– Kas jus įkvepia gyventi?
– Pats gyvenimas, tai yra kiekvienas naujas rytas. Jei vakarykštė diena buvo ne pati geriausia, kas nors nepasisekė, įvyko konfliktas ar apniko liūdesys, rytą atsikėlusi visada noriu pamiršti praėjusios dienos nesėkmes, su džiaugsmu pasveikinti šiandieną ir viską pradėti iš naujo. Gaila, bet ne visiems žmonėms taip pat atrodo...
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Dėmesiu – gerumu, švelnumu, geru darbu. Ar kažkuo, kas patraukia žvilgsnį, – nekasdieniškumu, gražumu, originalumu.
Blogi dalykai, žinoma, taip pat patraukia dėmesį. Jei tik įmanoma, puolu tą blogumą taisyti: tvarkyti aplinką, palieti išdžiūvusius augalus, išjungti tuščiai degančią šviesą ar užsukti veltui bėgantį vandenį. Jei kam nors reikalinga pagalba, dažniausiai visada skubu ją suteikti.
– Koks patinka patiekalas?
– Mėgstu paprastus, neįmantrius patiekalus. Jei kurį laiką būnu ne Lietuvoje, pasiilgstu juodos duonos su grūdais, mamos keptų bulvinių blynų. Negalėčiau gyventi be salotų, vaisių, įvairių natūralių prieskonių. O svarbiausias būtinas dalykas – vanduo su citrina. Tortus ir saldumynus, žinoma, mėgstu, šventėse būtinai visko paragauju. Tačiau pro saldumynų skyrių parduotuvėje praeinu abejingai.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Visi gamtos kvapai, ypač vandens – ežero, jūros. Ir grynas oras – negaliu miegoti, jei nepravertas langas net žiemą. Pavasarį gamtoje svaigstu nuo turtingiausių kvapų visumos. O kvepalus mėgstu įvairius, tačiau ramius, gilius, įdomius.
– Geriausia gauta dovana?
– Kelionės. Skrydis oro balionu – nuostabus jausmas. Daiktai vis mažiau džiugina. Vietoj jų atiduodu pirmenybę nuoširdžiam apkabinimui, dėmesiui, širdingam pokalbiui.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... man rojus yra atvykti vasarą į kaimą ilgai ten nebuvus. Arba prie jūros. Arba ten, kur labai norėjai nuvykti. Stebėti kartu su artimu žmogumi saulėlydį su taure vyno. Arba sugrįžti iš tolimos kelionės į namus ir apkabinti artimuosius.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be geros nuotaikos, pozityvaus nusiteikimo ir tikėjimo, kad viskas bus gerai. Kad taip ir turi būti, kad viskas šioje Žemėje ateis ir praeis. Žinoma, ir be puodelio kvapios rytinės kavos.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Mėgstu išeiti pasivaikščioti į gamtą. Paplaukioti, pajudėti. Pažiūrėti gerą filmą. Pasigaminti skanią vakarienę, pasikviesti draugų, kartu smagiai pasijuokti.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Supratimas, kad jos niekur nenuves. Nuvesti gali tik teigiamos emocijos. Savo emocijų ir minčių stebėjimas. Neišsenkančio ramybės ir džiaugsmo šaltinio atradimas savo širdyje.
– Blogiausias įprotis?
– Pomėgis ilgiau pamiegoti. Kai vakaras dažnai nusivėlina, su juo nusivėlina ir rytas. Kasdien pasižadu sau atsikelti anksčiau, bet tai sunkiai pavyksta. Būna gaila prarastų brangių ryto valandų. Apskritai branginu laiką ir stengiuosi jo nešvaistyti bet kam. Nors ir nieko neveikti kartais gali būti prasminga.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Daug ką, pavyzdžiui, italų ar ispanų kalbą. O geriausiai – abi. Ir lenkų kalbą norėčiau patobulinti, laisvai ja kalbėti. Norėčiau mokėti groti gitara ir dainuoti savo mėgstamus romansus. Norėčiau mokėti dirbti staliaus darbus – labai praverstų kaime. Bet šiuo metu tik mokausi piešti „Apple Air“ planšete ir, mano nuostabai, tai nėra paprasta.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Net nežinau. Sunku išsirinkti. Gal Keviną Costnerį ar Keaną Reevesą? Jie tokie įdomūs ir patrauklūs vyriškiai. Bet man labiau patiktų pačiai būti pakviestai į pasimatymą. O jei rimtai – malonu susitikti su savo seniai matytais bendraamžiais, pasiteirauti, kaip ir kuo jie gyvena, kaip jaučiasi, kaip tvarkosi su sparčiai bėgančiu laiku. Atviras, nuoširdus ir geranoriškas pokalbis – didelė vertybė.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Norėčiau turėti visada paklausią profesiją ir užsiėmimą – būti interjero dizainere arba stiliste, kurti interjerus, padėti žmonėms išsirinkti baldus, rūbus, aksesuarus. Man tai patinka ir labai įdomu. Gal dar nevėlu būtų tuo užsiimti?
– Drąsiausias sprendimas?
– Esu stojusi ginti savo kolegų nuo negarbingo vadovo. Buvau tikra, kad elgiuosi teisingai. Man tai skaudžiai baigėsi – jėgos buvo nelygios.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Jų buvo nemažai ir įvairių. Tikiu, kad įsimintiniausias dar laukia artėjančioje kelionėje po Indiją.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Daržovių, vaisių, juodos duonos, sviesto, kiaušinių, sūrio...
– Mėgstamiausias posakis?
– Viskas yra ir bus gerai. Ir viskas praeis...
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Dažnai atsimenu man stiprų įspūdį padariusį indų filmą „Vanduo“ (2005 m.). Norėčiau jį dar kartą pažiūrėti. O knyga artimiausia ta, kurią šiuo metu su dideliu malonumu skaitau, – prancūzų rašytojos Valerie Perrin (režisieriaus Claude’o Leloucho žmonos) romaną „Vanduo kapinių gėlėms“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Pirmenybę jau kurį laiką teikiu kosmetiniams aliejams – tiek veidui, tiek kūnui. Naudoju lietuviškus natūralius „Žiedės“ produktus. Apskritai vertinu natūralų grožį, kuris yra duotas gamtos ir spinduliuojantis iš vidaus. Mane šiurpina pripūstos lūpos, ištemptos kaktos, ištatuiruoti antakiai ar priklijuotos blakstienos.
– Meilė – tai...
– ... duotybė. Dovana. Dievas.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Pagal mano nuveiktus darbus, kūrybą, asmeninį santykį su tais žmonėmis ir pasauliui skleidžiamą energiją.
