– Kas jus įkvepia gyventi?
– Galimybė kurti ir keisti mus supantį pasaulį.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Mane visada domina žmonės, su kuriais galima keistis idėjomis, kurie dega aistra gyvenimui ir turi tikslą. Žmonės, jaučiantys ir suprantantys kitus.
– Koks patinka patiekalas?
– Užaugau Žemaitijoje. Močiutė visuomet darydavo kraujinius vėdarus. Tai buvo mėgstamiausias mano patiekalas, iki šiol jį mėgstu.
Džiaugiuosi, kai gaunu galimybę paragauti tikro žemaitiško kastinio.
Keliaudamas mėgstu išbandyti vietos virtuvę, mėgstu didkepsnius ir tailandietišką maistą.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Atviros jūros. Renkuosi kvepalus, kuriuose dominuoja agarmedžių ir pačiulių natos.
– Geriausia gauta dovana?
– Mano vaikai ir anūkai.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... jūroje po burėmis.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be veiklos drybsant prieš televizorių.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Buriuodamas jūroje, žaisdamas tenisą, leisdamasis slidėmis nuo kalno ar skaitydamas knygas.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Pirtis.
– Blogiausias įprotis?
– Krapštau ausis...
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Ispanų kalbą.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą ir kodėl?
– Visuomet mielai susitinku su jaunais žmonėmis, su jais įdomu pasikalbėti apie tai, kaip jie mato dabartį ir ateitį, jie padeda išlaikyti gyvenimo ritmą ir supratimą apie mus supančius pokyčius.
Man visada įspūdį darė prezidentas Valdas Adamkus, su kuriuo susitinkame iki šiol ir aptariame politines aktualijas ir permainas pasaulyje.
– Jei nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Norėčiau būti režisierius. Studijų metais esu parašęs ne vieną scenarijų, statęs pasirodymus – man tas darbas buvo labai įdomus.
– Drąsiausias sprendimas?
– Drąsiausią sprendimą priėmiau prieš 30 metų, kai prisiėmiau atsakomybę ir pradėjau savo verslą.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Jį patyriau prieš kokius 40 metų, kai išgelbėjau skęstantį vaiką – ištraukiau jį iš po ledo.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Kefyro, sūrio ir gabaliuką šokoladinio torto.
– Mėgstamiausias posakis?
– Kon dara, veizėk gala – čia žemaitiškai. Bendrine lietuvių kalba tai būtų: ką darai, žiūrėk, kuo baigsis, – tai reiškia, kad visuomet reikia matyti perspektyvą.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Gilų įspūdį paliko režisieriaus Denis Villeneuve’o filmas „Moteris, kuri dainuoja“, švedų režisieriaus Rubeno östlundo filmai „Kvadratas“ ir „Liūdesio trikampis“.
Skaitau nuolat ir daug, tad ir įsimintinų knygų susikaupė nemažai. Kažkada įspūdį darė Yuvalio Noah Harari knygos „Sapiens“, „Homo deus“, „21 pamoka XXI amžiui“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Dušo želė ir kremą.
– Meilė – tai...
– Meilės nereikėtų painioti su įsimylėjimu, tai – skirtingi dalykai. Meilė man siejasi su rūpinimusi, atsakomybe už kitą, draugyste, pasitikėjimu, pasiaukojimu.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Man, kaip ir daugeliui mano bendraamžių, jau ateina laikas, kai pradedi mąstyti, ką paliksi po savęs. Mes šioje Žemėje laikini ir mūsų pėdsakas ištirps laiko tėkmėje.
Džiaugiuosi, kad užauginau tris nuostabius darbščius vaikus, dabar auga būrys anūkų.
Pastačiau ne vieną gražų pastatą – iš jų jau susidarytų nemažas miestelis. Visą savo sąmoningą gyvenimą stengiausi būti aktyvia mūsų bendruomenės dalele ir veikti bendram visuomenės labui.
