Mykolas neatsiliepė į tėvų skambučius, netrukus jo telefonas buvo išjungtas. Kitą dieną į vaikino paieškas įsijungė didelė savanorių grupė, kurie šukavo Neries pakrantes, ypač prie Žirmūnų tilto, kur Mykolas buvo pastebėtas paskutinį kartą ir buvo paskutinį kartą fiksuotas jo mobiliojo telefono signalas.
Buvo aptikta Mykolo kuprinė ir striukė. Kitą dieną savanoriai aptiko dar daugiau svarbių asmeninių vaikino daiktų: ausines, ausinių dėklą, banko kortelę.
Tačiau paties Mykolo, gyvo ar mirusio, rasti nepavyko, nors paieškos plėtėsi į kitas apylinkes iki pat Kauno, buvo ieškoma ir dronais, ir su apmokytu šunimi.
Gegužės 1 dieną apie 16 val. Trakų rajone, ties Valų kaimu, Neryje buvo pastebėtas vyriškos lyties kūnas. Ugniagesiai jį ištraukė į krantą. Kūnas buvo smarkiai suiręs.
Įtarus, kad tai gali būti dingusio Mykolo palaikai, į įvykio vietą atvyko jo tėvai ir patvirtino, kad tai jų vaiko kūnas – atpažino pagal rūbus.
„Pranešame, jog šiandien po beveik trijų mėnesių paieškų buvo rastas mūsų sūnaus Mykolo kūnas. Nuvykę į vietą atpažinome savo vaiko rūbus. Vyksta ekspertizė, po jos policija patvirtins.
Esame dėkingi už jūsų visų pagalbą, palaikymą ir linkėjimus. Labai prašome išlaikyti rimtį ir ramybę“, – feisbuko grupėje „Mykolo paieška“ parašė vaikino tėtis Mindaugas Davidonis.
Mįslingas penkiolikmečio dingimas sukrėtė ir sujaudino daugybę Lietuvos žmonių. Dalis, net ir vykdami iš kitų miestų, jungėsi į paieškas, kiti siūlė pagalbą technika, treti jungėsi malda ar linkėjimais greičiau surasti Mykolą.
Paaiškėjus, kad rasti Mykolo palaikai, internete nuvilnijo užuojautų ir nuoširdžių palaikymo žodžių jūra.
„Trys mėnesiai kančios ir nežinomybės. Išprotėti galima dar tėvai labai stipriai laikėsi. Galės, bent jau palaidoti ir gedėti savo sūnaus, nes tą nežinomybę ne kiekvienas atlaikytų. Nuoširdi užuojauta“, – rašė Indrė.
„Tiek laiko nežinioje. Nuoširdi užuojauta šeimai. Be galo gaila tokio jauno žmogaus. Tegul ilsisi ramybėje“, – linkėjo Irena.
„Manau, didžioji Lietuvos visuomenės dalis, giliai atsikvėpė! Pagaliau! Nes skaudėjo, oi kaip visiems skaudėjo!“ – rašė Regina.
„Dieve, duok tėveliams stiprybės, užuojauta“, – užjautė Genutė.
„Naujiena siaubinga, tačiau nieko nėra baisiau už nežinomybę. Amžiną atilsį. Užuojauta šeimai“, – rašė Igna.
„Neišmatuojamas skausmas laidoti savo vaiką... dar tokioje jaunystėje... Ir laikas čia negydo žaizdų, bet bent mama turės kapelį, kur paverkti, nes nežinomybė, kur tavo vaikas, ją visai pribaigė. Užuojauta“, – rašė Asta.
„Užuojauta tėveliams, artimiesiems, stiprybės. Labai apmaudu ir gaila jauno vaikinuko, kur gyvenimas buvo prieš akis, širdį spaudžia, tegu saugo Šv.Angelai“, – užjautė Laima.
„Kaip tai yra baisu – atpažinti, kad tai tavo vaikas, širdis gali sustoti iš skausmo. Stiprybės tėvams“, – linkėjo Rasa.
„Dieve, kaip sunku laidoti savo vaiką. Kodėl likimas toks žiaurus? Stiprybės tėveliams“, – rašė Zelma.
„Pagaliau upė grąžino tėvams sūnų. Ilsėkis ramybėje, angelėli. Stiprybės tėveliams“, – užjautė Jolita.
„Užuojauta artimiesiems, koks neapsakomas skausmas, kai reikia laidoti vaikelius. Stiprybės artimiesiems, nors žinos tėveliai, kur nueiti pasiguosti, kai bus sunku. Skausmas lydės visą gyvenimą. Stiprybės“, – linkėjo Irena.
