Menininkas seniai žinomas nemenkame gerbėjų rate ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lietuvio kūrinius noriai užsakinėdavo kolekcininkai, geidžiamos mūšio scenos sutikdavę luktelėti ir porą metų.
Nedidelę dalį T.Svirupskio darbų galima išvysti ir Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijose, – menininkas gimtajame mieste veikiančiai įstaigai yra padovanojęs keliasdešimt kūrinių.
Tomą bene labiausiai išgarsino karui Ukrainoje skirtas kūrinys „Z“, kuriame atvaizduoti ukrainiečių namus plėšiantys, niokojantys ir niekinantys okupantai. Socialinius tinklus apskriejo klozetu, tepaliniu radiatoriumi nešini marodieriai, kambaryje prie ikonos besišlapinantis okupantų kareivis.
Ši diorama sudomino režisierių Arūną Matelį – jis paprašė paskolinti kūrinį, kad galėtų sukurti animuotą filmą.
T.Svirupskis yra gavęs šūsnį dosnių siūlymų nupirkti dioramą „Z“, bet vilionėms atsispyrė.
Pirmą kartą su teptuku prie kuriamo modelio T.Svirupskis prisėdo būdamas vos ketverių. Lemtinga tapo diena prieš beveik keturis dešimtmečius, kai berniukas gavo dovaną – mažojo konstruktoriaus rinkinį.
„Pirmas buvo lėktuvėlis, kurį reikėjo pačiam surinkti, suklijuoti, nudažyti. Net tiksliai nebepamenu, kas man jį dovanojo, greičiausiai mama“, – prisiminimais dalijosi vyriškis.
Aistra modeliuoti užsikrėtusį T.Svirupskį lydi iki šiol, tik viskas perėjo į kitą lygį. Vyras dabar kuria sudužusius, parūdijusius lėktuvų, tankų, automobilių modelius, iš jų atkuria įvairias karo scenas.
Londone su šeima įsikūrusio vyriškio kūryboje dominuoja karo tema. Tiesa, yra ir posūkis – anksčiau T.Svirupskio kūriniuose vyravo Antrasis pasaulinis karas, o dabar vis daugiau dėmesio menininkas skiria devintą mėnesį Ukrainą kraujyje skandinančiam karui.
T.Svirupskis yra pasirinkęs 1:35 formatą – kuria 35 kartus sumažintas tikslias karinės technikos, žmonių kopijas: „Tokie maketai, dioramos užima mažiau vietos, todėl šis formatas bene populiariausias.“
Tiesa, lietuvis ne viską daro pats. Šiuolaikiniai modeliuotojai gali įsigyti sumažintų automobilių, tankų, kitos technikos kopijų, žmonių figūrėlių, įvairių aksesuarų. Tad kūrėjui reikia atsirinkti, kas labiausiai atitinka jo viziją.
Pasak T.Svirupskio, perkami modeliai retai idealiai atitinka įsivaizduojamus, todėl reikia ir pačiam paplušėti. Mat mūšio scenoms reikia ir sužeistų, ir nukautų, ir bėgančių, ir šaudančių karių figūrėlių.
Kiekvieną jų kūrėjas tobulina iš dervos nulipdytomis detalėmis, teptuku „aprengia“, o naudojamai technikai piešia rūdis, įbrėžimus, apgadinimus.
„Ne, optikos nenaudoju, nesiskundžiu regėjimu, – šypsojosi menininkas, paklaustas, kaip pavyksta nutapyti neįtikėtinai smulkias ir tikslias detales. – Svarbiausia – jausti įrankį.“
T.Svirupskis negyvena iš kūrybos – šeimai pinigus uždirba jo verslas. Vyriškis yra įkūręs įmonę, kuri verčiasi iš pastolių. Savo įmonėje kasdien triūsiantis savininkas po darbo skuba namo, kad galėtų bent kelias valandas skirti kūrybai, mat turi nemažai pradėtų projektų.
Atkurti tikroviškos karo mūšio scenos dažnai nepakanka net metų. Vienas didžiausių lietuvio darbų buvo Antrojo pasaulinio karo metais vykęs tankų mūšis prie Kursko. Šiai scenai su penkiais tankais, apkasais, keliomis karinėmis mašinomis, kariais sukurti menininkui prireikė net dvejų metų.
Šią dioramą buvo užsisakęs rusas klientas, kuris už trokštamą kūrinį nepagailėjo 5 tūkstančių eurų. „Žinoma, ne vien šį darbą kūriau, nes vienas projektas atsibosta, todėl dažnai kuriu išsyk kelis“, – pasakojo T.Svirupskis.
Anksčiau didžioji dalis lietuvio kūrėjo užsakovų buvo iš Rusijos. Šių metų vasarį Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą pasipiktinimo okupantais neslepiančio T.Svirupskio klientai rusai staiga išnyko – daugumos mobilieji telefonai išjungti.
Bene plačiausiai per pasaulį pasklido lietuvio sukurta diorama „Z“, kurioje menininkas pavaizdavo ukrainiečių namus plėšiančius okupantus.
Itin detaliame kūrinyje atkurti pagrobtu klozetu ir tepaliniu radiatoriumi nešini kariai. Trečias scenos dalyvis šlapinasi ant sienos, o prieš nosį kabo pakrypusi ikona. Ketvirtas kiurkso prie svaigalais nukrauto stalo, penktas stoviniuoja prie fortepijono.
Erdviniame makete gausu iškalbingų detalių – ant mažyčio stalelio atvaizduoti išgerto alkoholio buteliai, nupiešta net ant tapetuotos sienos išryškėjusi šlapimo žymė, ant grindų – pavogto kondicionieriaus blokas.
Į šį kūrinį okupantus palaikanti pusė reagavo itin skausmingai. Lietuvos kūrėjas nebesuskaičiuoja, kiek kartų buvo blokuotas socialiniuose tinkluose, kiek kartų staiga nepasiekiamas tapo jo elektroninis paštas.
Lietuvio elektroninio pašto dėžutė užlūžo ir bandant siųsti savo kūrinių nuotraukas „Savaitgalio“ žurnalistui, tad teko ieškoti kitų būdų šiems vaizdams perduoti. „Keista situacija – kraupūs Sirijoje žudomų vaikų vaizdai yra prieinami viešojoje erdvėje, o mane blokuoja už kūrinius“, – šyptelėjo T.Svirupskis, suskaičiavęs, kad viename socialiniame tinkle jau užblokuotos net 7 jo paskyros.
Lietuvis viename modeliuotojų forume pats matė įrašą, kuriame siūlomas atlygis už jo „paauklėjimą“. Pašiepti rusų kareivius drįstančio menininko „auklėtojui“ buvo pasiūlyta sumokėti 5 tūkstančius JAV dolerių (4980 eurų).
Norinčiųjų įsigyti garsųjį kūrinį „Z“ netrūksta – lietuvio kūrybos gerbėjai atakuoja siūlymais. Dosniausią pateikė rusė moteris, pasiūliusi sumokėti 4 tūkstančius eurų, bet T.Svirupskis siūlymą atmetė: „Šį ir dar kelis kūrinius parduosiu aukcione, o pinigus paaukosiu Ukrainos žmonėms.“
Menininkas dar pats nežino, kada ir kur vyks aukcionas, nes šį kūrinį dabar yra išsiuntęs į Lietuvą. „Režisierius A.Matelis nori kurti animuotą filmą ir naudoti šią dioramą. Lauksiu, kol kūrinys jam taps nebereikalingas, o tada – į aukcioną“, – sakė kūrėjas.
T.Svirupskis dioramą „Z“ kurti pradėjo dar prieš šių metų vasarį įvykusią Rusijos kariuomenės invaziją. Lietuvis jautė, kad puolimas neabejotinai bus, todėl porą mėnesių iki karo pradžios jau dirbo prie šio kūrinio.
„Rusai amžių amžius nesikeičia, todėl nebuvo sunku nuspėti, kokią sceną kurti. Plėšė, prievartavo ir žudė šimtmečius, tą patį daro ir XXI amžiuje“, – kalbėjo menininkas.
Geriausias metas lietuviui buvo per pandemiją, kai turėjo daug laisvo laiko. Tada jis galėjo dienų dienas leisti kambarėlyje, kuriame yra įsirengęs savo dirbtuves.
Dabar kūrybai laiko mažiau, nes daug laiko atima verslo reikalai. Be to, T.Svirupskis turi ir daugiau pomėgių – vyriškiui patinka šaudyti, todėl laisvalaikiu su bičiuliais žaidžia dažasvydį, šratasvydį.
Vis dėlto didžioji lietuvio aistra – kūryba, o planų turi sukaupęs keleriems metams. Pastaruosius porą metų menininkas kuria dioramą, kurioje vaizduojama partizanų ataka prieš sovietų konvojų. Šiame kūrinyje turi būti penki automobiliai, bet kol kas padaryti pavyko du.
„Žmona Kristina nepyksta, kad nuolat esu užsiėmęs. Bet ji tikrai žino, kad manęs reikia ieškoti ne baruose, o studijoje“, – juokėsi kūrėjas. Jis į kūrybą bando įtraukti ir šešiametį sūnų Luką, kuriam jau patiki surinkti tanko ar lėktuvo modelį. Tiesa, menininkas nežino, ar kol kas noriai talkinantis šešiametis paseks jo pėdomis.
Dabar menininkas kuria vien su karu Ukrainoje susijusius darbus. T.Svirupskis įamžino legendinio „Azov“ pulko vadus Denisą Prokopenką, Sviatoslavą Volyną, vieną „Azovstal“ gynėjų muzikantą Michailą Dianovą, kitus kovotojus.
Atskiras kūrinys skirtas okupantų nužudytam Mariupolio metraštininkui lietuviui režisieriui Mantui Kvedaravičiui atminti.
Vienas naujausių darbų – Ukrainoje kariavusiam lietuviui pagerbti. Lietuvių legiono vadovybė susisiekė su menininku ir paprašė įamžinti sunkiai sužeistą tautietį.
„Nežinau nei vardo, nei pavardės. Žinau, kad buvo sunkiai sužeistas į pilvą, bet grįžo į Lietuvą, sveiksta“, – pasakojo T.Svirupskis.
Pasak menininko, už laisvės idėją kovojančiam legionui būtina padėti, nes vyrai už savo pinigus apsirūpina viskuo: „Jų grupė nedidelė – 15–20 karių, bet turi savo skiriamąsias emblemas. Šis kūrinys – padėka ir pagarba drąsiems tautiečiams.“
T.Svirupskis girdėjo, kad jo darbus jau bandoma savintis, bet plagiatorių nepersekioja – tam nėra nei laiko, nei finansinių išteklių.
Kūrėjas pats matė, kaip viena garsi japonų kompanija įžūliai viename forume kaip savo pristatė garsiąją dioramą „Z“: „Žmonės, kurie domisi, žino, kas tikrasis autorius.“
