Našliu netikėtai likęs vyras Dovydas Tacionis (37 m.) praėjus savaitei po laidotuvių portalui lrytas.lt sakė, kad vis dar jaučiasi labai prastai: „Reikia kažkaip atrast vietą, tiestis ir gyvent toliau, bet labai sunku...“
Vyras nuolat vyksta į Kauno klinikas aplankyti naujagimio, tačiau šio būklė vis dar sudėtinga ir prognozės miglotos. „Laukiame stebuklingo progreso... Džiugina tai, kad jis kvėpuoja pats, tačiau yra intubuotas, maitinamas per zondą ir nedaro kai kurių dalykų, kuriuos daro kiti naujagimiai. Jis patyrė deguonies trūkumą, dėl kurio praradome ir motiną. Dar neaišku, kokios bus to neurologinės pasekmės, kai bus koks mėnuo laiko, gal bus aiškiau, dabar dar viskas labai trapu“, – dėstė Dovydas.
Berniukas gavo Leono vardą – tokį norą buvo spėjusi išreikšti jo mama.
Namuose be mamos likos dvi dukrelės – vienai 10 m., kitai rugpjūtį sueis ketveri. Joms labai sunku ištverti netektį, ypač emociškai sunku vyresnėlei, jai reikia psichologų pagalbos.
Dovydas su žmona kartu buvo 14 metų. „Turėjome dvi mergaites, tad norėjom trečio vaiko, berniuko, ir va kas gavos iš norų“, – liūdnai prasitarė vyras.
Jis iki šiol neranda atsakymo į klausimą, gal medikai kažką pražiūrėjo, gal buvo galima kažką daryti kitaip, kad nelaimės būtų išvengta. „Alytaus ligoninėje girdėjau užuominą, kodėl mes nesikreipėme į Kauną – bet nesikreipėme todėl, kad niekas mums anksčiau nepatarė to daryti, nors per pirmąjį gimdymą reikėjo cezario pjūvio ir antras buvo nelengvas“, – atsiminė vyras.
Moters nėštumas buvo sklandus, paskutines porą savaičių ji jautėsi kiek pavargusi, bet tokia savijauta prieš gimdymą atrodė visai normali.
Kai gimdymas prasidėjo, Dovydas nuvežė žmoną į ligoninę. Buvo apie 00:30 nakties, vyras palaukė, kol moteris bus apžiūrėta, užpildyti dokumentai, ir atsisveikinęs išvyko namo. Grįžęs gal po valandos sulaukė žmonos žinutės, kad ji užmiršo nosies lašus. Juos nuvežęs jis pamatė, kad skyriuje kažkoks sujudimas, bet nieko konkretaus nesužinojo.
Iš pat ryto susirūpinęs vyras pradėjo skambinti bendru ligoninės telefono numeriu, kad sužinotų, kaip jaučiasi žmona, ir pradžioje telefono niekas nekėlė, paskui jam pasakė, kad su juo susisieks. Paskui paskambino gydytoja, kuri pasakė, kad moteris reanimacijoje, jai pasireiškė embolija vaisiaus vandenims – labai reta nėštumo patologija, kuri yra iš anksto nenuspėjama. Gydytoja sakė, kad daroma viskas, kas įmanoma.
Tai buvo balandžio 21 d., ir dar beveik savaitę artimieji vylėsi ir meldėsi, kad viskas susitvarkytų. Atrodė, kad moteris kovoja už gyvybę, jos širdies, inkstų funkcijos atsistatė, tačiau ištiko smegenų mirtis. Moters artimieji dar sulaukė klausimo, ar sutiks paaukoti organus donorystei (jie sutiko) ir balandžio 28 d. pranešta apie jos mirtį.
Taip jau sutapo, kad atsisveikinimas su Jovita buvo surengtas balandžio 30 d., per jos gimtadienį, o gegužės 1 d. ji palaidota Pirmojo Alytaus kapinėse.
