Prekėms ir paslaugoms brangstant daugėja kauniečių, kurie ieško, kur būtų galima nemokamai pavalgyti ar gauti maisto produktų.
Iki koronaviruso pandemijos nemokamo šilto maisto buvo galima gauti Partizanų gatvėje esančioje „Sriubos“ valgykloje. Kita valgykla veikė Petrašiūnuose, prie Šv.Vincento Paduviečio bažnyčios esančiose patalpose.
Dabar „Sriubos“ valgykla tebeveikia, o Petrašiūnuose galima gauti tik maisto produktų. Juos nepasiturintiems žmonėms dalija Kazimieras Vizbaras, pats patyręs nemažai gyvenimo išbandymų.
Uždarė per pandemiją
Prie R.Kalantos gatvėje esančios Šv.Vincento Paduviečio bažnyčios pastatų komplekse įsikūrę broliai kapucinai. Greta maldos namų yra vienuolynas ir veikia reabilitacijos centras Gailestingumo namai. Juose kuriam laikui gali apsistoti žmonės, kurie nori atsikratyti priklausomybių.
Tai padaryti ir grįžti į normalų gyvenimą padeda ne tik dvasininkai, bet ir įvairių sričių specialistai.
Reabilitacijos centro vadovas Audrius Žvirblis sakė, kad vyrai, gyvenantys Gailestingumo namuose, dirba įvairius darbus, vienas tokių – dalinti maisto produktus tiems, kuriems jų reikia.
Maistas dalijamas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, vidurdienį.
„Paprastai ateina 20–50 žmonių. Visi jie gyvena Petrašiūnuose, mes juos iš matymo pažįstame. Tai ir sunkiai besiverčiantys senjorai, ir neįgalieji, ir girtaujantys asmenys“, – pasakojo A.Žvirblis.
Anksčiau veikusi valgykla per koronaviruso pandemiją buvo uždaryta ir vienuoliai nusprendė jos nebeatidaryti, nes liga vis dar nenugalėta.
Svaiginosi net 40 metų
Už maisto dalijimą kauniečiams atsakingas Gailestingumo namų gyventojas K.Vizbaras. 59 metų vyras šiuose namuose gyvena antrus metus.
K.Vizbaras pasakojo, kad jo tėvai girtuokliavo, jis ir jo brolis dvynys iš jų buvo atimti ir užaugo sovietiniame vaikų internate. Baigęs 8 klases vaikinas įniko į narkotikus ir juos vartojo 20 metų. Kad galėtų įsigyti narkotikų, jaunuolis vagiliaudavo.
Dėl vagysčių K.Vizbaras kalėjime sėdėjo 5 kartus, iš viso už grotų praleido 20 metų. Paskutinius 20 metų vyras narkotikų nebevartojo, bet įniko į alkoholį.
„Vieną priklausomybę pakeičiau kita. Jei išgerdavau, neišsiblaivydavau savaitę ar dvi. Svaigalų pavykdavo gauti ir įkalinimo įstaigose“, – atvirai pasakojo vyras.
Vyrą sukrėtė brolio mirtis
K.Vizbaras sakė, kad su savo identišku broliu dvyniu buvo labai artimi.
Tačiau prieš dvejus metus brolis staiga užspringo ir mirė. K.Vizbaro tada šalia nebuvo, nes tuo metu jis gydėsi ligoninėje.
„Brolio mirtis mane labai sukrėtė. Nusprendžiau, kad privalau pakeisti savo gyvenimą. Brolio dukros pasirūpino, kad patekčiau į Gailestingumo namus, kuriuose gyvenu jau antrus metus“, – pasakojo vyras.
K.Vizbaras neslėpė, kad ištverti be svaigalų buvo labai sunku, bet vienuoliai padėjo įveikti dvasines kančias. Fizines ir psichologines problemas – priklausomybės ligų centro specialistai. Jis lankėsi ir anoniminių alkoholikų susirinkimuose.
„Jei nieko pats nesiimsi, nieko ir nepasieksi.
Jei pagalbos ieškai, jos rasi, tik to turi labai norėti pats“, – sakė vyras.
Tapo vadovo padėjėju
Dabar Gailestingumo namuose gyvena 12 vyrų. Paprastai jie čia gali gyventi metus, bet centro vadovas A.Žvirblis paprašė Kazimiero likti ilgesniam laikui. K.Vizbaras yra tarsi jo padėjėjas.
K.Vizbaras skirsto darbus kitiems centro gyventojams, lydi vyrus į miestą tvarkyti kokių nors reikalų, nes priklausomybių atsikratyti bandantys žmonės, išsirengę į miestą, gali ir nuklysti.
K.Vizbarui patikėta rūpintis ir maistu, kuris atiduodamas vargstantiems kauniečiams.
Stengiasi elgtis teisingai
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kuris nors Gailestingumo namų gyventojas apvažiuoja tris ar keturias vieno prekybos centro parduotuves. Ten į dėžes jau būna sudėti įvairūs maisto produktai, kuriuos surenka „Maisto banko“ atstovai.
Parvežtus produktus K.Vizbaras apžiūri ir suskirsto pagal kategorijas. Atėjus vidurdieniui jis dėžes išneša į lauką ir, pamatęs produktų laukiančius žmones, pirmiausia juos paragina sukalbėti madą. Tada iš kiekvienos dėžės vienam žmogui leidžia pasiimti po vieną daiktą.
Taip žmonės gauna duonos ar batono, įvairių daržovių ir vaisių, pusgaminių ir kitų produktų. Vyras stengiasi elgtis griežtai, bet teisingai, kad nemokamo maisto atėję žmonės nepradėtų savavaliauti.
„Dėl to kartais išgirstu prakeiksmų, nes ateina ir išgėrusių žmonių. Bet aš visiems atleidžiu, visiems reikia atjautos“, – sakė vyras.
Atiduoda ir karšto maisto
Pasiimti nemokamo maisto prie bažnyčios dažnai ateina Petrašiūnų gyventoja Aleksandra. Moteris sakė, kad gauna nedidelę pensiją, todėl pragyventi sunku. Dažniausiai prie bažnyčios renkasi tie patys žmonės, kai kurie būriuojasi jau nuo ankstyvo ryto. Laukdami produktų jie pabendrauja, išsipasakoja savo rūpesčius.
„Anksčiau maisto produktų būdavo daugiau ir įvairesnių. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, kai į Kauną atvyko ir čia įsikūrė ukrainiečiai, maisto, kurį duodavo mums, sumažėjo, nes jo reikia ir žmonėms iš Ukrainos“, – pasakojo Aleksandra.
Kelios ukrainietės su vaikais taip pat gyvena kapucinų vienuolyno patalpose. Visai vienuolyno bendruomenei maistas verdamas iš tų pačių produktų, kuriuos surenka „Maisto banko“ atstovai.
Karštuosius patiekalus gamina Gailestingumo namų gyventojas Raimundas. Vyras sakė, kad visada mėgo suktis prie puodų.
„Šiandien verdu kopūstų sriubą, gaminsiu ir kopūstų salotas. Taip pat verdu ryžius, į juos įdėsiu troškintų morkų ir konservuotos mėsos“, – pasakojo savamokslis virėjas.
Paprastai karšto maisto lieka ir Gailestingumo namų gyventojai jį taip pat atiduoda tiems, kurie ateina maisto produktų.
Lankytojai – labai įvairūs
Dar daugiau kauniečių kasdien traukia į Partizanų gatvę. 5-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje veikia „Sriubos“ valgykla. Ja rūpinasi Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas Kęstutis Rugevičius. Dalį valgyklos išlaidų kompensuoja savivaldybė.
„Sriubos“ valgykloje papietauti galima kiekvieną darbo dieną nuo 12 iki 14 valandos. Virėjos kasdien verda sriubas ir košes, trečiadieniais kepa blynus.
Maistas pilamas į valgykloje esančius plastikinius indus ir susėdę prie stalų žmonės ne tik valgo, bet ir bendrauja, leidžia laiką šiltoje šviesioje patalpoje. Kai kurie lankytojai atsineša savo termosus ir maistą išsineša namo.
Į valgyklą ateina įvairiausio amžiaus žmonės, vieni tvarkingi, kiti – apsileidę.
Nesitikėjo, kad bus skanu
Sriubą valgykloje valgiusi Irena Baužaitė sakė, kad čia lankosi jau ne vienus metus.
„Anksčiau dirbau valytoja, bet pavalgyti ateidavau čia.
Dabar darbo neturiu, esu užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, todėl dar labiau džiaugiuosi, kad galiu gauti nemokamo maisto. Labai laukiu trečiadienių, kai valgome blynus“, – atviravo moteris.
Prie vieno stalo sriubos ir makaronų atsinešė ir kaunietis Saulius Malinauskas su bičiule Nina. Vyras pasakojo, kad anksčiau dirbo saugos tarnyboje, bet darbo neteko ir jo neranda jau trečią mėnesį.
„Dabar gyvenu Šilainiuose, bet anksčiau buvau įsikūręs Taikos prospekte. Neseniai sutikau buvusią kaimynę Niną. Ji papasakojo, kad yra valgykla, kur nemokamai galima pavalgyti, drauge su ja ir pradėjau čia lankytis“, – kalbėjo vyras.
L.Malinauskas labai gyrė virėjas ir valgyklos vadovę.
„Moterys labai sąžiningos, jų gaminamas maistas labai skanus ir sotus. Nesitikėjau, kad tokio galima gauti nemokamai“, – sakė vyras.
Dar vienas valgyklos lankytojas Juozas Janonis atviravo, kad nemokamų pietų ateina jau 16 metų, valgykloje pradėjo lankytis, kai jam buvo 50 metų ir kai dar turėjo darbą. Nors pinigų pragyventi užtekdavo, bet valgykloje ir maisto gaudavo, ir draugų susirado.
„Dabar esu pensininkas ir labiau taupau. Iš pradžių papietauju valgykloje, paskui einu į netoliese esantį dienos centrą, ten leidžiu laiką, kartais ir nusiprausiu“, – pasakojo vyras.
Maitina visus atvykstančius
Valgyklai 14 metų vadovaujanti Rita Veličkienė puikiai pažįsta tuos, kurie pavalgyti ateina nuolatos.
„Pavalgyti kasdien ateina iki 300 žmonių. Žmogus gauna 500 mililitrų sriubos ir 200 gramų košės ar blynų. Po kiekvieno mėnesio 10 dienos lankytojų sumažėja, nes jie gauna pašalpas ir pensijas, o po kurio laiko valgytojų vėl ateina daugiau. Pastaruoju metu matau vis naujų nematytų veidų, matyt, žmonės gyvena vis skurdžiau“, – svarstė R.Veličkienė.
Lankytojai į valgyklą atvyksta iš įvairių miesto vietų. Žmonės – patys įvairiausi, vieni turi namus, kiti – benamiai, vieni turi priklausomybių, kiti tiesiog neturi pinigų.
„Visko būna, kartais kuo nors nepatenkintas žmogus ir iškeikia, bet kitą dieną jau su rožių puokšte ateina ar bent atsiprašo. Labai įstrigo vienos močiutės istorija. Ji pasakojo, kad nuo sekmadienio ryto nieko nevalgė, todėl atėjusi pirmadienį kukliai prašė antros porcijos sriubos“, – pasakojo valgyklos vedėja.
Anksčiau norintys gauti nemokamos sriubos ir košės turėdavo užsiregistruoti, pasakyti savo adresą.
„Žmonės dažnai atšaudavo, kad jų adresas – Krūmų 5. Tai reiškia, kad jie benamiai. Todėl dabar jokių sąrašų nebesudarome, pavalgo visi, kas ateina. Juk ne iš gero gyvenimo jie čia lankosi. Kai kurie žmonės neskuba išeiti, laukia, ar maisto liks, ir valgo dar kartą“, – pasakojo R.Veličkienė.
Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas K.Rugevičius sakė, kad valgyklos veiklą remia visos miesto bažnyčių parapijos, nes joje lankosi įvairiose miesto vietose gyvenantys kauniečiai.
Bulvių ar kitokių produktų padovanoja ūkininkai. Miesto savivaldybė vieniems pietums skiria 1,30 euro kompensaciją.
Dvasininkas pasidžiaugė, kad savivaldybė remia labdaros valgyklą.
