– Kas jus įkvepia gyventi?
– Artimųjų meilė, kūryba, kūrybinė bičiulystė, žiūrovų dėmesys.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Maloniai nusišypsoti, pakviesti kūrybiniam projektui, paprašyti pagalbos.
– Koks patinka patiekalas?
– Salotos, vaisiai, balta kava su skanumynais.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Gėlių kvapai – gamtoje, namuose. Kvepalai „Miss Dior“. Paco Rabanne „Pure XS“. Kvapai man labai svarbūs. Juokauju, kad kažkas save aktyvuoja espreso kava ar kuo kitu, o aš kvepalais – ir eidama į sceną, ir į gatvę.
– Geriausia gauta dovana?
– Mamos meilė.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... gyvenimas meilėje.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be meilės ir kūrybos.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Būdama namie artimųjų apsuptyje. Tai ir tyla, miegas. Kelionės su draugais pasižvalgyti žmonijos sukurtų grožybių.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Kūryba. Minčių nukreipimas į naujas patirtis.
– Blogiausias įprotis?
– Nepavyksta pasiruošti iš anksto. Kažkodėl labiausiai susitelkiu, kai reikia, sakytum, staiga šokti į šaltą vandenį.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Man patinka mokytis. Nuo nesimokymo sergi ir senųjų išmintis – kai nustojama norėti mokytis, pradedama atmirti. O aš dar noriu gyventi. Norėčiau išmokti būti atidesnė, jautresnė. Norėčiau sukurti naują vaidmenį.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Kadaise norėjau susipažinti su daugybe įdomių žmonių. Gyvenimas man buvo dosnus – su daugeliu jų ir susipažinau. Dabar norėčiau tik mamą pasikviesti į pasimatymą ir pasikalbėti su ja apie tai, apie ką per pašėlusį lėkimą kūrybos keliu nesuspėjau pakalbėti, kol mama dar buvo šalia, neiškeliavusi Amžinos šviesos keliu.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Esu laiminga keliaudama man duotuoju keliu, kuris dovanoja meilės, įkvėptos kūrybos akimirkų, susitikimus su puikiais žmonėmis.
– Drąsiausias sprendimas?
– Apsisprendimas keisti studijas. Iš Kauno politechnikumo, kuriame baigiau pramoninės-civilinės statybos studijas, nuvažiavau stoti į aktorinį meistriškumą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Vilniuje. Visiems patariu – išdrįskite klausyti širdies, kai reikia priimti esminius gyvenimo sprendimus, ir būsite laimingi.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Vestuvės. Mudviejų su vyru skulptoriumi Arūnu Sakalausku smagios vestuvės buvo numatytos kavinėje su artimaisiais ir draugų būriu. Bet tą savaitę mirė Sovietų Sąjungos vadovas Leonidas Brežnevas. Vestuvių išvakarėse paskambino kavinės direktorė ir pasakė, kad pas juos vestuvės vykti negali, nes paskelbtas visuotinis valstybės gedulas.
Patyriau šoką – kur sutalpinti būrį žmonių ir kaip vestuves atšvęsti be muzikos? Kaip visada – meilė nugali visas kliūtis. Puikiai sutilpome mamos buto svetainėje, dainos ir muzika liejosi per kraštus, kaimynai išėję į laiptinę dainavo drauge. Ko gero, buvo smagiau, nei būtų buvę kavinėje. Taigi nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Vaisių, daržovių, įvairių sūrių, kiaušinių, uogienių, pieno kavai.
– Mėgstamiausias posakis?
– Jų ne vienas, ir visi dar vaikystėje mamos įkalti ne tik į galvą, bet ir į širdį: „Padėk pats sau ir Dievas tau padės“, „Ką pasėsi, tą ir pjausi“, „Kaip šauksi, taip atsilieps“, „Jei nori meilėje gyventi, mylėk ir dalinkis meile“.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Iš filmų – paauglystėje matyta „Šanteklero karalienė“. Nepamenu istorijos, tik kad buvo kupinas spalvų, muzikos, emocijų žaismės. Ir tai, kad norėdamos patekti į šį filmą su draugėmis vaizdavome suaugusias. Ko gero, bilietų kontrolierės tai supratusios juokėsi, bet įleido. Vėliau – Ingmaro Bergmano filmai, kuriuos žiūrėjau ne po vieną kartą.
Ir knygos negalėčiau įvardyti vienos – tai Gabrielio Garcios Marquezo „Šimtas metų vienatvės“, Sigito Gedos „Septynių vasarų giesmės“, Hermanno Hesse „Stepių vilkas“, Ievos Simonaitytės „Vilius Karalius“ ir daug kitų.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Įvairią. Panaudoju ir mamos receptus – veido odą atgaivina agurkų griežinėliai, o stangrina kiaušinio baltymas. Patinka lietuviška kosmetika.
– Meilė – tai...
– Gyvenimas. Tik meilė kuria gyvenimą, tik su meile kuriama kūryba pripildo meilės kuriantįjį ir jo kūrinį, tik meilės kupinas gyvenimas teikia džiaugsmą.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Norėčiau, kad su šypsena. Ir su padėka.
