– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Pirmiausia tai vėlyvi pusryčiai – dažniausiai kepu savo firminius blynus su varške arba omletą. Ilgai sėdime su šeima, tiksliau – dviese su vyru ir šnekamės. To labai reikia po intensyvios savaitės. Tai, ko gero, vienintelė tradicija, kuri teikia didelį malonumą. Sekmadienį, jei tik esu namie ir atsibundu be žadintuvo, einu į šv.mišias. Tada būna tikras sekmadienis.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Apie darbą galvoju beveik visada. Dažnai nešuosi namo darbo kompiuterį. Šeštadienį nedirbu, nes labai jaučiasi nuovargis, tačiau sekmadienį po pietų jau dairausi, kaip pabėgti ir ramiai pasėdėti prie darbo reikalų. Darbe laiką atima kasdieniai reikalai, tačiau parašyti ką nors rimčiau ar kūrybiškiau galiu tik namie. Todėl per savaitę jau dėlioju, ką turėsiu padaryti sekmadienį.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Penktadienio vakaras man siejasi su nuovargiu.
– Šeštadienį ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Labai gaila, bet nesimankštinu. Šeštadienio rytas nuostabus, nes pagaliau nereikia niekur skubėti.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Galvoju ir visada tikiuosi sutvarkyti namus, visko daug nudirbti, tačiau beveik visada įvyksta kitaip. Paprasčiausiai kūnas reikalauja nieko neveikti.
Štai per šeštadienio pusryčius, atpalaidavus protą, gali kilti mintis ateityje savaitgalį nuveikti ką nors rimčiau.
Tuomet ruošiamės arba, tiksliau, iš anksto labai džiaugiamės, kad sugalvojome ir mūsų laukia geras laikas. Yra gal du ar trys savaitgaliai per metus, kai kur nors išvažiuojame, ir tai atsimename ilgai. Nida – Lietuvos pakraštys, viskas labai toli, o automobilyje laiko leisti nesinori.
Šiemet geriausia savaitgalio idėja buvo per Žolinę – sugalvojome pasiimti dviračius ir keltis laivu į Uostadvarį. Nakvynė viloje „Rusnė“ ir trys dienos pasivažinėjimo Rusnėje, palei Nemuną, Šyšą, Aukštumalą, kanalais išraižytas pievas. Vasarą tai puikus pabėgimas nuo Nidos šurmulio ir, aišku, maudymasis nešaltoje jūroje.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Mano vyras Werneris visada be išimčių dėvi marškinius, jei šalčiau, užsivelka megztinį. Aš apskritai mėgstu patogius laisvalaikio drabužius, bet ne treningus. Manau, kad jie skirti tik sportui.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Stengiuosi bent šiek tiek laiko skirti buičiai, maistui ruošti, nes per savaitę nieko nedarau. Tačiau jei tik oras nelabai baisus, būtina ilgiau pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais. Nidoje ir aplink ją viskas seniai išvaikščiota, tad kartais važiuojame į Pervalką ar Juodkrantę.
Kuršių nerija tokia graži, kad nėra poreikio iš jos kur nors važiuoti, čia visada yra ką veikti. Visada laukiame draugų, mūsų namai savaitgaliais dažnai pilni šurmulio, tuomet programa ta pati, tik kartu su svečiais.
– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?
– Vasaros savaitgaliai labai skiriasi nuo žiemos. Žiemą dažniausiai būname dviese su vyru, o vasarą – su draugais. Viena niekada nesu ilsėjusis.
Man savaitgaliais dažnai tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, tuomet viską stengiuosi organizuoti taip, jog atrodytų, kad esame kartu su šeima. Pvz., aš važiuoju į plenero uždarymą Smiltynėje, vyras išlipa prie kelto su dviračiu ir mina iki Drevernos.
Aš po renginio grįžtu į Juodkrantę, o jis parplaukia ten laivu, tuomet pasivaikščiojame po Juodkrantę ir grįžtame namo. Puiki diena, visi patenkinti ir darbai atlikti.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Tvarkydamasi nesiilsiu, net negaliu negalvoti apie darbą. Geriausiai ilsiuosi vaikščiodama po gamtą, o vakarais skaitydama ar žiūrėdama filmus.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Vėlgi didžiulis žiemos ir vasaros skirtumas. Vasarą į koncertus einu kaip į darbą, nes žinau, kad jie rudenį pasibaigs ir prasidės naminiai savaitgaliai. Į Klaipėdą sunkoka prisiruošti. Vasara mus taip primaitina kultūros, kad beveik visą žiemą esame sotūs.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Nebent į Latviją, bet itin retai. Labai gerai esame praleidę savaitgalį Papėje. Vaikščiojome per dieną miškais ir pajūriu, paskui kartu gaminome vakarienę, nes ten nėra kavinių. Naktį kilo audra, kieme skraidė lauko baldai – tuomet supratau, ką reiškia Nidoje turėti kopas. Pamaryje mes gyvename kaip Dievo užantyje ir audrų beveik nejaučiame.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?
– Kai per savaitę pavyksta išvengti maisto gaminimo rutinos, savaitgaliais smagu paeksperimentuoti. Gaminu įvairiausius patiekalus, tik pyragų nekepu – šalia namų yra puiki kepyklėlė, neapsimoka namie gaišti. Mėgstu graikišką, itališką virtuvę.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Negali nieko ignoruoti, nes juk kito laiko nėra. Reikia viską padaryti, dažniausiai vienos dienos pritrūksta. Nemėgstu tvarkyti koridoriaus už buto durų.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Darbas kiemo gėlynuose – vienas svarbių mano savaitgalio užsiėmimų šiltuoju laiku. Namie gėlių neturiu, nes jos mūsų namuose kažkodėl neišgyvena, tačiau lauko gėles labai mėgstu ir norėčiau šalia jų praleisti dar daugiau laiko.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Kartais keliais žodžiais persimetame, ypač jei veikėme ką nors įdomesnio. Prieš keliaudama kur nors pasiklausiu patarimų, ką pamatyti.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Pirmiausia būtina išsimiegoti, ramiai papusryčiauti, o tada nukeliauti 10–20 kilometrų pėsčiomis ir vakare su draugais susėsti prie stalo.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Ko gero, pėsčiomis, nors dviračiu irgi labai patinka važinėti.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– Atskiros sąskaitos neturime, tačiau atostogaudami išleidžiame daug daugiau negu paprastai. Tam ir yra atostogos, kad būtų proga pasimėgauti gyvenimu. Mūsų didžiausia pramoga yra vaikščiojimas, o tai nieko nekainuoja. Nakvynei renkamės ne brangias, bet originalias vietas su ypatinga atmosfera, o vakarieniaujame visada kavinėse.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Vieniems ar su draugais nuveikti ką nors įdomaus, kartu gaminti maistą ir bendrauti. Bet tam reikia prisiruošti ir turėti jėgų.
Vienas spalio savaitgalis buvo idealus – mes einame grybauti tik kartą per metus, kai atvažiuoja vieni mūsų draugai. Patyrėme tikrą buvimo gamtoje palaimą, atradimų ir bendravimo džiaugsmą.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Prieš kelias savaites prisiruošėme pasinaudoti dukros kalėdine dovana – nakvyne medyje, kurią siūlo Kalniaus sodyba prie Darbėnų. Patys nebūtume to sugalvoję, bet potyriai buvo nuostabūs. O po to jau ir Žemaitija netoli – važiavome dviračiais Germanto, Ilgio, Durbino ežerų pakrantėmis, nakvojome prie Lūksto ežero, kitą dieną aplankėme Pavandenės, Sprūdės, Lopaičių piliakalnius, gėrėjomės rudeniniu kraštovaizdžiu. Nuostabu.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Lapkritį ir gruodį svajoju apie lėtą, skanų, jaukų savaitgalį, po kurio džiaugiesi pirmadieniu. O pavasarį labai norėtųsi bent kartą ištrūkti ir susipažinti su Lietuvos gamtos grožybėmis. Esu užaugusi Aukštaitijoje, tad Vakarų Lietuvoje dar daug kas nematyta. Jeigu gėlynai išleis, būtinai tai padarysime.
