Filosofijos daktarė, miesto istorijos tyrinėtoja ir gidė M.Oniščik (63 m.) artėjant pensiniam amžiui nusprendė kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) specialistus su prašymu jai skirti šalpos pensiją.
Atsakymai, kuriuos moteris išgirdo iš „Sodros“ konsultančių, sukėlė neaiškumų. Tik ilgai aiškinantis pavyko sužinoti, kad ji gali gauti 150 eurų paramą, bet dėl to privalo visiškai neturėti jokių už darbą gaunamų pajamų.
Taip pat kaunietė jau kuris laikas negali gauti ir kompensacijos už komunalines paslaugas, nors jos pajamos labai mažos.
Apie tai M.Oniščik paskelbė socialinio tinklo paskyroje. Kaip jai elgtis, ėmėsi patarinėti ir nemažai žinomų kauniečių.
„Laikinoji sostinė“ pasidomėjo šia situacija, į kurią, M.Oniščik nuomone, gali patekti bet koks dirbantis žmogus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus.
Panoro gyventi Kaune
M.Oniščik gimė Rusijos, tuometės Sovietų Sąjungos, sostinėje Maskvoje. Mergina baigė muzikos teorijos mokslus, grojo vargonais, o jų nemažai buvo įvairiuose Lietuvos miestuose. Taip M.Oniščik pradėjo lankytis Lietuvoje, mokytis lietuvių kalbos.
1982 metais ji įsikūrė Alytuje, vėliau Kaune. Dirbo vargonininke. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), įgijo teologijos bakalauro, filosofijos magistro bei daktaro laipsnius ir iki 2016 metų dirbo šiame universitete Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedros dėstytoja.
Reorganizuojant katedrą darbo ji neteko, buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, baigė gidų kursus ir užsiėmė individualia veikla – pradėjo rengti ekskursijas, rašyti straipsnius ir dirbti kitą šviečiamąjį darbą, susijusį su istorija ir architektūra.
Atsakymai sukėlė neaiškumų
Artinantis senatvės pensijos amžiui M.Oniščik nuėjo į „Sodrą“ prašyti šalpos pensijos, nes manė, kad ji jai priklauso.
„Konsultantė pranešė, kad man trūksta tik 5 mėnesių iki minimalaus stažo senatvės pensijai gauti. Pasiūlė sumokėti 5 mėnesių minimalios mėnesio algos sumą ir tada man bus mokama senatvės pensija“, – pasakojo M.Oniščik.
Kaunietė pasiteiravo, kiek turėtų sumokėti, bet konsultantė atsakė, kad to taip greitai suskaičiuoti negali.
Tada M.Oniščik paklausė, gal gali dabar gauti šalpos pensiją, o vėliau po truputį sumokėti trūkstamus įnašus?
„Ne, negalite, arba dabar sumokate, arba rašote prašymą šalpos pensijai, ir viskas, nes stažą turite turėti iki tol, kai jums sueis senatvės pensijos amžius“, – „Sodros“ atstovės atsakymą citavo M.Oniščik.
Pasitelkė ir savo kolegę
Moteris paaiškino, kad dirba individualiai, tad po kiek laiko surinks tuos trūkstamus mėnesius.
„Darbuotoja pradėjo šauktis pagalbos, nes nežinojo, ką atsakyti. Priėjusi kita darbuotoja nelabai užtikrintai sakė, kad dabar parašytas prašymas gauti šalpos pensiją nereiškia, kad ją gaus iki gyvos galvos, o stažą galima bus vienaip ar kitaip vėliau padidinti“, – pasakojo M.Oniščik.
„Sodros“ atstovės, pasak kaunietės, dar ilgai kamantinėjo, ar ji tikrai niekur kitur nedirbo, ar neturi sovietinės darbo knygutės ir ar tikrai negali jos atgauti po 40 metų. Galų gale prašymas gauti šalpos pensiją buvo parašytas.
„Pasakė, kad belieka laukti sprendimo, – kažkas mano prašymą apsvarstys ir nuspręs, ar skirti šalpos pensiją ir kokio dydžio“, – pasakojo M.Oniščik.
Užteko perversti lankstinuką
Tačiau paaiškėjo, kad viskas yra kitaip. Tai M.Oniščik sužinojo perskaičiusi tik vieną iš lankstinukų, kurie siūlomi „Sodros“ lankytojams. Juos, kaunietės nuomone, būtų pravartu perskaityti ir darbuotojoms.
M.Oniščik sužinojo, kad šalpos pensija visai nėra pensija. Tai – socialinė išmoka, kurią gali gauti tik nedirbantis pensinio amžiaus žmogus.
„Gražia mėlyna, skirtinga nuo kitų sakinių, spalva lankstinuke „Šalpos išmokos 2022 metai“ parašyta, kad viena iš sąlygų norint gauti šalpos pensiją – nevykdyti savarankiškos veiklos. Šalpos senatvės pensija yra nustatyto dydžio – 150 eurų. Ir gauti ją, kaip ir ne senatvės šalpos išmoką, gali tik tie, kurie neturi jokių kitų pajamų. Siurprizas? O jūs manote, kad „gerovės valstybė“ leis jums nors senatvėje gyventi nors truputį daugiau nei už 150 eurų per mėnesį, kai jūs to nenusipelnėte?“ – ironizavo M.Oniščik.
Trūksta mokslinio darbo stažo
Kaunietei kilo ir klausimų, ar jai priklausytų vienišo asmens išmoka.
„Bet šiuo klausimu mano konsultantė irgi nebuvo pakankamai informuota. Ji sakė, kad tokia išmoka skiriama automatiškai, bet tučtuojau buvo pertraukta kaimynės, kuri padavė jai papildomą popieriuką. Pasirodo, turiu deklaruoti ir savo parašu patvirtinti, jog niekada nebuvau susituokusi. Prisipažįstu, mūsų valstybėje galiojantis vienišumo kriterijus mane pribloškė“, – sakė M.Oniščik.
Ir tai dar ne viskas. Paaiškėjo, kad filosofijos mokslų daktarė neturi teisės gauti mokslininko pensijos, nes jai gauti reikia ne tik 10 metų mokslinio darbo stažo, kurį M.Oniščik turi, bet ir minimalaus 15 metų bendro stažo, kuriam trūksta tų 5 mėnesių.
„O trūksta jų dėl taupiosios VDU valandinio darbo politikos“, – pasakojo M.Oniščik.
Sprendė, ką reikės daryti
M.Oniščik svarstė, ką daryti.
Išeitys kelios – atsisakyti individualios veiklos, nors dabartiniai darbai kaunietei teikia didžiulį malonumą ir duoda naudos M.Oniščik skaitytojams ir ekskursijų lankytojams, arba imtis nelegalios veiklos.
O gal dar kartą kreiptis į „Sodrą“ ir atsiimti savo prašymą?
„Tuomet arba likti be pastovių 150 eurų kiekvieną mėnesį gaunamų pajamų ir toliau tikėtis projektų, publikacijų bei ekskursijų užsakymų, kurie, padalijus metines pajamas į 12 dalių ir atėmus mokesčius, sudaro maždaug tokią pat sumą, kokią duoda „Sodra“, tik nereguliariai, arba suskaičiuoti, kiek trūksta iki minimalaus stažo ir iš karto sumokėti iš to, iš ko ir gyvenu, ir tapti pilnateise pensininke, kuri ir toliau gali dirbti individualiai“, – svarstė moteris.
Mano, kad būtina keisti požiūrį
Praėjus kelioms dienoms M.Oniščik telefonu dar kartą susisiekė su „Sodros“ darbuotojais.
„Sužinojau, kad asmuo, kuriam trūksta kelių mėnesių iki minimalaus darbo stažo, ne tik neturi susimokėti trūkstamos mokesčių sumos, bet net neturi teisės jos susimokėti“, – pasakojo M.Oniščik.
Anksčiau tai buvo galima, dabar – ne.
„Taigi variantų nėra: arba gauni pašalpą, arba dirbi. Žmogus, gaunantis šalpos pensiją, neturi teisės dirbti. Šalpos pensijos man paprasčiausiai nepaskirs, nes neatitinku reikalavimų. Tad, jeigu užsispyrusiai ir toliau noriu rašyti straipsnius, konsultuoti, dirbti televizijoje ir vesti užsakomąsias ekskursijas, artimiausiu metu man nepavyks tapti pensininke“, – kalbėjo M.Oniščik.
Moteris įsitikinusi, kad būtina keisti požiūrį į tai, ką ir kaip valstybė remia.
Kodėl negauna kompensacijos?
Nors M.Oniščik pajamos labai mažos, kompensacijos už komunalines paslaugas ji neprašo, o ir negali prašyti.
Kaunietė pasakojo, kad butas priklausė jos mirusiam tėvui, jį paveldėjo jos brolis, kuris palikimą priėmė, bet Registrų centre šio fakto neįregistravo.
„Brolis gyvena ne Lietuvoje, buto niekada nematė, bet už jį moka. Niekam nerūpi, kol iš „nabašnikų“ tvarkingai gauna mokesčius. Tai mūsų šeimos problema. Bet kompensacijų tvarka – jau valstybės problema. O ji yra tokia: gyvendama iš esmės šeimos bute ir būdama vienintelis žmogus, jame deklaravęs savo gyvenamąją vietą, neturiu teisių į jokias kompensacijas, kol nesudarysiu su savo šeimos nariu nuomos arba panaudos sutarties“, – stebėjosi M.Oniščik.
Siekė viską išsiaiškinti
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič sakė, kad visada sudėtinga komentuoti situacijas, kai jas perpasakoja tik vienas pokalbyje dalyvavęs asmuo, – objektyvūs faktai susipina su vertinimais ir komentarais.
„Pavyzdžiui, tai, ką moteris apibūdino kaip „ilgus kamantinėjimus“ dėl darbo stažo, tikriausiai buvo „Sodros“ specialistų siekis išsiaiškinti, ar tikrai nėra jokių dokumentų, padėsiančių įrodyti trūkstamą 5 mėnesių stažą“, – sakė „Sodros“ atstovė.
M.Kozič paaiškino, kad „Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų pateikti „Sodrai“ dokumentus, įrodančius jų stažą.
Socialinio draudimo sistema Lietuvoje veikia tokiu principu – mokėdamas socialinio draudimo įmokas žmogus įgyja teisę gauti išmokas. Įmokų nemokėjusio žmogaus galimybės gauti išmokas atitinkamai yra mažesnės.
„Minimalus stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje yra 15 metų. Tai reiškia, kad žmogus turi būti dirbęs ir mokėjęs pensijų socialinio draudimo įmokas bent už 15 metų. Taigi jei žmogus pasiekia pensinį amžių (šiuo metu moterims tai 63 metai ir 8 mėnesiai), bet dar neturi įgijęs minimalaus stažo, senatvės pensija jam nebus paskirta. Bet jei žmogus toliau dirbs ir mokės socialinio draudimo įmokas ir po kurio laiko sukaups minimalų 15 metų stažą, jis įgis teisę į senatvės pensiją“, – sakė M.Kozič.
Bendra dalis – vienoda
„Sodros“ atstovė pasakojo, kad nuo šių metų pradžios minimalų stažą sukaupusiems žmonėms garantuojama nesumažinta bendroji pensijos dalis, kuri sudaro 225,84 euro. Tai yra bendra pensijos dalis visiems senatvės pensijos gavėjams – ir tiems, kurie dirbo 15 metų, ir tiems, kurie dirbo 32,5 metų, yra vienoda. Jei žmogus sukaupė daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis padidėja. Likusi, individualioji pensijos dalis, apskaičiuojama kiekvienam gavėjui asmeniškai ir priklauso nuo jo sukaupto stažo ir mokėtų įmokų dydžio.
„Jei išėjęs į pensiją žmogus toliau dirba ir moka socialinio draudimo įmokas, kiekvienų metų pradžioje jo pensija padidėja dėl papildomai sukaupto stažo ir apskaitos vienetų. Tačiau senatvės pensiją gaunantis žmogus, kuris vykdo savarankišką veiklą, neprivalo mokėti įmokų nuo uždirbtų pajamų. Tokiu atveju, jei gyventojas nemokės įmokų, jo stažas nedidės“, – aiškino M.Kozič.
Kiekvienų metų pradžioje visos socialinio draudimo pensijos taip pat padidėja dėl indeksavimo.
Daugybės įrašų nėra
M.Kozič paaiškino, kad teisę gauti šalpos senatvės pensiją turi senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.
„Jeigu asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nemokama – tai reiškia, kad norėdamas gauti šalpos senatvės pensiją žmogus negali dirbti ir vykdyti savarankiškos veiklos“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Vienišo asmens išmoką gauna visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos.
Vienišo asmens išmokos, pasak M.Kozič, skiriamos be prašymo, remiantis Gyventojų registro duomenimis apie asmens šeiminę padėtį ir „Sodros“ registro duomenimis apie asmens gaunamas išmokas.
Tačiau Gyventojų registre vis dar nėra įrašyti daugelio žmonių civilinės būklės aktų, įregistruotų iki 1993 metų, duomenys. Tai reiškia, kad registre nėra civilinės būklės akto įrašų – gimimo, santuokos, ištuokos, mirties.
„Todėl prieš skirdami vienišo asmens išmokas asmenims, kurių santuokos ar ištuokos atsižvelgiant į jų amžių galėjo būti sudarytos ar nutrauktos iki 1993 metų, „Sodros“ teritoriniai skyriai kreipiasi į tokius gyventojus prašydami pateikti dokumentus, patvirtinančius santuoką ar ištuoką, arba raštu patvirtinti, kad žmonės niekada nebuvo sudarę santuokos, – pasirašyti patvirtinimą. Duomenys perduodami Gyventojų registrui“, – sakė M.Kozič.
VDU Marketingo ir komunikacijos departamentas: Patikino, kad tokia tvarka – visur
„Lietuvoje visuose universitetuose ir kolegijose dėstytojai bei mokslo darbuotojai, kurie neturi konkursinių darbo sutarčių, t.y. nedalyvauja arba dalyvauja, tačiau nelaimi konkursinių pozicijų, pagal Mokslo ir studijų įstatymą gali būti darbinami tik terminuotomis, ne ilgesnio laikotarpio nei 2 metų, darbo sutartimis.
Atitinkamai atsižvelgiant į kiekvieno studijų semestro metu susidarantį darbo krūvį dėstytojai įdarbinami pagal jiems susidarančias darbo valandas, tai sudaro etato dydį.
Taip pat atsižvelgiant į studijų dalykus ir studentų skaičių pasirenkant studijų dalykus ne visuomet dėstytojams susidaro darbo krūvis pilniems mokslo metams, tokiu būdu jie gali būti darbinami tik vienam – rudens ar pavasario studijų semestrui.“
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė: Būsto nuomos sutartis – privaloma
„Šildymo išlaidų kompensaciją gali gauti asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą būste, jei kreipimosi metu atitinka LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytas sąlygas.
Jei asmuo būste gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs vienas, neturi darbo, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, vykdo individualią veiklą, jis galėtų teikti prašymą būsto šildymo išlaidų kompensacijoms gauti. Svarbu, kad nebūtų skolų už šildymą.
Taip pat kompensaciją gali gauti ir būstą nuomojantys asmenys. Siekiantys gauti kompensacijas turi raštu sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su būsto nuomotoju ir sutartį įregistruoti viešame registre.“
