Šešėlių pasaulį nušvietė meilė

Nors paauglystėje dėl ligos Tomui buvo persodintas mamos inkstas, su kuriuo gyveno 19 metų, o dėl genetinio paveldimumo regėjimas palaipsniui blogėjo, jis sugebėjo važinėti dviračiu, žaisti krepšinį. Vyro regėjimas ypač suprastėjo nustojus veikti pirmajam dovanotam organui, dializių metu.

Dabar Tomas gyvena jau su antruoju transplantuotu inkstu.

Po šių įvykių vyro gyvenime buvo ir slogių momentų, kai kankindavo depresija. Tačiau prieš porą metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos stovykloje mokydamasis naudotis baltąja lazdele jis susipažino su kraštiete Gražina. Atsirado prasmė ir viltis. Tomas atsitiesė.

Šešėlių pasaulyje gyvenantis vyras dabar nebijo net iš savęs pasijuokti: „Būna, kad negelbėja ir lazdelė, kur nors vis tiek užkliūvi.

Bet jei vieną kartą žioplį pagavęs kakta pabučiuoji stulpą, įsimeni jį tikrai gerai ir kitą kartą aplenki.“

Gražina, kitaip nei Tomas, negali pasigirti gražia ir laiminga vaikyste – maža ne kartą stipriai sušalusi susirgo sunkiu reumatoidiniu artritu, dėl jo beveik visai prarado regėjimą.

Pora dabar gyvena Tomo namuose Jurbarke, kur geresnės sąlygos ir trejų su puse metų Gražinos sūnui Nojui auginti.

„Kadangi abu esame nuolatos priklausomi nuo kitų, labai džiaugiamės, kad galime naudotis asmeninės asistentės pagalba ir atpalaiduoti nuo rūpesčių artimuosius. Nojus turi lengvą raidos sutrikimą, yra labai judrus, tad, kai Gražina dar gyveno Jurbarko bendruomeniniuose šeimos namuose, jai buvo paskirta asistentė Virga.

O dabar ji pagelbėja mums abiem – darbo dienomis skiria po 4 valandas kiekvienam. Kartu einame apsipirkti, vykstame pas gydytojus. Esame labai patenkinti nuostabia asistente. Ji – mūsų akys, draugė, palydovė.

Asmeninė pagalba yra labai reikalinga ir gera priemonė. Mums už ją reikia primokėti, bet tikrai negaila. Kviečiu dar neišbandžiusius nebijoti ir kreiptis, kad gautų šią pagalbą. Jei nerastumėte bendros kalbos su asistentu, galėtumėte prašyti jį pakeisti. Naudokitės puikia galimybe“, – ragino Tomas, kol Gražina pusryčiavo su sūneliu.

Virgą Pliščikienę (47 m.), didžiąją gyvenimo dalį dirbusią prekyboje, pokyčiams įkvėpė neatlygintinai savanoriaujantis sūnėnas ir noras padėti žmonėms.

Moteris išklausė 40 valandų individualios priežiūros personalo įžanginius mokymus ir ėmė pildyti svajones: „Su šia pora praleidžiu visą darbo dieną. Labai susidraugavome. Ir su Tomo tėvais, kurie vaikams pagelbėja savaitgaliais. Jie mane vadina angelu sargu.

Esame kaip šeima – kartu net gimtadienius švenčiame. Labai džiaugiuosi savo sprendimu.

Iš šių žmonių semiuosi stiprybės ir mokėjimo džiaugtis mažais dalykais. Jie labai stengiasi viską daryti patys – aš būdama kartu tik padedu jiems geriau matyti.

Drauge diskutuojame įvairiausiomis temomis, net pasiginčijame. Tomas ir Gražina nori būti visaverčiai – kartu sukamės buityje, einame pasivaikščioti, į koncertus, kavines, parduotuves.

Gaila, kad visuomenei kartais dar pritrūksta pakantumo. Labai gera matyti, kaip tinkamoje aplinkoje, visiems darniai tvarkantis, šalia protingo, rūpestingo ir šviesaus Tomo gyvenimu džiaugiasi Gražina. Nojus lanko darželį, per metus labai didelę pažangą padarė, pradėjo geriau šnekėti. Pora tikisi, kad sutrikimus jis visai išaugs.

Šis darbas labai prasmingas. Duoti visada smagiau nei gauti. Jei esate jautrūs, sąžiningi, gebate įsijausti į kitų padėtį, išmėginkite save šiame darbe. Bent keletą valandų pabūkite geresne pasaulio dalimi.“

Asmenine pagalba Jurbarko rajono savivaldybėje naudojasi 4 įvairaus amžiaus ir skirtingą negalią turintys žmonės. Ją čia organizuoja ir teikia biudžetinė įstaiga „Skalvijos namai“ ir VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“.

Paslaugos teikėjas, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl pagalbos poreikio konkrečiam žmogui, skiria asmeninį asistentą arba sudaro sutartis su paties gavėjo pasiūlytu asistentu, jei jis nėra susijęs su juo giminystės ryšiais.

„Asmeninė pagalba teikiama nemokamai, jeigu žmogaus pajamos yra mažesnės negu 294 eurai (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai). Jeigu pajamos didesnės, mokestis už pagalbą negali viršyti 20 proc. jos teikimo išlaidų ir negali būti didesnis negu 20 proc. asmens pajamų.

Noriu pabrėžti, kad kiekvienu atveju mokesčio dydis nustatomas individualiai įvertinus asmens pajamas, jo galimybes mokėti ir atsižvelgiant į tai, ar jam teikiamos kitos socialinės paslaugos. Todėl tikrai verta kreiptis dėl pagalbos gavimo ir drauge paieškoti palankiausių sprendimų. Norint ją gauti jokių apribojimų nei dėl amžiaus, nei dėl negalios pobūdžio nėra.

Nuoširdžiai raginu savivaldybės gyventojus, kurie dėl negalios negali savarankiškai orientuotis, judėti, dirbti, kurti ir (ar) tvarkyti asmeninio ir socialinio gyvenimo, kreiptis į nuolatinės gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją.

Jis padės sutvarkyti reikalingus dokumentus, preliminariai apskaičiuos pagalbos kainą ir atsakys į kitus rūpimus klausimus. Išdrįskite palengvinti sau gyvenimą ir būkite sveiki“, – sakė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė.