Atsitiesti buvo sunku
Nors nuo 2021 m. lapkričio 20 d. įvykusios nelaimės Jiezne praėjo jau metai, tačiau Erika savo savijautą po nelaimės prisimena taip, lyg viskas būtų vykę vakar. Dabar darbai, mokslai ir įprastos rutinos jau leidžia užsimiršti ir judėti į priekį, tačiau moteris atvira – pradžia buvo labai sunki.
„Pirmi mėnesiai buvo be galo sunkūs. Ilgai truko, kol susitaikėm su faktu, kuris įvyko, kol suvokėm, kad tai tikra – namų nebėra. Namų, kuriuose gyventa 25 metai, kurie priklausė mano tėvams ir tik prieš keletą metų, jiems išsikėlus į gretimą sklypą, liko mano šeimai. Šioje situacijoje visa laimė, kad tėvai jau gyveno atskirai, nes priešingu atveju, dar daugiau žmonių būtume likę benamiais.
Sunku ir skaudu buvo ne tik mums, bet ir jiems. Nes labai daug visų darbo ir triūso, meilės ir puoselėjimo buvo įdėta į tuos namus. Buvo daug ašarų ir nepakeliamo skausmo matant tai, kas liko po gaisro, vėliau lygiai taip pat sunku žiūrėti ir kaip tie likučiai griaunami“, – portalui lrytas.lt pasakojo pašnekovė.
Netrukus po šeimą ištikusios nelaimės prasidėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, kuris dar labiau aštrino ir taip nelengvas Norkevičių dienas. Erika pasakojo, kad sklindančios naujienos apie bombarduojamus miestus Ukrainoje atėmė visas likusias šviesias mintis ir atsigauti buvo dar sudėtingiau.
„Griuvėsiai mūsų kieme leido įsivaizduoti vaizdą Ukrainoje. Atrodė, kad tuoj visas tas blogis ateis ir į mūsų šalį. Nebeliko prasmės jokiems planams, niekam. Galvojau: kam atstatinėti namus, jei juos vis tiek subomborduos ir panašiai. Kėliausi ir ėjau miegoti su karo baime.
Buvo momentas, kai balsu verkdavau net ir per miegus. Kaip dabar suprantu, buvau ant visiško nervų pakrikimo ribos ir tik rimtas pokalbis su vyru viską subalansavo. Susiėmiau ir vėl pradėjau gyventi, kad ir kiek daug nežinomybės ir baimės liko“, – skausmingais prisiminimais dalinosi moteris.
Erika pasakojo, kad sunkiausiai iš penkių vaikų nelaimę išgyveno vyriausias sūnus, kuriam tuo metu buvo 17 m., kadangi jis geriausiai suvokė, kas įvyko ir kaip sunku viską bus atkurti. Taip pat gaisras stipriai paveikė ir vidurinėlį, kuriam prireikė ir medikų pagalbos, o mažasis sūnus, tuo metu tik keturmetis, pirmasis pastebėjęs gaisrą, apie nelaimę baigė kalbėti visai neseniai.
Skausmą išgyventi padėjo ir nepažįstami žmonės
Susiklosčiusią situaciją dar labiau apsunkino ir dar viena netektis. Iškart po gaisro Erika sužinojo, jog prarado kūdikį. Pašnekovė teigė, kad toks laikotarpis jai – trauma visam gyvenimui.
„Kai įvyko gaisras, mano nėštumas buvo nepilnai 10 savaičių. Tai dar ankstyvas laikas, kaip daugelis sakė, tai dar tik užuomazga. Bet mums tai buvo dar vienas planuotas ir lauktas vaikelis.
Mes savo vaikus pilnai išlaikome, užtikriname visus jų poreikius, turėjome pakankamas sąlygas ir dar vienam, žinoma, su viltimi, kad pagaliau bus dukrytė, broliams – sesutė. Netekome sąlygų, netekome ir vaikelio.
Tai labai sunki ir skaudi patirtis tiek emociškai, tiek fiziškai. Puikiai suprantu, užjaučiu ir lenkiu žemai galvą prieš tas moteris, kurios yra tai patyrę, daugelis ir ne po vieną kartą, ir vis tiek ryžtasi dar ir dar bandyti susilaukti vaikelio“, – atvirai pasakojo moteris.
Natūralu, kad sekant nelaimei po nelaimės viltį išlaikyti – sunku. Visgi Erika yra dėkinga ne tik artimiesiems, bet ir visiems žmonėms, kurie sureagavo į jų šeimą ištikusią nelaimę ir neliko abejingi.
„Nepalūžti padėjo tikėjimas, šeima, artimieji, draugai ir daugybė nepažįstamų neabejingų žmonių.
Sulaukėme ne vieno skambučio iš tų, kurie patys patyrę tokį siaubą. Jie drąsino ir guodė, kad ir kaip beviltiška ir siaubinga viskas pradžioje atrodo, bet laikui bėgant susitvarkys. Ragino nepalūžti ir neprarasti vilties, pasidalino savo istorijomis ir patirtimi“, – kalbėjo moteris.
Tiesa, Erika pasakojo, kad po nelaimės atsirado ne tik padedančių žmonių, tačiau ir keletas netikinčių baisia šeimos lemtimi.
„Žmonės mums patarė nusiteikti ir realybei, kad bus ne tik guodžiančių ir užjaučiančių, bet ir apkalbančių, o vėliau ir pavydinčių, bei bloga linkinčių. Taip ir yra, deja. Tokia ta žmogiškoji prigimtis.
Visada bus trys tipai, kad ir kas gyvenime benutiktų, kad ir ką bedarytum ar kaip besistengtum. Bus tokių, kuriems visiškai vienodai, tų, kurie tave palaikys ir tų, kuriems visada bus blogai, kurie apkalbės, kenks ar pavydės. Teko prisiklausyti visokio purvo ir net sąmokslo teorijų.
Stengiamės nekreipti dėmesio ir neimti į širdį, bet ne visada pavyksta. Bet norisi tikėti, kad gerų, protingų žmonių, kurie geba įsijausti į situaciją yra gerokai daugiau“, – pasakojo pašnekovė.
Namas jau atstatytas
Iškart po nelaimės didelė Norkevičių šeima glaudėsi Erikos brolio namuose, tačiau laimei, netrukus pavyko rasti ir butą, kurį pavyko išsinuomoti. Apsistoję laikiname būste jie iškart pradėjo planuoti naujo namo statybas, kurias pradėti pavyko tik šios vasaros pabaigoje.
Erika pasakojo, kad be aplinkinių pagalbos namo atstatyti nebūtų pavykę, nes draudimo pinigų paprasčiausiai nebūtų užtekę.
„Tik svarus žmonių indėlis leido namus atstatyti taip greitai, nes tik iš draudimo pinigų to padaryti nebūtų pavykę. Dabartinė statybų rinka yra tokia, kokia yra. Kaip ir viskas šiuo metu – labai brangu“, – sakė ji.
Moteris neslėpė džiaugsmo, kad pagelbėti ir prisidėti prie statybų panoro didelis būrys žmonių. Ji pasakojo, kad iš pradžių stengėsi rasti visus žmones ir jiems padėkoti, tačiau susidūrus su problemomis rado kitą išeitį.
„Mums pagelbėjo daugybė žmonių, kuriems esam be galo dėkingi. Stengėmės, kam tik pavyko, bent asmenine žinute padėkoti. Bet, žinoma, visiems nebuvo įmanoma, nes daugeliu atveju tokiu pačiu vardu ir pavarde, įvedę paieškose, rasdavome net ir ne po keletą, o ir dešimtimis žmonių.
Todėl jau pačioje pradžioje, dar kai jokių atstatyto namo vizijų negalėjau į mintis įsileisti, aiškiai mačiau vieną dalyką – padėkos lentelę. Nors tokiu būdu norėjom įprasminti ir įamžinti tiek žmonių gerumą, tiek ir mūsų pačių beribį dėkingumą“, – pasakojo pašnekovė.
Moteris teigė, kad visa jų didelė šeima yra itin dėkinga visiems pagelbėjusiems sunkiu periodu. Tik dėl tokio žmonių gerumo ir pagalbos Norkevičiai pusmečio laikotarpyje jau galės žengti į atstatytus namus.
