Buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, taip pat mokyklos teatro režisierė A.Šimoliūnienė dabar yra atidariusi diagnostikos kabinetą ir biorezonanso aparatu žmonėms atlieka organizmo būklės tyrimus. Kad galėtų imtis šios veiklos, moteris ilgus metus mokėsi įvairiausių alternatyviosios medicinos dalykų.
Domėjimąsi kitokiais, nei siūlo tradicinė medicina, gydymo būdais paskatino netikėta sutuoktinio V.Šimoliūno mirtis. Tragedija įvyko prieš 15 metų. Vyrą, išvykusį slidinėti į Italijos kalnus, ištiko infarktas. Jam tebuvo 47 metai.
„Jis kurį laiką prasčiau jautėsi, lankėsi pas geriausius gydytojus, prieš pat kelionę konsultavosi su kardiologijos profesoriais, bet jie nieko bloga nematė. Vyras tikėjosi kalnuose atsigauti, o grįžo karste“, – A.Šimoliūnienė prisimena gyvenimą supurčiusį įvykį.
Po tragedijos jai teko nelengva našta – reikėjo perimti verslus, vienai rūpintis trimis sūnumis. Dar ją kamavo abejonės, ar medikai kažko nepražiūrėjo, o gal tiesiog nemokėjo pastebėti problemų?
„Tada prisiminiau, kad ir pati esu medikė, turiu medicinos slaugytojos diplomą, šį bei tą toje srityje suprantu. Svarsčiau: jei Vakarų medicina negali padėti, ką galvoja Rytai? Tada trejus metus mokiausi kinų medicinos“, – sakė A.Šimoliūnienė.
Kai Angelė mokėsi tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute, kurį laiką ten buvo ir Karinė katedra.
Visos merginos privalėjo lankyti dvejų metų medicinos slaugytojų kursą, kad esant reikalui galėtų eiti į frontą, – tokia buvo sovietų politika.
„Kai ėmiau mokytis kinų medicinos, iš pradžių mokėmės filosofijos, paskui ir akupunktūros. Ja neužsiimu, bet žinau, kaip energijos žmogaus organizme vaikšto“, – aiškino Angelė.
Panūdusi susipažinti su ajurveda – netradicine indų medicina, panevėžietė vyko į Indiją. Ten klausėsi paskaitų apie vedų filosofiją, mitybą, meditaciją, mokėsi jogos pratimų.
Leistis į tolimą kelionę jai nebuvo didelis įvykis, mat kol vyras buvo gyvas, juodu išmaišė visą pasaulį, lankėsi įvairiose Afrikos šalyse, Amerikoje, Brazilijoje, Japonijoje bei daugelyje kitų Azijos šalių, Naujojoje Zelandijoje, visose Skandinavijos ir Europos šalyse.
„Nebuvau tik Australijoje“, – šyptelėjo moteris.
Iš ajurvedos ji pasisėmė supratimo, kaip atpažinti negalavimą ir kaip gydyti ne simptomus, o organizmo visumą. Pirmiausia tektų išsivalyti organizmą, o gydytis žolelėmis.
A.Šimoliūnienė patikino, kad pati yra absoliučiai sveika ir jokių cheminių preparatų nevartoja.
„Anksčiau dėl visokių negalavimų vaikščiojau pas gydytojus ir niekas ligų nerado. Dabar suprantu, kad viskas buvo nerviniu pagrindu“, – kalbėjo ji.
Moteris pakvietė į studiją.
Ten ji piešia. Ant vienos sienos sukabintos ryškiaspalvės mandalos, ant kitos – abstraktūs piešiniai akriliniais dažais. Trečią sieną užima įrėminti įvairiausi diplomai ir pažymėjimai apie visokių mokymų baigimą.
„Dabar aš galiu diagnozuoti ir padėti žmonėms subalansuoti savo vidų ne medikamentais, bet natūraliais būdais“, – patikino pašnekovė.
Moteris džiaugiasi, kad per dailės terapijos paskaitas prisiminė užslopintą savo poreikį piešti ir paleido jį į laisvę. Dabar piešia nuolat.
Kad šūsnys piešinių negulėtų namie, ji pati skambina į įvairių šalies miestų bibliotekas bei kultūros centrus ir siūlosi surengti savo darbų parodas. Šiuo metu 30 panevėžietės piešinių kabo Biržų Jurgio Bielinio bibliotekoje.
A.Šimoliūnienė teigia, kad jos piešiniai turi 3D efektą – atsitraukus per kelis žingsnius esą išnyra gausybė personažų, kurių nepastebėsi stovėdamas arti.
Piešimą, kaip emocijų iškrovos priemonę, ji pasiūlo ir savo klientams.
„Mandalas piešiau prieš karą, o dabar pastebėjau, kad jos pranašiškos“, – kalbėjo moteris ir rodė tą, kur simetriškai išdėstyti ukrainietiškų ir lietuviškų spalvų išskleisti sijonai. Kitoje mandaloje esą nesunku įžiūrėti rusiškų tautinių drabužių karūną, o jos apačioje – raudoną nagus išskėtusį erelį.
„Mokydamasi kinų medicinos sutikau antrą savo vyrą – Igorį Bičkovą, medicinos mokslų daktarą kardiologą“, – išdavė netikėtas gyvenimo permainas.
Pirmą kartą tą vyrą ji pamatė Trakuose, o vėliau šis Rygoje gyvenęs rusas atvyko į Panevėžį skaityti paskaitos apie sveiką gyvenimo būdą. Tuo besidominti A.Šimoliūnienė buvo viena klausytojų.
„Abiem trenkė žaibas, buvome beprotiškai įsimylėję. Mane pavergė jo protas, jis buvo genijus“, – gyrė savo išrinktąjį. Anot jos, I.Bičkovas, prieš persikraustydamas į Latviją, gyveno Maskvoje, kaip infekcinių ligų specialistas dirbo geriausių Rusijos akademikų komandoje. Apsigyvenęs Rygoje jis persikvalifikavo į širdies ligų specializaciją.
Tuo metu, kai panevėžietė su juo susipažino, mokslų daktaras jau nebedirbo jokioje oficialioje gydymo įstaigoje, o suko į alternatyviąją mediciną, turėjo privatų kabinetą.
Pora susituokė ir kartu ėmėsi veiklos.
Moteris savo vardu įregistravo medicinos paslaugas teikiančią viešąją įstaigą Tarptautinį inovacinį sveikatinimo centrą. Tam reikalui išsinuomojo patalpas miesto centre, buvusiame viešbutyje „Panevėžys“.
I.Bičkovas priiminėjo pacientus ir biorezonanso aparatu diagnozavo jiems ligas, A.Šimoliūnienė dirbo jo asistente.
Panevėžyje pacientų trūko, tad juodu greitai persikėlė į Kauną.
„Ketinome parduoti namą, dėjau skelbimus, bet jo niekas nepirko“, – paaiškino, kodėl savaitgaliais vis grįždavo čia.
A.Šimoliūnienės nuomone, jos antrasis sutuoktinis buvo labai geras biorezonansinės diagnostikos specialistas. „Nuo ryto iki vakaro kalbėdavome vien apie mediciną. Man apie viską pasakojo daug išsamiau nei pacientams, iš jo daug išmokau“, – prisimena įdomų laiką.
Tačiau pora po 6 metų pasuko skirtingais keliais.
„Jis turėjo Latvijos pasą, bet pilietybės – ne, nors ten gyveno 25 metus“, – pasakojo apie keblumus Angelė.
Prabuvęs Lietuvoje 5 metus vyras jau galėjo pretenduoti į lietuvišką pasą, bet tam reikėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminą, o jam ši kalba pasirodė per sudėtinga. Tad jis pasirinko grįžti į Rygą. Jam išvykus A.Šimoliūnienė padavė dokumentus skyryboms.
„Jis pats pasiprašė laisvės, mažame mieste jautėsi kaip kalėjime, yra pripratęs gyventi didmiesčiuose. Tikriausiai jam baigėsi meilė“, – apgailestavo moteris.
Bet atstumai tik atgaivino abiejų jausmus – ėmė važinėti vienas pas kitą į pasimatymus. Po skyrybų ji iškart nusimovė vestuvinį žiedą, o vyras – ne.
„Jis apie mane šokinėjo, vadino princese“, – Angelė prisimena, kad vyras mokėjo rodyti ypatingą dėmesį.
Prieš pusantrų metų I.Bičkovas mirė nuo žarnyno vėžio.
„Staiga suėmė skausmai, jį išvežė į ligoninę, liga jau buvo pažengusi“, – A.Šimoliūnienė sakė apie pribloškusį netikėtumą.
Vyras jai tada sakęs, kad aparatūra, kuria kitiems nustatinėdavo ligas, jokio vėžio jam nerodė. Jau gulėdamas mirties patale buvęs vyras jai prisipažino, kad seniai turi kitą, iš ligoninės pas ją ir važiuos, bus, kas prižiūri.
Panevėžietę jau ir anksčiau buvo pasivijusios kalbos, kad I.Bičkovas neabejingas dailiajai lyčiai.
„Nieko ta tema negalvojau. Gal tokia energetika? Taip smarkiai meilė paveikė. Jo protas buvo neeilinis, prieš jį ir nusilenkiau. Tas vyras labai praplėtė mano akiratį“, – Angelė sakė nejaučianti jokios nuoskaudos.
Vis dėlto pridūrė, kad, žiūrint dabarties akimis, gal ir nereikėjo tekėti. Rusas buvo seniai išsiskyręs, neturėjo jokio nekilnojamojo turto, Rygoje gyveno nuomojamame bute, o čia pateko į išpuoselėtus namus ir viskuo aprūpintą gyvenimą. Tuo laiku moteris buvo turtinga našlė ir dabar tebėra turtingiausių šalies žmonių sąraše.
„Bet esu jam dėkinga, kad mane įvedė į medicinos kelią“, – patikino pašnekovė.
Su A.Šimoliūniene nuėjome į jos darbo kabinetą, vietą, kur ji priima klientus, užsirašiusius diagnostikai. Dviejų sienų lubas remia knygų pilnos spintos. Už stiklinių durelių pridėliota šeimos nuotraukų, kur ji su trimis suaugusiais sūnumis per savo 50-metį. Čia pat ir fotografijos su pirmu bei antru vyrais.
„Pirmos vedybos buvo visai kas kita, ištekėjau 21 metų, jis buvo iš tos pačios mokyklos, metais vyresnis, viską kūrėme kartu, auginome vaikus. Jo mirtis gyvenimą apvertė aukštyn kojom.
O antrasis atėjo, kai jau gyvenau nusistovėjusį savo gyvenimą. Jis atėjo ir išėjo, niekas nuo to nepasikeitė. Tiesiog pabuvo mano mokytoju“, – taip A.Šimoliūniene nusakė du skirtingus savo gyvenimo etapus.
Dabar klientai pas ją atvažiuoja iš visur. Kreipiasi dėl visokių bėdų: dėl sopančių sąnarių, aukšto kraujospūdžio, nemigos, dirglumo, nuolatinio nuovargio ir panašių bėdų. Ji tikina, kad gali diagnozuoti net onkologinę ligą ankstyviausioje stadijoje, kol tradicinė medicina to dar nepastebi.
„Aparatas mato visas organizmo sistemas, parodo, kur yra nukrypimai nuo normos, o aš žmogui išaiškinu, ką reikia daryti“, – trumpai nusakė dabartinę savo veiklą likimo mėtyta A.Šimoliūnienė.
