Mintis kilo seniai
Prašymas Kalėdas švęsti gruodžio pabaigoje Ukrainos visuomenėje gyvuoja jau seniai, nors tarp absoliučios daugumos tikinčiųjų nebuvo paplitęs.
„Didelė dalis stačiatikių ir graikų katalikų manė, kad sausio 7-osios minėjimas yra tapatybės klausimas, nes šalis pirmiausia atsiskyrė nuo katalikiškos Europos, o paskui nuo ateistinės SSRS. Net pernai, nepaisant švenčių įstatymo egzistavimo, iš abiejų datų daugiau nei 70 proc. ukrainiečių šventei pasirinko sausio 7 d. Šiandien dauguma vis dar planuoja švęsti arba sausio 7 d., arba abi dienas. Tarp graikų katalikų procentas tų, kurie pasiruošę švęsti gruodžio 24–25 d., yra didesnis.
Šiandien tai vėl tapatybės klausimas, bet dabar ukrainiečiai siekia atsiriboti ne nuo Vakarų grigališkojo, o nuo rusų pasaulio. Todėl galima tikėtis, kad, tęsiantis karui, atsiskyrimas nuo visko, kas rusiška, didės“, – kalba religijotyrininkas, NVO „Akademinių religijos studijų dirbtuvės“ narys, projekto „Religija ugnyje“ vadovas Ruslanas Chalikovas.
Anot jo, vis dėlto tikėtina, kad daugelis žmonių ir toliau švęs 7-ąją, nes jiems nepriimtina atsisakyti Julijaus kalendoriaus kaip religinės tradicijos dalies, o esminiams pokyčiams prireiks daugiau laiko.
Ar Kalėdas švęs kariai?
Ukrainoje esantys kariai šventes šįmet sutiks kitaip, nes visoje šalyje galioja komendanto valanda, o pačioje fronto linijoje veikia karo įstatymas.
„Tačiau tikrai žinau – šventiniai paminėjimai bus ir juos turbūt pamatysime socialinėse medijose – kaip sudėtingomis sąlygomis karo alinamoje šalyje žmonės pagal savo papročius mini Kalėdas, nes jos yra svarbios. Išvysime ir simbolinių eglučių, nes šventės, ypač tradicinės, yra labai reikšmingas moralinis dalykas kareiviui. Yra galvojančių, kad kareiviai – tai ypač rūstūs žmonės su ginklu rankoje. O iš tiesų – tai asmenys su aukšta morale, suvokimu, dėl ko jie kariauja ir jaučiantys, kad jų laukia artimieji: žmona, brolis, sesuo, močiutė, tėvai“, – sako komunikacijų kompanijos vadovas ir visuomenininkas Alkas Paltarokas.
Anot jo, kareivis kariauja ne dėl savęs, o dėl kitų žmonių, valstybės ir tautos Laisvės. Dėl to jis yra pasiruošęs atiduoti savo gyvybę.
„Mes matome, kad karo metu vyksta sužadėtuvės ar net vestuvės – nepaprastai jaudinantys elementas. Nuolat bendrauju su kariais – tai žmonės su šypsenomis, švytinčiomis akimis, nes jie džiaugiasi gyvenimu kiekvieną dieną, žinodami, jog jo gali nebelikti, – kalba A. Paltarokas, – Karys – tai žmogus su ypatingu šarmu. Žmogus, atsidūręs tarp gyvybės ir mirties ypač vertina savo ir civilių gyvenimą“.
Kariai vertina kiekvieną dieną
Karybos ekspertui Egidijui Papečkiui tenka daug bendrauti su ukrainiečiais ir gyvai, ir nuotoliniu būdu, ir su tais, kurie kovoja fronte ir su lietuviais, kurie kovoja fronte už Ukrainą.
„Jaučiama labai daug optimizmo. Jie yra nusiteikę laimėti. Ir jie negalvoja, kaip jie švęs šiemet Kalėdas. Vis dėlto Ukraina didelė, užnugaris ne visur tą karą patyrė ir ne visur patyrė raketų smūgius. Bet pačiam fronte kariams dabar tarsi nėra svarbu, jie dabar kovoja ir jie negalvoja, kaip tą padarys. Bet jie švęs, jie tikrai moka švęsti – su ukrainiečiais tu jautiesi kaip šeimoje. Ir kai šventės šiuo metu, nepamirškim, kad dirba parduotuvės, vyksta ir kalėdiniai išpardavimai užnugaryje, nes valstybė funkcionuoja. Šiandien dienai taupyti dar nereikia maisto produktų, stovėti eilėse prie duonos, cukraus. Švęsti tikrai visos galimybės bus“, – komentavo E. Papečkys.
Ukrainietė Liubov, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje, pasakoja apie artėjančių švenčių laukimą: „Mus labai palaiko bažnyčia. Visi žmonės, kurie mus priėmė, priglaudė, jie tapo kone mūsų šeima. Daug žmonių dėl mūsų jaudinasi, palaiko – visaip palaiko. Aišku, skaudu, kad nesame kartu su artimaisiais, bet gyvenam viltimi. Visas Kalėdas ir kitas šeimos šventes švęsdavome namuose, bažnyčioje. Bet visko atsitinka“.
Karo pabaiga bei sekančios ukrainiečių Kalėdos šeimos apsuptyje – viltingai laukiamas etapas.
„Tuo labai norėtųsi tikėti, bet jeigu kas nors pasakytų, kad karas pasibaigs kitais metais – turbūt tai būtų panašu į pranašystę. Aš tikrai nesu pranašas ir atvirai pasakysiu, kad nežinau, kada tai baigsis. Žinau tiktai vieną – jeigu karo šaknys ir priežastis – Rusijos Federacija, nebus nugalėta, ateityje turėsime kitus karus anksčiau ar vėliau. Kada šis karas pasibaigs negali prognozuoti net patys garsiausi karo analitikai, politikai ar generolai. Visi nori, kad jis kuo greičiau pasibaigtų ir visas Vakarų pasaulis dėl to dirba“, – savo mintimis pasidalino A. Paltarokas.
„Aš labai noriu tuo tikėti. Bet mes žinome ir turime pavyzdžių istorijoje, jog karas tikrai gali vykti ir aštuonis, ir dešimt metų. Jis įsisenėja ir labai būna sunku tą karą nutraukti. Bet aš tikiuosi, kad tai turės greitesnę pabaigą“, – komentavo E. Papečkys.
„Galbūt mes artėjančias Velykas švęsime namuose. Aš tuo tikiu, bet kartais tuo abejoju. Atsidarius naujienlaiškius jauti baimę, sielvartą. Aš supratau viena – gėris ir tiesa visada laimi. Mes tuo tikime“, – viltingai šneka Liubov.
