Nežinodamas nerastum vietos, kur Niujorke I.M.Ubaitė susitinka su muzikos atlikėjais ir prodiuseriais.
Įeini į viešbutį Vest Vilidže, pereini vestibiulį, restoraną, virtuvę, atidarai spintelės duris, pamatai lentynas, pastumi jas ir atsidaro įėjimas į slaptą patalpą, skirtą vieninteliam užsiėmimui – klausytis muzikos. Ne telefone ar kompiuteryje, kaip įprasta kasdienybėje, bet per kokybiškas kolonėles, su gera akustika ir be kitų aplinkos trukdžių.
„Muzika yra tapusi fonu, mažai kas klausosi viso albumo dėmesingai, kaip būdavo seniau, kai nusipirkdavome mėgstamos grupės kompaktinį diską ir klausydavomės nuo pradžios iki pabaigos.
Todėl mes norėjome vietos, kurioje visas dėmesys – tik į muziką. Tai yra meno kūrinys. O kad būtų įdomiau, įėjimą į mūsų klausymosi kambarį reikia sugebėti surasti“, – nusišypsojo atlikėjų vadybininkė I.M.Ubaitė, dirbanti „Park Avenue Artists“.
Ši amerikiečių kompanija atstovauja ir klasikinės muzikos atlikėjams, ir dainininkams, ir Brodvėjaus aktoriams. Pramogų versle nebeužtenka tik įrašyti albumą, paleisti dainą radijo eteryje ir išvažiuoti į koncertinį turą.
Kiekviename žingsnyje reikia išradingų sprendimų ir viską prižiūrinčių vadybininkų.
„Su atlikėjais turiu bendrauti labai artimai. Nesu tik agentė. Įsitraukiu į visas jų gyvenimo sritis, nes menininkai neuždaro kabineto durų ir nepabaigia darbo. Muzika yra jų gyvenimas visą parą. Todėl mes pažįstame vieni kitų šeimas, draugus, vaikus“, – sakė I.M.Ubaitė.
Visi pažįsta ir lietuvės šunį Pastą, kuris net įrašytas tarp „Park Avenue Artists“ darbuotojų kaip Pasta Ubaitė, atsakingas už ypatingas užduotis.
„Aš ją visada atsivesdavau į darbą, kai dirbome sename Niujorko biure.
Todėl atlikėjai ją žino, o Charlesas iš grupės „Time for Three“ ją prižiūri, kai aš keliauju“, – pasakojo I.M.Ubaitė.
Tik vieną vasario savaitgalį Pasta liko ne su Charlesu, nes „Time for Three“ ir I.M.Ubaitė kartu išskrido į „Grammy“ muzikos apdovanojimų ceremoniją Los Andžele.
Jau penktą kartą I.M.Ubaitė žengė raudonuoju „Grammy“ kilimu greta savo atstovaujamų atlikėjų. Balta dizainerio Roberto Cavalli suknele pasipuošusi šviesiaplaukė šypsojosi prieš fotoobjektyvus apsupta trijų „Time for Three“ muzikantų, vilkinčių tamsiais kostiumais.
„Į ceremoniją per daug neišsipuošiu, nes į vadybininkus niekas nekreipia dėmesio“, – juokėsi I.M.Ubaitė.
Įvairių žanrų styginių trio (du smuikai ir kontrabosas) „Time for Three“ keliavo į Los Andželą su viltimi, kad laimės apdovanojimą geriausio klasikinės instrumentinės muzikos albumo kategorijoje. Bet nominuoti būna penki kandidatai, todėl pergalė negarantuota.
„Atlikėjai tikrai nieko nežino iš anksto, ir tie nustebę veidai laimėjus būna tikri“, – sakė I.M.Ubaitė.
Kai ji su komanda paskambino pranešti savo globojamiems „Time for Three“ muzikantams, kad jie nominuoti „Grammy“, visi šokinėjo iš džiaugsmo tiesiogine to žodžio prasme – ne tik grupė, bet ir vadybininkai, nes jie įdeda daugiausia darbo užkulisiuose, kad muzika būtų pastebėta.
„Ši nominacija pakeitė mūsų gyvenimą“, – sakė „Time for Three“ muzikantai.
„Kai jie laimėję „Grammy“ užlipo ant scenos, ir aš jaučiausi pakylėta, – neslėpė I.M.Ubaitė. – Jų albumas fantastiškas. Mes kiekviename žingsnyje dirbome kartu – nuo produkto kūrimo iki fotosesijų ir pristatymo „Grammy“ komisijai.
Kai mano atlikėjai laimi, turiu įsignybti, kad įsitikinčiau, jog nesapnuoju. Turiu sustoti ir pagalvoti: „Pažiūrėk, kaip toli nuėjai.“
Nuo pirmųjų dienų Amerikoje, kai prieš devynerius metus atvyko studijuoti muzikos verslo Niujorko universitete, ji pati sau priminė mergaitę didelėmis akimis, nes viskas atrodė nerealiai. „Užaugau žiūrėdama MTV, ir tas pasaulis atrodydavo taip toli“, – sakė I.M.Ubaitė.
Vaikystėje ji grojo pianinu Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, dievino lietuvišką grupę „Skamp“, o anglų kalbos mokėsi versdama „Red Hot Chili Peppers“ dainų tekstus.
Šios grupės koncertas Prahoje buvo jos pirmasis gyvas susitikimas su užsienio žvaigždėmis.
Baigusi mokyklą mergina septynerius metus studijavo fortepijono specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje, bet jautė, kad soliste būti nenori.
„Daug kam atrodo, kad visų pianistų svajonė – tapti profesionaliais muzikantais, tačiau aš anksti žinojau, jog tai – ne man.
Man patiko skambinti, bet visą dieną praleisti prie instrumento ir lipti į sceną nenorėjau“, – sakė I.M.Ubaitė, nusprendusi pasukti į muzikos vadybą.
Studijos Niujorko universitete padėjo lietuvei prasimušti JAV muzikos pasaulyje.
Savo karjerą „Park Avenue Artists“ agentūroje ji pradėjo nuo praktikos ir pagalbinių pareigų, bet vėliau tapo vykdomąja direktore ir dalyvauja ne tik kasdieniuose reikaluose, bet ir priimant strateginius sprendimus.
„Šis verslas negali stovėti vietoje, turime kurti atlikėjams įvairias galimybes, ne tik juos administruoti“, – teigė I.M.Ubaitė.
Kūrybingas žvilgsnis į muzikos verslą atveria naujų galimybių ir muzikantams, ir gerbėjams.
„Park Avenue Artists“ atstovauja legendiniam smuikininkui Joshuai Bellui ir kartu įgyvendino netikėčiausių projektų.
J.Bellą galima pamatyti su virtualios realybės akiniais „Sony PlayStation“ vaizdo žaidime, virtualiai groti J.Bello 13 milijonų eurų vertės smuiku programoje „Embertone“ ir lankyti J.Bello smuiko pamokas edukacinėje platformoje „Trala“.
Kartais padeda paprasčiausios detalės. Pavyzdžiui, kai kadenciją baigęs Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama į savo mėgstamiausių metų dainų sąrašą įtraukia atlikėją Yebbą, kuriai atstovavo I.M.Ubaitė.
„Tokie dalykai didina žinomumą. Labai įdomu stebėti, kaip žmonės įvairiausiais kanalais atranda muziką“, – sakė I.M.Ubaitė.
Manhatane yra viena ypatinga bažnyčios kripta skliautuotomis lubomis, sauganti buvusių parapijiečių pelenus ir išskirtinių koncertų paslaptis. Čia vyksta neapsakomos auros klasikinės muzikos akustiniai koncertai su vos keliasdešimt žiūrovų.
I.M.Ubaitė niekada nepamirš emocijų, kai čia grojo jos globojami „Time for Three“ prieš pat pandemijai uždarant pasaulį.
Į koncertą atėjo ir Holivudo žvaigždė Robin Wright, žinoma iš serialo „Kortų namelis“, o vyresniems – iš „Santa Barbaros“.
„Aktorę taip palietė muzika kriptoje, kad jai sruvo ašaros, – pasakojo I.M.Ubaitė. – Po koncerto susitikome užkulisiuose. R.Wright pakvietė „Time for Three“ sukurti garso takelį jos režisuotam filmui „Žemė“. Visi įrašai vyko pandemijos metu, o visi aptarimai – tik vaizdo skambučiais. Filmo premjera surengta Sandanso filmų festivalyje. Tokie projektai yra neeiliniai.“
I.M.Ubaitė gauna daug kvietimų į koncertus. Bet kai muzika yra darbas, laisvalaikiu norisi pabėgti į kitokį pasaulį, todėl dabar lietuvė renginiuose lankosi rečiau.
Niujorko šurmulys per tiek metų kiek išvargino, todėl I.M.Ubaitė su savo partneriu finansininku Viveku Dhotrekaru išsikraustė į priemiestį Naujajame Džersyje.
„Man patinka jodinėti, skaityti, gaminti, dažnai žaidžiu tenisą. Norisi atsijungti nuo darbo, – sakė I.M.Ubaitė. – Aišku, mėgstu koncertus ir muziką.
Jaučiu ilgesį Lietuvai ir akademijai, kai pati skambindavau fortepijonu. Bet būtent tai, kad buvau muzikantė, padėjo Niujorke, nes aš tikrai nebijau ir su visais atlikėjais bendrauju laisvai. Menininkai nėra paprasti, bet vis tiek jie pirmiausia yra žmonės.“
