Be to, visą gyvenimą Nerijų lydėjo neatsakyti klausimai apie jo biologinę šeimą, ypač tėvą. Nors informacijos apie jį turi itin mažai, vyras vis dar nepraranda vilties jį rasti.
Nerijus gimė Biržų ligoninėje 1978 m. birželio 21 d. Jo biologinė mama Vida Liaudanskienė (mergautinė pavardė Akelaitytė, g. 1949 m.) kurį laiką dirbo ligoninėje slaugytoja. Tuo metu ji gyveno pas savo tėvus Valeriją ir Joną Akelaičius Pakruojo rajone Titonių kaime.
Nerijaus mama prieš tai jau buvo susituokusi su R.Liaudansku, su kuriuo išsiskyrė 1974 m., bet ir toliau nešiojo jo pavardę, tad ją gavo ir Nerijus. Tikrojo savo tėvo vardo nei pavardės jis nežino.
Liaudansko pavardę gavo ir kiti Nerijaus broliai, gimę nuo skirtingų vyrų – iš viso berniukų buvo keturi. Iš jų vienas gimė Alytuje, kitas – Marijampolės rajone, taigi matyti, kad mama daug blaškėsi po Lietuvą.
Moteris vaikais nesirūpino, jai buvo atimtos motinystės teisės. Kai Nerijui buvo metukai, jis atsidūrė Panevėžio kūdikių namuose, po poros metų buvo perkeltas į kitus globos namus Panevėžyje, paskui – į globos namus Šiauliuose, dar vėliau – į internatinę mokyklą Kučgalyje (Biržų raj.). Iš ten jį, sulaukusį dešimties, 1988 m. pasiėmė globėjai Laimutė, Adėlė ir Bronislovas Zubavičiai – juos jis mini vien gražiais žodžiais.
Globėjų jau nebėra, o Nerijus jaučia jiems pagarbą ir dėkingumą už tai, kad jį užaugino ir rūpinosi, jį mylėjo, ko iki dešimties metukų amžiaus visai nebuvo patyręs.
„Jie visą gyvenimą bus man širdyje gražus prisiminimas. Jie užaugino ne tik mane, bet ir rūpinosi mano vaikais, matė pirmuosius jų žingsnius ir vaikams buvo seneliais iš didžiosios raidės“, – teigė Nerijus.
Jis nuolat lanko globėjų kapą, ant jo nuėjęs, pajunta širdyje ramybę.
Ir visgi jo neapleidžia mintys apie biologinę šeimą.
Dar būdamas maždaug septyniolikos, Nerijus pradėjo savo biologinių brolių paieškas. Tiksliau, ieškojo vieno brolio, bet sulaukė siurprizo – sužinojo, kad turi ir dar du. Juos rasti ir su jais užmegzti ryšį pavyko.
„Nežinau kodėl, tačiau pradėjęs brolių paiešką taip pat svajojau sutikti ne savo motiną, o tėvą. Tada mano buvusi mokytoja papasakojo, kad kai buvau atvežtas į Kučgalio internatą, po kurio laiko atėjo mano tikrojo tėčio laiškas. Jis rašė, kai, kai užaugsiu, jo neieškočiau, nes jis sukūrė naują šeimą, turi kitų vaikų“, – pasakojo Nerijus.
Kurį laiką jis bandė į tėvo pageidavimą atsižvelgti, bet vėliau visgi nusprendė, kad apie jį bent kažką sužinoti tikrai nori ir turi tam teisę.
Tačiau tai itin sudėtinga – juk nežino nei jo vardo, nei pavardės, nei dar kažkokių duomenų. Minėtasis laiškas nebuvo įsegtas į jo bylą, todėl pasimetė. Mokytoja tik prisiminė, kad laiškas buvo iš Pakruojo rajono, galbūt iš Linkuvos miestelio. Kaip jau minėta ir kaip Nerijus žino iš archyvų, jo motina glaudėsi Pakruojo raj. Titonių kaime.
Vyras žino, kad jo biologinė motina mirė, būdama 71 m. amžiaus – apie tai rado duomenis internetinėje skaitmeninėje asmenų paieškoje. Tad ji paslaptį apie biologinį vaiko tėvą nusinešė į kapus.
Jis prasitarė, kad realiai jos nepažinojo ir nenori smerkti ar teisti, bet visgi skaudu, kad mama jį ir brolius pametė ir sukėlė širdies skausmą visam gyvenimui.
Nepaisant to, kad jo turima informacija itin skurdi, Nerijus nepraranda vilties ir prašo kažką žinančių žmonių pagalbos: „Būkite neabejingi ir padėkite atrasti tikrą mano tėvą, kuris turi šeimą Pakruojo rajone. Gal kas 1976–78 m. pažinojo mano biologinę motiną Vidą Liaudanskienę (Akelaitytę) ir žinojo, su kokiu vyru ji draugavo ar gyveno tuo metu. Gal jis gyveno Titonyse, o gal Linkuvos ar Lygumų miesteliuose. Prašau, atsiliepkite ir suteikite bet kokią informaciją, kuri gal ir labai menka, bet man labai vertinga. Gal bent sužinočiau, ar mano tėvas gyvas, ar miręs.“
Pašnekovas teigė, kad supranta, jog tikriausiai tėvas nenorės su juo bendrauti, bet labai norėtų tiesiog sužinoti apie savo šaknis. Ir apie brolius ar seses iš tėvo pusės, kiek ir kokių jų yra.
„Kažkokių vilčių apie gražius santykius nebeturiu, tad, ko gero, ieškau jų, tiesiog vedamas smalsumo. Nenoriu, kad man tai visam gyvenimui liktų paslaptimi, juk neatsiradau iš Šventosios dvasios“, – svarstė pamestinukas.
Su Nerijumi galima susisiekti el.p. nerialus@gmail.com
