„Visi mane paliko, net senosios šlepetės“
Sofijai šiemet 85-eri. Greitai metai kaip našlė. „Visi mane paliko. Manasis Vytautas išėjo staiga. Nuo tos dienos atsibundu ryte ir klausausi: ar aš dar kvėpuoju. Taip. Vadinasi, reikės gyventi. Viskas krenta iš rankų, prapuola. Net senosios šlepetės kažkur dingo – tik Vytautas jas pasislėpusias surasdavo. Visada galėdavau prisišaukti. Prisimenu, bardavau jį, kai mirkydavo duoną į arbatą, dabar pati taip darau. Ir mezgu jam šaliką, juk vis žadėdavau. Tokį ilgą, be pabaigos. Vis mezgu ir bijau, kad baigsis siūlai. Dažnai žiūriu į Vytauto nuotrauką – stovi kompanijoje iš krašto. Kitų nematau. Jis pats gražiausias. Be jo tuščia.“
Ar dažnai senatvę lydi vienatvė?
Tokius graudžius kaip Sofijos pasakojimus senjorai neretai patiki maltiečiams. Apie brangiausius žmones, kuriuos mylėjo, apie tuos, kurie buvo svarbūs, kurie teikė artumo džiaugsmą. Senolių vienatvė – mūsų amžiaus rykštė. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (SHARE) rodo, kad ši problema Lietuvoje, kitų ES šalių kontekste, pasižymi dideliu atotrūkiu, mus lenkia tik Rumunija, Graikija ir Latvija.
Mažiausiu vienišumo lygiu tarp vyresnio ir senyvo amžiaus gyventojų ES išsiskiria danai, austrai ir suomiai. Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse fiksuojamos didesnės ir stabilesnės senjorų pajamos, labiau išvystyta socialinė ir medicinos pagalba, kultūrinės paslaugos, stiprus bendruomenės kūrimas ir palaikymas. Lietuvoje senyvo amžiaus žmonėms trūksta įsitraukimo į veiklas, į bendruomenę, reikia draugystės bei supratimo.
Maltiečių užduotis – kurti sąlygas senjorų aktyvumui ir draugystei
Tyrimas atskleidė, kad net vienas susitikimas ar kontaktas per savaitę daro teigiamą įtaką vyresnio amžiaus žmonių savijautai. Maltiečiai savo globojamus senjorus lanko dažniau – neša karštą maistą, produktų lauknešėlius, padeda buityje. Bet maltiečiams rūpi ir emocinė senjorų būsena. Tuo tikslu kuriamas vyresnio amžiaus žmonių dienos centrų tinklas, į kurį senelius atveda vienatvė.
„Net ir tie žmonės, kurie visą gyvenimą gyveno vieni, senatvėje pradeda jausti paaštrėjusią vienatvę. Susitraukia draugų ratas, apleidžia fizinės jėgos, apima jausmas, kad nieko nebegali, esi niekam neįdomus. Ir tada ligos kaip mat prisistato. Sukvietę senjorus į maltiečių organizuojamus grupinius užsiėmimus, mes kalbame, kad senatvė – tai laisvė.
Užauginti vaikai, įgyvendinti profesiniai siekiai. Laikas gyventi sau, – apie maltiečių kuriamus senjorų dienos centrus džiugiai pasakoja generalinis sekretorius Edvinas Regelskis. – 1,2 proc. GPM skyrimas labai pasitarnautų įvairiapusiškų veiklų ir pagalbos maltiečių globojamiems žmonėms organizavimui bei nuolatiniam palaikymui. Neatiduokime senjorų vienatvei ir liūdesiui.“
Apie maltiečių tikslą įprasminančią kūrybinę idėją
Maltiečiai antrus metus apie pagalbą senoliams kalba bendradarbiaudami su kūrybine agentūra „Marios“ (Marius Kneipferavičius ir Renata Šarkauskaitė). Jos sukurtas filmukas – apie senatvėje nutrūkstančius žmogiškuosius ryšius, apie išnykstančius aplinkos žmones.
Šių metų kampanijos senelių vienatvės temai atskleisti „Marios“ pasitelkė fotografą Visvaldą Morkevičių ir žinomą jaunosios kartos režisierę Dovilę Šarutytę, kurios filmas „Ilgos metro filmas apie gyvenimą“ praeitus metus keliavo po tarptautinius kino festivalius ir ne kartą pelnė ne tik kino profesionalų, bet ir žiūrovų įvertinimus.
Maltiečiai tiki, kad joks žmogus negali ir neturi likti vienas, ypač senyvo amžiaus. Ir kiekvienas gali prisidėti prie vienišų senelių vienatvės mažinimo, skirdamas 1,2 proc. GPM maltiečiams, kurie senelius globoja ir jais rūpinasi visus metus.
