Nei oro sąlygos, nei nuotaikos svyravimai Leonido nepriverčia keisti rutinos. Kaip pats sako, jis miega, valgo, geria vaistus ir 2 kartus per dieną treniruojasi. Rytą pradeda mankšta, o po pietų, kai didžioji dalis šių namų gyventojų eina pasnausti, Leonidas išeina į kiemą mušinėti kamuoliukus.
Tai, kad netikėtai sutrikus sveikatai Leonidui teko apsigyventi slaugos namuose, kiek sujaukė jo planus gyventi Vilniuje ir kasdien treniruotis profesionalioje teniso arenoje.
Šį praradimą kiek sušvelnina faktas, kad greta slaugos namų Trakuose jau baigiamas įrengti profesionalus teniso kortas – čia Leonidas ruošiasi treniruotis su juo besirūpinančios Lietuvos teniso federacijos atstovais ir savo draugais.
Įrašytas į pasaulio Gineso rekordų knygą
Baigti aktyviai treniruotis Leonidas nei už ką nesutinka. Ir kaip gi kitaip, kai esi net į pasaulio Gineso rekordų knygą įrašytas – L. Stanislavskis yra vyriausias aktyviai besivaržantis tenisininkas pasaulyje.
„Tenisas man – visas gyvenimas. Nors taip susiklostė, kad šį sportą atradau tik būdamas 30-ies. Kaip sportininkui, tai per vėlu. Todėl profesionalu niekada ir netapau“, – sako Leonidas, rungtyniaujantis pasaulio mėgėjų lygose.
Vyras pasakoja, kad didžiąją savo gyvenimo dalį jis dirbo inžinieriumi. Projektavo pramoninius krovininius kelius. Pavyzdžiui, lynus anglies vagonėliams Donbaso šachtose. Beje, čia dirbdamas ir tenisą atrado. Jo bendradarbė, buvusi profesionali teniso žaidėja, pakvietė ir Leonidą išbandyti šį sportą. Vėliau net 30 metų Leonidas dirbo inžinieriumi projektavimo institute Charkove. Vadovo skyriui, kuriame dirbo 85 darbuotojai. Bet visa tai buvo tik tam, kad užsidirbtų pragyvenimui ir galėtų žaisti tenisą.
Neturėjo trenerio
Nors žaisti tenisą Leonidui sekėsi, vartai į pasaulio arenas ilgai neatsivėrė. „Jei atvirai, aš esu visiškas savamokslis, net trenerio niekada neturėjau. Ir tik tada, kai jau atrodė šaukštai po pietų, mano karjeroje įvyko rimtas lūžis. Tada buvau jau 90-ies!“, – sako L. Stanislavskis, prisimindamas svarbiausius savo gyvenimo įvykius.
Kol Leonidas dirbo, dalį su tenisu susijusių jo išlaidų padengdavo jo organizacija. Išėjus į pensiją, finansinė našta užgulė vyro pečius.
„Aš kreipiausi į žinomą Ukrainos tenisininką Burko, kuris Charkove, mieste, kuriame gyvenau, turi didelius teniso kortų kompleksus. Šis leido man treniruotis be užmokesčio“, – sako Leonidas.
Vieną kartą Burko nufilmavo Leonido varžybas ir jas paviešino internete. Leonidą pastebėjo visa šalis. Atsirado rėmėjų, kurie juo patikėjo. Prasidėjo didysis pokytis sportininko gyvenime – jis pradėjo atstovauti Ukrainą tarptautinėse varžybose, vyrų nuo 85 m. grupėje. Jam pavyko pasiekti gerų rezultatų, tad sportininkas buvo kviečiamas į pasaulio varžybas.
„Esu be galo dėkingas savo rėmėjui Jurijui Sapronovui, kuris nuo 2015 m. finansavo visas mano išvykas į tarptautines varžybas“, – sako L.Stanislavskis.
Dar pernai L. Stanislavskis lankėsi Berlyne, kuri 20 minučių žaidė su vienu geriausių Vokietijos tenisininku Aleksandru Zverevu. Sportininkas išpildė ir dar vieną savo svajonių – Maljorkoje žaidė su 21 „Didžiojo kirčio“ titulą laimėjusiu R. Nadaliu.
Nenustoja stebinti
Kvapą gniaužiantys faktai apie tai, kokių rezultatų pavyko pasiekti 90 metų sulaukusiam sportininkui mėgėjui tuo nesibaigia. Vos prieš 3 mėnesius L. Stanislavskis skrido į Melburną, į Atvirąjį Australijos čempionatą sužaisti teniso partiją su savo amžininku tenisininku Henriu Young.
„Neslėpsiu, labai jaudinausi. Henris ne tik yra gerokai aukštesnis už mane, bet ir treniruojasi su treneriais geriausiose arenose. Mūsų mačas vyko prestižinėje arenoje „Rod Laver Arena“, kur susirinko 15 000 žiūrovų. Esu labai dėkingas organizatoriams. Jie nuostabiai apgalvojo visas detales. Aš žaidžiau ne prieš Henrį, o su Henriu vienoje aikštelės pusėje. Mūsų priešininkai buvo Aleksandras Zverevas ir JAV žaidėjas Francis Tiafoe. O visas renginys „Tennis Plays for Peace 2023“ buvo skirtas Ukrainai paremti. Čia dalyvavo geriausi pasaulio tenisininkai, įskaitant ir R. Nadalį. Mums su Henriu įėjus į aikštelę audringomis ovacijomis plojo visa salė“, – šlovės akimirkas prisimena Leonidas.
Kas padeda išsaugoti sveikatą
„Žmonės labai dažnai manęs klausia, kokia mano ilgaamžiškumo ir energijos paslaptis. Bet man sunku atsakyti į šį klausimą. Gal genetika? Nors pragyvenau ir savo tėvą, kuris sirgo diabetu ir mirė būdamas 80-ies, ir mamą, kuri mirė sulaukusi 90 m. Tai, ką aš tikrai darau kasdien dėl savęs – tai sportuoju ir mažai valgau. Galbūt tai man ir padeda“, – sako L. Stanislavskis.
Paklaustas ar turi planų ir svajonių, vyras susimąsto. „Svajonę aš tikrai turiu. Tik ją pasiekti nėra taip lengvai. Aš užsispyrusiai noriu sulaukti 100 metų. Mano rėmėjas ir man brangus žmogus Burko 100-ojo jubiliejaus proga yra pažadėjęs man dovaną – nuvežti į bet kurį pasaulio teniso čempionatą. Manau, kad tai bus „US Open“. To labai laukiu!“ – sako L. Stansilavskis.
Jis taip pat priduria, kad nemažesnė jo svajonė yra ir tai, kad jo šalyje kuo greičiau baigtųsi beprasmis karas, kad visi galėtų grįžti į savo namus ir toliau gražiai gyventi.
