Skaistės mamos Sandros Stegvilės nėštumas nebuvo niekuo išskirtinis, iki vieno apsilankymo pas ginekologę. Čia moteris išgirdo, jog dukrelės vystymasis atsilieka viena savaite. Galiausiai rastas ir uždegimas, tad Sandrai teko gimdyti vos 22 nėštumo savaitę…
Taip, būdama vos 25 centimetrų ūgio ir sverdama 350 gramų, į šį pasaulį atėjo Skaistė. „Pirmasis susitikimas buvo be galo jautrus. Buvo baisu matyti tokį mažą vaikutį. Ji buvo tokio didumo, kaip mano delnas, jos maža blauzdelė atrodė kaip mano mažasis pirštas, o galvelė buvo kiek didesnė nei graikinis riešutas“, – pirmąjį susitikimą su dukra prisimena Skaistė.
22 gestacijos savaitės yra ta riba, nuo kurios medikai gali bandyti išauginti vaikelį ir taip išsaugoti jo gyvybę. Nors medikai Lietuvoje anksčiau dar niekuomet nebuvo to darę, visi suvienijo jėgas, kad Skaistė būtų išgelbėta.
„Mes beveik pusę metų prabuvome ligoninėje, iš jų – 130 dienų reanimacijoje, inkubatoriuje. Buvo daug kartų, kai jau atrodė, kad ji išsikapstys, o tada staiga vėl atrodydavo, kad nebepavyks. Ne vieną sykį galvojome, kad dabar jau viskas…“ – pasakoja mama.
Būtent ligoninėje medikai pastebėjo, kad viename Skaistės plautyje susiformavo cista, tad būdama vos 27 dienų, mažylė išgyveno pirmąją savo operaciją. Rizika buvo didžiulė, tačiau pasekmės neoperuojant galėjo būti ir dar didesnės – mergaitės plautis bet kurią akimirką galėjo sprogti.
Tačiau bėdos čia dar nesibaigė – vėliau Skaistei ne kartą perpiltas kraujas, jai diagnozuota plautinė hipertenzija, lėtinis plaučių nepakankamumas. Mergaitės būklę apsunkina ir atviras arterinis latakas. Jį bandyta operuoti, tačiau, dėl sukilusio spaudimo, operacija nepavyko. Taip pat mergaitei diagnozuotas abipusis neurosensorinis prikurtimas – Skaistė nešioja klausos aparatus.
Atsilieka ir mažylės raida – ji beveik nekalba. Skaistės mama siekia daryti viską, kad tai pasikeistų, tad mergaitė lanko intensyvius užsiėmimus raidos klinikoje, dirba su logopede, jai taikoma sensorinė stimuliacija. Visos šios pastangos atnešė rezultatų – mergaitė pagaliau ištaria bent 7–8 žodžius.
„Skaistė dėl klausos taip pat lankosi pas surdopedagogę, pas logopedę, ergoterapeutę. Kineziterapijos dabar ji lankyti negali – kad liga neprogresuotų, jai visiškai apribotas krūvis, tad koncentruojamės į raidą“, – pasakoja S. Stegvilė.
Tam, kad Skaistė galėtų gyventi ir augti, jai reikalingas stacionarus deguonies aparatas namuose, kurį ji naudoja miego, nuovargio ir ligos metu. O kad galėtų išeiti į lauką, jai reikia mobilaus, ištisinio srauto deguonies koncentratoriaus. Šiuo metu tam naudojamas deguonies balionas, kurio veikimo laikas ribotas – jį reikia vis pildyti.
„Turime deguonies balioną, bet jeigu išvažiuojame kažkur toliau ir pasibaigia balionas, mes jį turime nuvežti ir palikti pildymui. Balioną dažniausiai atgauname tik kitą dieną. Turėdami mobilų ištisinio srauto deguonies koncentratorių, mes galėtume išvažiuoti bet kur, nes jį net automobilyje galima įjungti krautis“, – sako S. Stegvilė.
Taip pat Skaistei reikalingas belaidis, ne pirštinis pulsoksimetras saturacijos stebėjimui, o raidos ir kalbos tobulinimui – neurosensorinė stimuliacija.
Prie to, kad Skaistės gyvenimas taptų lengvesnis, prisidėti galime kiekvienas. „Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais:
1891 – 3 EUR;
1892 – 5 EUR;
1893 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
