykų kepimas juoko pripildytoje sodyboje su draugais, ilgi ir nuoširdūs pokalbiai su žmona ir aktyvūs žaidimai kamuoliu su ką tik šeimoje atsiradusiu vokiečių aviganiu. Kartais pačios paprasčiausios akimirkos yra labiausiai įsimintinos.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Maistui nesu išrankus, šaldytuve visada yra kiaušinių, šaldytų koldūnų, sviesto, vytintos dešros, įvairių vaisių ir daržovių.
– Mėgstamiausias posakis?
– Tikėkimės geriausio, bet visada būkime pasirengę blogiausiam.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Sunku išskirti labiausiai įsimintiną knygą ar filmą. Šiuo metu skaitau Marko Sullivano romaną „Po raudonu dangum“: tai tikrais įvykiais paremta sukrečianti karo metų istorija. Įsimintini ir pagal Kanados rašytojos Margaret Atwood romaną sukurtas kino serialas „Tarnaitės pasakojimas“, britų režisieriaus Paulo Abbotto sukurtas serialas „Begėdis“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Mano kosmetika – vanduo, alyvuogių muilas ir alyvmedžių šampūnas.
– Meilė – tai...
– Meilė pirmiausia yra išklausymas, gebėjimas vienas kitą pajusti be žodžių, mokėjimas nusileisti, kad kitas žmogus būtų laimingas.
Meilei reikia, kad gebėtum nugalėti savo ego. Tai sudėtingas uždavinys abiem pusėms, bet pasiekiamas.
Jau 32 metus gyvenu santuokoje su žmona Jolanta, nė kiek ne mažiau mylime vienas kitą.
Svarbu, kad tavo išsirinktas žmogus būtų ir tavo geriausias draugas, kad vyrautų didžiulis pasitikėjimas ir pagarba. Man pasisekė, radau žmogų, kuris leidžia kasdien tikėti meile.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Man svarbu, kad mane geru žodžiu prisimintų mano šeima.
Noriu vaikų prisiminimuose išlikti kaip labai mylintis, linksmas ir visuomet padedantis tėtis. Galbūt kada nors jie mano atminimą perduos ir savo vaikams. Norėčiau, kad mano padaryti darbai geru žodžiu būtų prisiminti ir kitų žmonių.
