Kalbėjomės su Alenu, kai jis buvo sporto stovykloje Kroatijoje, kur intensyviai treniravosi triatloninkų stovykloje (šie sportininkai bėgioja, važinėja dviračiu ir plaukia). Stovykloje jis gyveno kartu su šeima – gyvenimo drauge Maja Prašnikar ir dviem vaikais. Nors jų mažajai dukrytei vos 2 mėnesiai, o vyresniajam sūnui – 2,5 m., šeima stengiasi kuo daugiau laiko leisti kartu.
„Taip, būna nelengva, jeigu po treniruotės pavargęs grįžtu į apartamentus, o čia kažkas verkia ar prašosi dėmesio. Na, bet mano partnerė irgi sportiška ir ji supranta, kad man reikia truputį atsipūsti, o tada jau galėsiu jai padėti“, – pasakojo vyras, kuris pirmagimio susilaukė, būdamas penkiasdešimties.
Regėjimą jis prarado 38-erių. Prieš tai jam buvo diagnozuotas smegenų auglys, kuris buvo nepiktybinis, bet operacijos vis tiek reikėjo. Pasak Aleno, gal medikai viską ir darė tinkamai, tačiau operacijos metu pakilo jo kraujospūdis ir dėl to buvo pažeisti regos nervai.
„Atsibudęs po operacijos dar mačiau. Buvau gavęs nemažai atvirukų su linkėjimais pasveikti. Norėjau juos paskaityti, bet neįžiūrėjau, kas ten parašyta – pasakiau šalia buvusiai draugei, kad blogas apšvietimas, o ji atsakė, kad viskas tvarkoje. Dar kelias dienas mačiau, kas vyksta – o tada staiga per tris dienas regėjimas dingo. Dabar nieko neįžiūriu, tik pajuntu, jeigu kažkas tamsiame kambaryje uždega šviesą“, – pasakojo jis.
Klausiu pašnekovo, ar tai jam buvo didžiulis smūgis. „Man visada patiko iššūkiai, tad ir savo aklumą priėmiau kaip iššūkį, kurį reikia įveikti. Sakiau sau, kad iki tol esu daug keliavęs, aplankęs visus žemynus ir daug pamatęs – taigi viskas tvarkoje, o dabar metas pažiūrėti, ką galiu nuveikti, nieko nematydamas“, – pasakojo vyras.
Ir paaiškėjo, kad jis gali nuveikti tikrai daug. Tiesa, ir iki operacijos jis dirbo modeliu, netgi buvo vadinamas daugiausiai pasiekusiu vyru modeliu iš Slovėnijos, na, o apakęs darbus tęsė, tik iš modelio, kuris daug keliaudavo po pasaulį, tapo sėslesniu, paprastai dirbančiu gimtinėje.
Taip pat nuo vaikystės jis mėgo sportuoti, buvo baigęs sporto universitetą ir įgijęs trenerio specialybę, o pats praktikuodavo tai vieną, tai kitą sporto šaką. Po nelaimės jis tikslingai kibo į paratriatlono sporto šaką ir po kurio laiko tapo Europos vicečempionu bei Pasaulio taurės laimėtoju.
Žmoną yra matęs televizoriaus ekrane
Alenas su savo gyvenimo drauge Maja kartu yra penkerius metus. Nors artimiau jiedu susipažino, kai jis jau praradęs regėjimą, buvo ją matęs iki tol – ji buvo vienos merginų grupės vokalistė. „Slovėnija yra nedidelė, ir už Lietuvą mažesnė, tad ir draugė mane kaip modelį jau buvo mačiusi“, – nusišypsojo Alenas.
Netekęs regėjimo jis ėmėsi verslo ir įkūrė savo ekologiškų ledų liniją. Tvarkydamas verslo reikalus jis svarstė, kas galėtų tapti jo prekinio ženklo ambasadore – ir atsiminė Mają. Ji sutiko, taip pat, kadangi buvo pradėjusi žurnalistinę karjerą, paprašė jo duoti interviu. Na, o tvarkydami dalykinius reikalus jiedu susidraugavo ir greitai tapo pora.
Taip pat netekęs regėjimo Alenas sumanė įkurti centrą negalią turintiems vaikams – jame laukiami ir neregiai, ir cerebrinį paralyžių, autizmo spektro ir kitus sutrikimus turintys vaikai, kurie centre sportuoja, lavinasi ir užsiima jiems tinkamomis veiklos. Tai jiems nieko nekainuoja, juk, pasak centro įkūrėjo, tokių vaikų tėvai ir taip turi daugybę rūpesčių bei išlaidų, tad jis nori jiems kuo galėdamas padėti.
„Kai įkūriau šį centrą, daugelis abejojo, ar man pavyks jį išlaikyti, bet jau ne vienerius metus dirbame sėkmingai. Tam skiriu lėšas, kurias gaunu, dalydamasis savo istorija ir sakydamas motyvacines kalbas – už tai vietoje užmokesčio prašau paaukoti centrui“, – pasakojo Alenas.
Taip pat jis turi savo vardo akinių nuo saulės liniją ir juos reklamuoja, o iš šios veiklos gaunamas uždarbis keliauja į centro sąskaitą.
Alenas pastebėjo, kad neįgalių vaikučių tėvams padeda ir jo rodomas pavyzdys: kai kurie jų labai saugo savo vaikus ir jiems neleidžia daryti to, ką jie galėtų atlikti. Tarkim, gali atrodyti, kad neregys vaikas negali maudytis, juk jam tai pavojinga – bet pamatę, kaip Alenas plaukioja, tėvai galiausiai leidžia maudynėmis pasidžiaugti ir atžalai, kuriai tai palieka neišdildomų įspūdžių.
Įkvepia teigiamoms permainoms
A.Kobilica jau yra apsilankęs Latvijoje ir Estijoje, o balandžio 5–6 d. atvyks ir į Lietuvą, kur taps vienu iš renginių rinkai skirtos konferencijos „Revolution“ pranešėjų.
Tik į Lietuvą jis atvyks be šeimos – su 2 mėn. kūdikiu ir dvimečiu padauža kelionė visgi būtų sudėtinga.
Beje, Alenas tiki, kad savo vaikus jis visgi kada nors pamatys savo akimis – nežino, kada ir kaip, bet yra įsitikinęs, jog regėjimas sugrįš.
„Aš labai stengiuosi įkvėpti žmones, pasakodamas savo istoriją, ir padėti jiems rasti savyje motyvacijos siekti savo tikslų. Tik, žinoma, norint teigiamų permainų teks pasistengti pačiam – gali klausytis kiek tik nori gražių istorijų, bet jos nepadės, jeigu pats nieko nesiimsi“, – dėstė slovėnas.
Alenas sulaukia daug atsiliepimų apie tai, kaip jo pasakojimai įkvėpė žmones teigiamiems pokyčiams. Jį ypač sujaudino vienos mergaitės, kovojusios su smegenų vėžiu, ir jos mamos patirtis. Mergaitė du metus sunkiai sirgo, bet galiausiai ligą įveikė, o kai būdavo ypač sunku, jos su mama drąsindavo viena kitą: „Jeigu Alenas galėjo, tai galim ir mes.“
