Kaune su vyru Vytautu Kalėda (89 m.) gyvenanti Birutė užaugino dvi dukras, turi penkis anūkus, du proanūkius. Bet šeimos nariai nepasekė jos pėdomis.
Nors dukros sportavo, gyvenimo kelią pasirinko kitokį – Ramunė Ilgūnaitienė dėsto anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete, o Rūta Eitminavičienė Kauno sporto mokykloje „Startas“ eina lengvosios atletikos padalinio vedėjo pareigas.
Anūkai dar labiau nutolę nuo sporto – net trys jų pasirinko medicinos studijas, vienas – elektronikos. Tačiau ieties metimo rekordus kone visą gyvenimą skynusi B.Kalėdienė neišgyvena dėl to, kad šeimoje nebuvo šios sporto šakos įpėdinių. Jai daug svarbiau, kad artimieji rado savo laimės ir sėkmės kelius.
Ta ietis, su kuria buvo pasiektas pasaulio rekordas, dabar guli Lietuvos sporto muziejuje. B.Kalėdienė tame muziejuje susitinka tik su Kauno lengvosios atletikos senjorų klubo nariais prisiminti skambių pergalių, pasišnekėti apie gyvenimą.
Sulaukusi solidaus amžiaus Birutė dalyvavo ne tik veteranų susitikimuose, bet ir varžybose. Ji buvo tarsi suaugusi su lengvosios atletikos stadionu, kuriame ietį mėtė iki 85-ojo gimtadienio.
Nuosavo įrankio ji neturėjo, jį visąlaik gaudavo stadione per treniruotes ir varžybas.
Dvejų olimpinių žaidynių dalyvė ir rekordininkė ieties nepasiilgsta, juolab ir amžius bei sveikata nebeleidžia be pasiruošimo skraidinti šio įrankio.
Ietis ne nuo mažens pateko į Birutės rankas. Į šį sportą ją atvedė atsitiktinumas. Mokydamasi Pilviškių vidurinėje mokykloje Vilkaviškio rajone Birutė žaidė krepšinį, rankinį, tinklinį, buvo bėgikė.
„Kol pasiekiau sportinių aukštumų, išmėginau labai daug sporto šakų. Buvo labai geras fizinio lavinimo mokytojas Antanas Staniulis, kuris sudarė komandą, nes buvo norinčių sportuoti. Ėjimas per sporto šakas davė gerą bendrą fizinį pasirengimą“, – įsitikinusi B.Kalėdienė.
Birutė su ietimi susidraugavo būdama aštuoniolikos metų – vėlai, bet geriau vėliau negu niekada.
Įstojusi į tuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos Birutė neužleido ir sporto – mėtė granatą, ietį, stumdė rutulį. Treneris Leonas Puskunigis (1910–1994) Birutei pasiūlė: „Geriau eik mėtyti ieties.“
Ir po trejų metų treniruočių pasipylė ietininkės rekordai. Ji kaipmat pateko į tuometę Sovietų Sąjungos rinktinę, su kuria sužibėjo čempionatuose, olimpinėse žaidynėse.
Sporto karjera B.Kalėdienę taip įsuko, kad ji agronome nedirbo nė dienos. Birutė dėl to ir nesigaili, nes jai agronomija nelabai patiko.
„Buvau kaimietė, norėjau stoti į mediciną, bet tais laikais nebuvo galima studijuoti ten, kur nori. Pasirinkau su kaimu susijusius mokslus“, – patikino pašnekovė.
Diplomuota agronomė, susiejusi gyvenimą su ietimi, neprapuolė – baigusi profesionalios sportininkės karjerą dirbo trenere. Kaip vieną perspektyviausių auklėtinių Birutė paminėjo Teresę Nekrošaitę, kuri ietį metė toliau negu trenerė.
„Aišku, kad mokinės mėtė toliau, nes ir ieties konstrukcija buvo kitokia“, – patikino B.Kalėdienė.
Dabar Birutė dažniau suka ne į lengvosios atletikos stadioną, o į sodą, kuriame užaugina agurkų, pomidorų.
Daržininkystei plėtoti agronomijos žinios menkai pravertė. Birutė nusijuokė: „Pasiskaitau, kaip ką reikia auginti.“ Apie daržovių auginimą Birutė pasitaria su vyru Vytautu, baigusiu miškininkystę tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje.
„Mes studijų metais kartu sportavome, mėtėme ietį, paskui jis truputį padėdavo treneriui“, – kaip susipažino su Vytautu, pasakojo Birutė.
V.Kalėda buvo Lietuvos ieties metimo čempionas, didesnių sporto aukštumų nesiekė, dirbo Kauno radijo gamykloje „Banga“ biuro vadovu. Sutuoktiniams pavyko suderinti ir savo karjerą, ir šeimos reikalus. Sportas nesutrukdė Birutei džiaugtis šeimos laime: „Viena dukra gimė tarp Romos ir Tokijo olimpiadų, kita – po visų mano startų olimpinėse žaidynėse.“
Po gimdymų tituluota ieties metikė spėdavo atgauti jėgas ir grįžti į didijį sportą, tad ilgus metus galėjo mėgautis sportine karjera.
Jau greitai bus šešiasdešimt metų, kai Vytautas ir Birutė sukūrė šeimą. „Atvažiavome į akademiją, dirbome pas tą patį trenerį, taip ir susiklostė mūsų draugystė.
Abu esame suvalkiečiai, galbūt ir mūsų charakteris sutampa, bet kartais reikia nusileisti“, – apie darnius santykius pasakojo B.Kalėdienė.
Žvelgdama į praeitį ieties metikė pabrėžė nieko per prievartą nedariusi ir didelių pastangų nedėjusi, kad susikurtų tokį gyvenimą, koks yra. „Viskas klostėsi savaime, ėjo pirmyn, kilo aukštyn“, – apibendrino B.Kalėdienė.
Lietuvos rekordininke tapo 14 kartų
Ieties metikė, trenerė B.Zalagaitytė-Kalėdienė 1958 m. spalio 30 d. Tbilisio „Dinamo“ stadione per Sovietų Sąjungos komandines lengvosios atletikos pirmenybes ietį nusviedė 57 m ir 49 cm ir pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pasiekė pasaulio rekordą. Ankstesnį rekordą, priklausiusį australei A.Voitašek-Pazerai, pagerino 9 cm. Paminint B.Kalėdienės rekordo sukaktį Lietuvos paštas 2008 m. spalio 30 d. išleido proginį pašto voką (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė).
Kiti B.Kalėdienės laimėjimai taip pat pateko į istoriją. Ji – 1958 m. Europos lengvosios atletikos čempionato 2 vietos laimėtoja, 1958m., 1959m., 1960m. – Sovietų Sąjungos čempionė, 1960 m. Romos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja (53,45 m), 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių ketvirtosios vietos laimėtoja (56,31 m).
2005 m. rugsėjo 1 d. XVI pasaulio veteranų (F70) čempionate (San Sebastianas, Ispanija) laimėjo aukso medalį. Lietuvės rezultatas – 28,66 m – naujas šios amžiaus grupės pasaulio rekordas, senasis (28,20 m) nuo 1997 m. priklausė britei J.Ogden.
2008 m. rugsėjo 3 d. Švedijoje, pirmosiose Europos lengvosios atletikos veteranų žaidynėse, ji pasiekė 75 metų moterų ieties metimo pasaulio rekordą. Kaunietės sviesta ietis nuskriejo 26 m 21 cm. Ankstesnis šios amžiaus grupės pasaulio rekordas – 23,84 m – priklausė belgei Rachel Hanssens.
B.Kalėdienė 10 kartų (1954–1969) Lietuvos čempionė ir 14 kartų (1954–1958) Lietuvos rekordininkė.
Nuo 1966 m. dirbo trenere Kaune. Žymesnės B.Kalėdienės auklėtinės: ieties metikės Teresė Nekrošaitė (62 m.), Rita Ramanauskaitė (51 m.), Zita Jankūnaitė (71 m.).
Kaunietė 1958-aisiais buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke. B.Kalėdienė laikoma geriausia XX amžiaus Lietuvos lengvaatlete (2000 m.). Ieties metikė apdovanota Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto garbės diplomu už sportinę karjerą (1993 m.).
