Kiekvieną šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadina senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.
Šios savaitės laidos herojė 72-ejų metų Lukrecija Augustaitytė kartais pavadinama turbo-moterimi, o stiprybės ir sveikatos pavyzdžiu tampa ne tik perpus, bet ir triskart jaunesniems. Ji Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė, buvusi profesionali sportininkė, gydomosios kūno kultūros, masažo ir savimasažo specialistė, kuri nuo mažens aktyviai leido savo dienas, šį įprotį išlaikydama ir metams bėgant.
„Mano vaikystė buvo graži, energinga, aktyvi, nes tuo metu, kai bėgiojau basa po balas, nebuvo jokių kompiuterių, telefonų, mūsų smagiausias ir didžiausias malonumas būdavo praleisti laiką lauke aktyviai. Todėl, matyt, ir įsidėjau sau į galvą informaciją, kad judesys yra gerai“, – laidoje pasakos senjorė.
Lukrecija užaugo Šančiuose. Šio Kauno mikrorajono vaikai netgi varžydavosi, kuris pirmas pavasarį išsimaudys Nemune. Tarp drąsuolių būdavo ir Lukrecija ir taip grūdinimasis šaltame, lediniame vandenyje ją lydi iki šių dienų.
„Norint įveikti šalto vandens baimę, reikia tiesiog tai daryti. Nereikia jokio pasiruošimo, nors žinau, kad daugelis medikų vis dar sako, jog tokiam iššūkiui reikia ruoštis, bet mūsų pavyzdys rodo kitaip. Be abejo, geriau būtų kad pirmas kartas įvyktų kartu su patyrusiu žmogumi, su vadovų, su grupe, o visos baimės slypi tik galvoje“, – tvirtins sveikuolė.
Jau daugiau nei 20 metų Lukrecija veda sveikatingumo mokyklas ir stovyklas, skaito paskaitas apie sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir vadovauja senjorų stovyklai, į kurią susirinkę bendraamžiai atranda judėjimo teikiamą naudą sveikatai ir džiaugsmą gerai nuotaikai.
„Kai atvyksta senjorai, iš pradžių matai, kaip jiems ant kaktos parašyta, kad aukštas kraujospūdis, negali to, negali ano ir iš viso nežino, kodėl vaikai čia atvežė. Veidas įtemptas, akyse nerimas, bet palengva, mes visi nušvintam ir taip smagu žiūrėt, kaip jie keičiasi, stebuklingai, per tas kelias stovyklos dienas“, – džiaugsis Lukrecija.
Pati moteris pasakoja nevengianti ekstremalių pramogų ir dievinanti organizuojamus išlikimo žygius bei laukines stovyklas, kuriose ne tik savaitę laiko plaukiama vienvietėmis baidarėmis per Nemuną, bet ir nakvojama gamtoje, susikuriant laužą ir ant jo verdant maistą.
„Aš galvoju, kad kol dar būsiu gyva, kol galiu pakilti nuo sofos, tos svajonės nesibaigs. Todėl ir kitiems senjorams noriu pasakyti, kad svarbiausia yra pakilti nuo sofos, o toliau viskas vyksta natūralia eiga: išbėgat į lauką ir ten pilna pasiūlymų, įspūdžių ir nuostabių aktyvių akimirkų. Ramybė žudo, jaunus gal ne taip, bet mus – ypatingai. Tik judesy yra gyvybė“, – motyvuojančiais žodžiais dalinsis senjorė.
O siekdama išbandyti ką nors, ko dar niekada nebandė, Lukrecija kartu su laidos komanda atvyks į Kauno kartodromą „Kartlandas“, kuriame senjorė pirmą sykį sės už kartingo vairo.
