Tada, prieš šešerius metus, Kristina buvo tikras ligų maišas – ji vis skųsdavosi galvos skausmu, skydliaukės veiklos sutrikimais ir kitokiais negalavimais, be to, ją kamavo depresija, kurią savaitgaliais nesėkmingai bandydavo numalšinti alkoholiu.
Dabar Kristina jaučiasi puikiai, o jos gyvenimo būdas neatpažįstamai pasikeitęs.
Moters pavyzdys tikrai gali įkvėpti noro perlipti per save – mokykloje nuo fizinio pamokų atleista ir ilgai visiškai nesportavusi Kristina dabar turi gražių pasiekimų „crossfit“ sporte ir šių metų liepos mėnesį netgi pateko į pasaulinę Guinnesso rekordų knygą.
Ko gero, ji yra vienintelė sportininkė Lietuvoje, kuri sportuoti pradėjo taip vėlai – būdama 34 m. – ir sugebėjo tapti profesionale.
Mūsų herojė gimė ir augo Kaune kartu su dvyne seserimi Ernesta. Jos sesė gimė antra ir dėl gimdymo komplikacijų turi negalią, cerebrinį paralyžių. Kristina negalios išvengė, tačiau vis tiek buvo silpnos sveikatos, turėjo širdies nepakankamumą, skydliaukės veiklos sutrikimų, dėl silpno imuniteto nuolat sirgdavo, be to, buvo labai pažeidžiama psichologiškai.
„Kai vaikai kieme žaisdavo kvadratą, aš sėdėdavau kur nors šalia – sakydavau, kad man nepatinka, o iš tikrųjų man jį žaisti būdavo per sunku, tuojau uždusdavau“, – atsiminė Kristina.
Kai užaugo, rodės, kad viskas klostosi gerai: turėjo šeimą, namus, darbą, – tačiau pradėjo jaustis labai nelaiminga, tarsi būtų ne savo vietoje. Būdama 30-ies susirgo depresija.
Pasak jos, turbūt prisidėjo tai, kad visuomet turėjo daug svajonių, planų, tačiau neturėdavo jėgų jiems įgyvendinti. Norėjo gyvenime nuveikti kažką įdomaus, o atrodė, kad jame tėra vien darbas ir buities darbai, ir tai slėgė.
Kad būtų lengviau, moteris bandė griebtis alkoholio – tiesa, ne kasdien, tik savaitgaliais. Norėjosi vis didesnio jo kiekio – gerdavo iki nukritimo, yra buvę ir taip, kad pernakt su drauge išgėrė daugiau nei 8 butelius šampano.
Po audringų savaitgalių į darbą moteris grįždavo dar prastesnės nuotaikos. Ji dirbo apskaitininke, paskui perėjo dirbti sveikatingumo trenere (šis darbas buvo susijęs ne su sportu, o su mityba). Tokio darbo ėmėsi, pati išbandžiusi daug dietų – vienu metu jos svoris buvo pasiekęs 100 kg.
Medikai dėl jos depresinės būsenos kaltino skydliaukę, skyrė raminamųjų vaistų, antidepresantų, bet moteris juos vartoti bijojo – buvo mačiusi, kaip žmonės prie jų pripranta.
Po minėtojo nutikimo ant Varnių tilto Kristina pasakė sau, kad reikia susiimti ir pradėti kažką daryti. Pirma šovusi mintis buvo pradėti sportuoti.
Tai nebuvo pirmas kartas – ir iki tol ji buvo porą sykių užsirašiusi į sporto klubą, bet teištverdavo porą savaičių: būdavo per sunku, tuoj sukildavo spaudimas, galvos skausmas, be to, atrodė, kad visi žiūri, kaip ji nieko nepadaro. Taip viskas ir baigdavosi.
Supyko ant trenerio – ir užsispyrė
Ko gero, viskas būtų greitai pasibaigę ir šįsyk, jei ne netikėti trenerio žodžiai. „Pradėjau sportuoti su asmeniniu treneriu – maniau, tai padės. Ir, kadangi esu mėgstanti paplepėti, jo vis klausinėjau, kam koks pratimas reikalingas, ką jis stiprina ir pan. Galiausiai treneris neapsikentęs man pasakė: „Ir ko čia vis klausinėji – tokios, kaip tu, vis tiek ilgai nesportuoja, jau po poros savaičių mesi.“ Ir aš ant jo labai supykau, kad drįso taip pasakyti – užsispyriau ir nusprendžiau jam įrodyti, kad aš ne tokia, nors kartais į treniruotes ir eidavau sukandusi dantis“, – pasakojo Kristina.
Pradžioje jos fizinė būklė buvo tikrai prasta – net negalėjo neprisilaikydama daryti pritūpimų, mat dėl prastos koordinacijos virsdavo į šoną. Visgi po truputį judėjo pirmyn. Maždaug po 3 mėnesių „ėjimo per jėgą“ ji fiziškai pasijuto tvirčiau, o į treniruotes eiti jau buvo lengviau.
O kada ji nustojo vartoti alkoholį? „Pradėjus sportuoti tarsi savaime pasikeitė mano prioritetai. Mačiau, kad po audringo savaitgalio pirmadienį sunku vėl grįžti į sportą, o po ramaus savaitgalio daug lengviau, taigi gerti greitai nustojau. Per treniruotes norėjau pasirodyti kuo geriau. O depresija atsitraukė tarsi savaime“, – prisiminė pašnekovė.
Kažkur nutolo ir kitos sveikatos problemos. Kristina atsiminė, kad buvo atvejų, kai, atrodė, skauda galvą ar labai silpna, norėjosi praleisti treniruotę, bet visgi ji neleido sau to padaryti. Ir nuėjus į sporto salę savijauta jau būdavo gera – ko gero, net ir kai kurios sveikatos problemos kyla mūsų galvoje.
Per 6 metus kaunietė praleido vos 8 treniruotes, kai tam turėjo tikrai rimtų priežasčių.
Pridūrė, kad jai tikrai svarbi disciplina ir aiški dienotvarkė – jei, tarkim, per atostogos išsimuša iš kasdieninio ritmo, tai, rodos, ir savijauta pablogėja.
Taip pat pradėjusi sportuoti ji ėmė skirti didesnį dėmesį mitybai ir dabar valgo tik „grynus“ neperdirbtus produktus – tarkim, vien mėsą, kruopas, kiaušinius, vaisius ar daržoves be jokių gamintojų įdėtų priedų.
Sumanė tapti „superheroje“
Gal po metų, pradėjus sportuoti, įvyko dar vienas lūžis – treneris Kristiną nusivežė pažiūrėti „crossfit“ varžybų. „Man tos atletės pasirodė kaip kokios superherojės – ir mano viduje tarsi užsidegė liepsna, nusprendžiau, kad ir aš noriu būti tokia! Kai apie tai pasakiau treneriui, jis pažiūrėjo kaip į vaiką, pasakiusį, kad nori skristi į Mėnulį, ir numykė: „Gal kada nors...““, – atsiminė Kristina.
Iš jos sumanymo šaipėsi ir kiti, niekas ja netikėjo. Bet ji tikėjo savimi.
„Crossfit“ yra funkcinis sportas, kuris turi lengvosios ir sunkiosios atletikos, taip pat gimnastikos elementų, sportininkams svarbi ir ištvermė, ir jėga. Kristina pripažįsta, kad pradžioje jai labai trūko visko. Pavyzdžiui, kad padarytų prisitraukimą, jai prireikė dviejų metų nuolatinio darbo, išmokti dvigubus šuoliukus su šokdyne užtruko net 4 metus.
Bet ji stengėsi sustiprėti, išmokti ir trenerio vis prašė, kad ruoštų ją varžyboms. Šis nuolat primindavo jos amžių ir sakydavo, kad svajoti ir kažko siekti yra gerai, bet svajonės turi būti realios. Kristiną tai skatindavo dirbti dar smarkiau.
„Keli metai buvo labai sunkūs, ne kartą sportuodama savimi nusivyliau ir vis stengiausi perlipti per save. Per tą laiką dalyvavau ne vienose varžybose – tiesiog eidavau pabandyti. Sekėsi visaip, buvo ir labai nejaukių akimirkų, kai visi baigia užduotį, o tu kabi ir bandai prisitraukti pirmą kartą. Paverkdavau ir vėl grįždavau prie darbo.
Viskas pasikeitė pernai, kai sumaniau pakeisti trenerį – tada supratau, kad naujasis treneris Matas Mačaitis tikrai ruošia mane varžyboms, o ne tiesiog veda treniruotes, kaip jo pirmtakas, kuris manimi netikėjo, ir tai, manau, atsiliepė rezultatams“, – pasakojo Kristina.
Jai teko daug ką išmokti iš naujo, atsirado strategija, silpnybių ir stiprybių vertinimas, ir per metus ji padarė didelę pažangą. Kasmet vyksta virtualios varžybos „Crossfit Games“, kuriose dalyvauja sportininkai iš viso pasaulio, ir praeitą pavasarį jose tarp lietuvaičių ji buvo 10-a, o pasaulio mastu pateko tarp 11 proc. stipriausių atletų. Jai tai buvo labai svarbu.
Šįmet planuoju Lietuvoje atsidurti penketuke, o pasaulio mastu patekti tarp 10 proc. Svajonės didelės, bet jos ir verčia dar labiau dirbti.
Savo pasiekimais Kristina atvirai dalijasi socialiniuose tinkluose, kur turi nemažai sekėjų ir dažnai gauna žinučių, kad jos pavyzdys įkvepia, žmonės dėkoja už motyvaciją ir labai palaiko.
Per naktį sulaukė 3000 žinučių
Šią vasarą Kristina pačiai sau netikėtai pasiekė pasaulinį Guinnesso rekordą. „Dalyvavau vienose nedidelėse varžybose, jose dviejuose rungtyse buvau antra, o trečia rungtis man sekėsi ypač gerai. Ten per minutę reikėjo padaryti kuo daugiau pritūpimų, laikant ant pečių savo kūno svorio štangą. Padariau 39 pritūpimus ir vos ne dvigubai pralenkiau varžoves. Vakare, kaip kad mėgstu, pasidalinau įrašu pasaulinėse „crossfit“ grupėse – ir per naktį sulaukiau maždaug 3000 žinučių su pagyrimais bei raginimu fiksuoti Guinnesso rekordą. Pasidomėjau, ir pasirodė, kad tikrai galiu į jį pretenduoti – iki tol užfiksuotas rekordas buvo 30 pritūpimų“, – pasakojo sportininkė.
Ji ėmėsi organizacinių reikalų – kadangi norėjo spėti rekordą užfiksuoti rugsėjį vyksiančiose varžybose ir paraišką reikėjo užpildyti greitai, turėjo susimokėti, o reikiamą sumą (800 Eur) per dvi paras surinkti padėjo jos sekėjai (paraišką dėl rekordo galima pateikti ir nemokamai, tačiau tada procedūra gali užtrukti apie pusę metų).
Ir išties Kristina ženkliai pagerino pasaulinį rekordą – per minutę padarė 37 pritūpimus su 65 kg svorio štanga (ta dieną sportininkė svėrė 63 kg). Ji ir džiūgavo, ir šiek tiek nuliūdo – tikėjosi padaryti 40 pritūpimų, bet pasitaikė labai karšta diena ir buvo nelengva.
Dar viena didelė svajonė
Netrukus po to rekordo sekė dar vienas rimtas pasiekimas – Kristina po labai sunkių atrankų pateko į JAV, Teksase vyksiančias varžybas „The Fittest Experience 2023“, kur bus vienintelė Europos atstovė.
„Atranka buvo labai sunki, ne kartą norėjosi viską mesti... Pavyzdžiui, viena užduočių buvo tokia: reikėjo 27 kartus atkelti 70 kg sveriančią štangą, tada stovint ant rankų padaryti devynis atsispaudimus (galva pasiekti žemę ir vėl atsistoti ant rankų; pėdos remiasi į sieną ), po to 21 kartą pakelti 83 kg svorį ir padaryti 15 atsispaudimų, stovint ant rankų, ir taip toliau – iki maksimalaus 115 kg svorio, kurį reikėjo atkelti 9 kartus“, – pasakojo moteris.
Ji labai džiaugiasi, kad išbandymus atlaikė ir atranką praėjo. Varžybos vyks sausio 27–29 d.
Tiesa, kelionei trūksta šiek tiek lėšų, tad galinčiuosius ir norinčius ją paremti moteris kviečia tą padaryti.
Sportininkės biudžetas gana kuklus, ji skaičiuoja, kad iš viso reikės apie 2000 Eur – bilietus jau nusipirko (kainavo 700 Eur), savaitei rezervavo viešbutį (kainuos apie 1000 Eur; po 16 val. kelionės reikės ir poros dienų poilsio, kad atgautų gerą formą), bus ir kitų išlaidų.
Moteris šiuo metu viena augina dukrą, tad pačiai surinkti reikiamus pinigus labai sunku. Bet svajonė labai didelė.
Visgi dabar ji jaučiasi gyvenanti savo gyvenimą ir esanti savo vietoje – kol tokio jausmo nebuvo, tol ir puolė visokios negandos. „Mano tikslas – parodyti žmonėms, kad viskas yra įmanoma. Nesvarbu, koks tavo amžius, sveikata, tu gali padaryti viską, jei labai to nori“, – drąsino atletė.
Prisidėti prie Kristinos kelionės į varžybas JAV galite čia, daugiau sužinoti apie jos pasiekimus – čia.
