„Užtikrintai taip“ – „Grande Si“ itališkai vienas kitam ištarėme apsupti artimiausių žmonių. Tai padarėme du kartus. Norėjome ne tik civilinės, bet ir bažnytinės ceremonijos: mums buvo svarbu gauti ir Dievo palaiminimą“, – šviežiais prisiminimais dalijosi S.Gandžumianas.
Seržą ir Indrę sieja ne tik jausmai, bet ir bendras darbas. Pora kartu organizuoja tvarios mados festivalį „Sustainable Fashion Week Vilnius“.
Jau 33 metus Vilniuje gyvenantis armėnų kilmės dizaineris ne tik nepriekaištingai puošia savo klientus, bet ir pats tiktų būti vadinamas stiliaus ikona – jam labai svarbi aprangos estetika ir kokybė. Indrė žavisi mylimo vyro kūryba, todėl kurti vestuvinę suknelę patikėjo jam.
Tiek Seržui, tiek Indrei šios vedybos – nebe pirmas rimtas įsipareigojimas.
Iš pirmosios santuokos S.Gandžumianas turi sūnų Eminą, iš antrosios – dukterį Ani ir sūnų Aaroną. Indrė iš ankstesnių santykių turi sūnų Domantą.
Prieš kelerius metus paklaustas, kokia moteris jam atrodo žavi, Seržas sakė: „Vidinis moteriškumas – svarbiausias dalykas. Moters išvaizda be vidaus – mašina be variklio. Moteris graži, kai mėgsta savo profesiją, myli savo vaikus. Šypsosi moteris – šypsosi gamta ir visa aplinka.“
Tą patį dabar Seržas turbūt pakartotų ir kalbėdamas apie savo žmoną Indrę.
– Kada ir kaip užsimezgė jūsų draugystė? Ar tai buvo darbinė, ar romantiška pažintis?
Seržas: Kultūrinė. Susipažinome bemaž prieš devynerius metus viename kultūros renginyje. Jau tada susižavėjau Indre, ji tuo metu buvo Vilniaus miesto tarybos narė, atsakinga už išmanaus miesto sprendimus. Ji ugningai pasakojo apie miesto pokyčius ir savo projektus, tai labai įtraukė ir patraukė.
Indrė: Taip užsimezgė mūsų draugystė, paskui nemažai bendravome virtualiai, bet iki romantiškų santykių buvo dar toli. Gerai, kad Seržas šio pirminio susižavėjimo nepamiršo ir vėliau pabandė dar kartą.
Seržas: Dar kartą ir dar. Nes vėl pataikiau Indrei intensyviu laikotarpiu. Vos tik susiruošęs pakviesti išgerti arbatos ar į kokį renginį kartu nueiti vis pagaudavau ją lėktuve arba jau užsienyje. Indrė buvo kaip nepagaunamas pavasarinis paukštis.
Indrė: Man net nesmagu darėsi, kad niekaip nepavykdavo susitikti. Grįžusi iš kažkurios kelionės jau pati parašiau Seržui ir pasiūliau išgerti arbatos. Kai susitikome, nuo tada arbatą geriame kartu iki šiol.
– Kokias gerąsias vienas kito savybes greit pastebėjote ir labiausiai dabar vertinate?
Seržas: Tiek romantiški, tiek dalykiniai santykiai tarp mūsų susiklostė geri nuo pat pirmos akimirkos. Labai papildėme vienas kitą bet kokiais klausimais. Pastebėjau retą savybę – Indrė greitai pagauna idėją ir ją plėtoja. Labai talentinga ir įdomi asmenybė, greitai užsideganti ir užkrečianti savo aistra. Labai palaikanti visur ir visada.
Indrė: Seržas mane pirmiausia patraukė stipria ir įvairiapusiška asmenybe, toks, mano požiūriu, ir turi būti vyras. Be galo kūrybingas ir talentingas. Visada pasitempęs, žavus, tvarkingas. Bet kartu ir labai artimas, visada šalia, saugantis mane ir mūsų šeimą. Juo galiu remtis net ir sudėtingiausiais momentais.
– Brandžiame amžiuje užsimezgusi meilė kitokia nei jaunystėje. Gal yra mažiau noro vienas kitą keisti, šlifuoti kampus, gal atsiranda daugiau pakantumo vieno kitam?
Seržas: Tai ta tikroji meilė, kuri nesibaigia, kaip sakoma, per trejus metus, o vis stiprėja, nors, atrodo, kad stipriau jau nėra kur. Susitikome jau kiek apsišlifavę, tad dėl to nebuvo ypatingų iššūkių. Atrodo, visiškai atitinkame antrosios pusės sąvoką.
Indrė: Vienas kito keisti nebandome ir nenorime, nes čia ir yra išskirtinumas. Žinoma, būna tam tikrų buitinių situacijų, bet mes jas sustabdome dar neįsibėgėjusias. O jei kas nors nepatinka, iškart išsiaiškiname.
– Abu jau esate išgyvenę skyrybas. Ar nebaisu buvo vėl įsipareigoti? Gal elgėtės atsargiau?
Seržas: Nors nuo pat pirmos akimirkos mums sklandžiai ėjosi kartu, tikrai abu buvome atsargūs, ypač pačioje pradžioje. Galbūt tai ir užtikrino tvirtus mūsų santykius.
Indrė: O kai mūsų jausmai negrįžtamai subrendo, nemažai kalbėjomės apie tai, kad senos patirtys neturi trukdyti ir nėra niekaip susijusios su mūsų istorija. Nes jei mūsų santykiai nevestų prie įsipareigojimų, kokia tuomet būtų prasmė juos puoselėti.
– Ar jūs stebinate vienas kitą staigmenomis?
Seržas: Indrė mane nustebino labai maloniai, kai vos papasakojau apie iš tiesų skanius persimonus, o ji po kelių dienų atnešė man į studiją visą dėžę visiškai sunokusių ir pačių skaniausių.
Arba kai santykių aušroje man gimtadienio proga netikėtai padovanojo pačios pagamintą skaniausią pasaulyje citrininę tartą – ji jau tapo malonia mano gimtadienių tradicija. Tiesiog atnešė dovaną, pabučiavo ir... žavingai išėjo, palikusi mane maloniai nustebintą pačiame darbų įkarštyje.
Indrė: Seržas dažnai džiugina savo kurtomis gėlių puokštėmis, mes kartu puoselėjame ir mūsų terasos gėlyną. Seržas rūpinasi ir mūsų kultūriniu gyvenimu, nustebina įdomiais koncertais, renginiais. Keliones labai mėgstame, bet susideriname laiką, kada skristi.
– Abu mėgstate staigmenas ar labiau patinka apgalvoti, suplanuoti sprendimai?
Indrė: Mėgstu planuoti, bet neplanuotų dalykų netrūksta, ypač kelionėse. Pernai skridome į Dominikos Respubliką, bilietus buvome įsigiję iš vakaro. Žinoma, prieš tai įvertinau, ar keliavimo malonumai dera su darbais, nes nemažai nuotolinių internetinių pokalbių turėjome ir iš anapus Atlanto.
Laiko skirtumas buvo palankus: anksti rytą susitvarkydavome su darbais, papusryčiaudavome ir likdavo visa diena poilsiui ir pramogoms.
Seržas: Mėgstu sistemiškumą, atsakingumą net ir kūryboje. Prieš dirbdamas ar kurdamas susitvarkau savo aplinką, pasiruošiu. Bet kartais ir netikėtumas žavi, įlieja į gyvenimą gero cinkelio.
– Turite vaikų iš ankstesnių santykių. Kokios reakcijos sulaukėte jiems pristatę antrąsias puses?
Indrė: Mano dabar 17 metų sūnus Domantas su Seržu susipažino anksčiausiai, nes jis atėjo į mudviejų šeimą. Sūnus su Seržu yra bendravęs renginiuose ir anksčiau, jie nebuvo visiškai nepažįstami, tad gal ir priimti jam mano mylimą vyrą buvo lengviau. Po kiek laiko Seržas mane supažindino ir su savo vaikais.
Seržas: Pirmasis mano sūnus 34-erių Eminas gyvena Armėnijoje ir nors daugiausia bendraujame nuotoliniu būdu, viską jam pasipasakoju. Žinią apie mano santykius su Indre jis priėmė džiaugsmingai.
22-ejų dukra Ani visada išgyvendavo dėl mano gyvenimo pokyčių. Tad buvau laimingas, kad ji mano sprendimus priėmė teigiamai ir labai palaikė, o 17-metis sūnus Aaronas dabar savaitgaliais prisijungia prie mūsų trijulės. Mūsų su Indre sūnūs yra bendraamžiai ir greitai susidraugavo. Vaikai irgi laimingi, kai tėvai laimingi.
– Rugsėjį jau trečią kartą surengėte tarptautinį tvarios mados festivalį „Sustainable Fashion Week Vilnius“. Kaip pasidalijate pareigomis? Ar nekyla kūrybinių ginčų?
Indrė: Pačioje pradžioje šiek tiek nuogąstavau, ar nesusigadinsime santykių, jei pradėsime dirbti kartu. Greitai supratau, kad mano nerimas buvo be pagrindo, mes puikiai papildome vienas kitą ir su dideliu įkvėpimu imamės bendrų projektų.
Seržas: Festivalyje esu atsakingas už kūrybinę dalį, Indrė – už organizacinę, bet tariamės dėl visko.
Indrė: Darome viską dviese, tad einant link pabaigos jau būna sunku susikalbėti, bet nesipykstame, pasijuokiame, apsikabiname ir varome toliau.
– Ant kurio pečių gula buitis, finansiniai įsipareigojimai?
Seržas: Dėliojamės, skirstomės. Kadangi turime ne vieną butą, finansai pasidalija, buityje taip pat kiekvieno indėlis svarus. Indrė gal labiau rūpinasi terasa, grožiu kieme, bet ir aš visur dalyvauju. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad užsiimsiu sodininkyste, o dabar apie savo daržoves jau galvojame.
– Kai apsigyvenote kartu, kaip pakeitėte vienas kito kasdienybę, gal atsinešėte naujų ritualų, įvedėte naujų taisyklių? Pavyzdžiui, Seržas rytais mėgdavo gerti žaliąją arbatą.
Indrė: Abu rytą pradedame nuo stiklinės šilto vandens su citrina. Nuostabus įprotis. Seržas apskritai įpūtė dar daugiau sveiko gyvenimo būdo, atnešė jogą į mano gyvenimą. Lengvai ir nepastebimai atsisakiau mėsos. Nė nepasigendu jos, nes atsivėrė tokia naujų patiekalų įvairovė, kokios neįsivaizdavau esant.
Seržas: Mūsų gyvenimas sutapo su pirmojo koronaviruso karantino pradžia. Gavome laiko vienas kitam, pamažu pradėjome plėtoti bendrą veiklą. Na, ir mano gyvenime atsirado išsvajotas šuo – Indrės vokiečių aviganė, vardu Fraiha, kuri taip pat reikalauja žmoniškų santykių ir dėmesio. Laimėjau dvigubai – mano gyvenime atsirado dvi mylimos moterys.
– Esate vyturiai ar pelėdos? Kaip ir kada pradedate dieną, kada ją užbaigiate?
Seržas: Šiuo klausimu aš ištvermingesnis, man reikia mažiau miego nei Indrei, tad būna, kad darbingai panaktinėju. Bet jei galime ilgiau pamiegoti, mėgaujamės, o jei reikalų daug, keliamės anksti. Esame labai lankstūs.
Indrė: Galėčiau ir aš gyventi kūrybiniu ritmu, bet ne visada darbai leidžia, tad einu miegoti anksčiau.
Be to, keliuosi rytą pagaminti sūnui visaverčių pusryčių prieš jam išeinant į mokyklą.
Tačiau jei reikia kūrybiškai padirbėti, geriausias laikas yra naktį.
– Seržai, ar esate kritiškas Indrės aprangai? Ar dažnai duodate patarimų arba pats ką nors gražaus pasiuvate?
Seržas: Žinoma, man Indrės apranga labai svarbi. Ir džiugu, kad jai geriausiai tinka mano kolekcijos, ji puikiai jas pristato, atrodo, tarsi viskas buvo sukurta jai.
O ji džiaugiasi ir su meile mano kūrybą vilki.
– Vestuviniais apdarais rūpinosi Seržas. Ar nuotaka darė stiprią įtaką jaunikiui? Ir kaip su tradicija, kad iki vestuvių jaunikis negali pamatyti nuotakos suknelės?
Indrė: Visiškai pasitikėjau Seržu ir mielai sulaužiau tradiciją, kad jaunikis iki vestuvių negali matyti nuotakos suknelės.
Seržas: Norėjau, kad Indrės suknelė būtų lengva, gražiai krintanti, bet neilga, iš aukštos kokybės šilko.
Jokių įmantrybių nenorėjome abu, visas grožis – paprastumas. Manau, puikiai pavyko.
O sau priderinau išskirtinio kirpimo trijulę: švarką, liemenę ir kelnes, pasirinkau ypatingo audinio marškinius su nuostabiu kaklaraiščiu. Žinoma, viskas – mano kūryba, o audiniai atkeliavo iš Italijos. Taip pat aš abiem parinkau ir visus aksesuarus.
– Kodėl santuokos ceremonijai pasirinkote Italiją?
Indrė: Jaučiame ilgesį šiai šaliai, turime bendrų prisiminimų ir istorijų. O dar – kokia gamta, maistas ir žmonės. Pasaka.
Seržas: Jau kuris laikas gyvename tarp Lietuvos ir Italijos, leidžiame ten savo atostogas, dirbame, o aš verslo ir emocinius santykius su italais kuriu net nuo 1992 metų. Jie – mano pagrindiniai medžiagų tiekėjai iki šiol, taip pat čia esu pristatęs ir savo kolekcijas, kūriau batų liniją italams. Gerai pažįstame mums patikusį regioną, jo žmones. Dėl to nekilo dvejonių, kad kai tuoksimės, tik Italijoje.
– Ar jūsų artimieji, Seržai, kurie gyvena Amerikoje, buvo atvykę į vestuves? Gal buvo atliktas ir koks nors armėniškas vestuvinis ritualas? Gal svečius vaišinote ir lietuviškais, ir armėniškais patiekalais?
Seržas: Labai norėjau, kad mano sesė būtų šalia, bet ji ir jos šeima prieš pat mūsų šventę persirgo koronavirusu ir negalėjo prisijungti. Bendravome nuotoliniu būdu.
Vakarienė ir kitos vaišės visas dienas buvo išskirtinai itališkos, kūrėme itališką fiestą, tik turėjome nepaprastai skanų lietuvišką šakotį, kurį atvežė Indrės mama. Norime dar gauti palaiminimą ir armėniškoje bažnyčioje, greičiausiai tai padarysime pirmųjų vestuvių metinių proga.
– Kaip jus abu priėmė vieni ir kiti artimieji?
Indrė: Su Seržo artimaisiais, išskyrus vaikus, pirmiausia susipažinau nuotoliniu būdu, dabar mes dažnai bendraujame. O pernai, keliaudami po JAV, dalį laiko praleidome Bostone, susitikome su Seržo seserimi ir jos šeima. Tai šilti ir malonūs žmonės, labai puikiai mane priėmė.
Seržas: Indrės artimieji yra Lietuvoje, tad man buvo paprasčiau ir greičiau su jais susipažinti ir praplėsti savo šeimą. Kartu švenčiame visas svarbiausias šventes, tad irgi viskas puiku.
– Seržai, jūs domitės ir interjero dizainu, namų sienų dekoru. Prieš kelerius metus rodėte, kaip dažote sienas madingomis spalvomis. Gal po vestuvių paįvairinsite interjerą, vėl perdažysite sienas?
Seržas: Man svarbu jaukus stilius ir artimas žmogus šalia. Savo aplinką kuriame kartu, nesvarbu, kur būtume.
– Vienais metais Seržas dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos šokių dešimtukas“. Gal dabar su Indre pasisukate pagal patinkančią muziką?
Indrė: Aš irgi esu lankiusi sportinius šokius, tad šokame net namie. Tiesa, norime kada nors kartu pasimokyti tango, bet vis nėra laiko.
– Rengiate tvarios mados festivalį, o kiek ekologijos, tvarių, neperteklinių drabužių, daiktų yra jūsų namuose? Kaip prisidedate prie gamtos taurinimo, mažesnio vartojimo?
Seržas: Naujų drabužių beveik neperkame, nebent tada, kai tikrai ko nors reikia, ko nekuriu pats. Skaitome etiketes, kad nebūtų priemaišų, dėl kurių drabužis nebus perdirbtas.
Žinoma, dėmesį skiriame kokybei. Mano kurti drabužiai nešiojami ir puikiai atrodo dešimtmečius, juos drąsiai galima perleisti kitiems.
Mano klientai grįžta tik pakeisti pamušalo ar net perduoda drabužius iš kartos į kartą.
Indrė: Taip, aš dažnai nešioju Seržo drabužius. Kiek marškinių ar džemperių jau esu perėmusi, užuot pirkusi naujus.
Iš sūnaus paimu taip pat. Kai giliniesi į mados pramonę, supranti, kokia tarši ji yra. Manau, kad greičiausiai pokyčių galime pasiekti tik iš sąmoningų mados pirkėjų pusės, pradžioje mažindami vartojimą, daugiau domėdamiesi, ką perkame. Tik taip mada galės sparčiau judėti tvarumo link.
– Koks jūsų laisvalaikis? Gal esate dvi draugiškos, bet atskiros respublikos, kurios turi savo pramogų, mėgsta pabūti savo kertėse vienumoje?
Seržas: Nepatikėsite, bet mes visada ir visur kartu, mums puikiai sekasi ir keliauti kartu, ir sportuoti, mėgstame pasivaikščioti su mūsų šunimi, o labiausiai – tiesiog pabūti dviese.
– Kuris geresnis kulinaras?
Indrė: Mėgstame gaminti kartu, taip skaniau. Net jei tik vienas iš mūsų gamina, kitas vis tiek visada šalia.
– Kaip palepinate vienas kitą?
Indrė: Aš – desertais ir skaniu maistu. Seržas dar nuostabius masažus prideda, taip pat gėlių, kurios kaskart vis kitaip pradžiugina.
– Armėnai vyrai dažniausiai prijaučia klasikiniam šeimos modeliui – vyras daro karjerą, uždirba pinigus, sprendžia svarbiausius šeimos klausimus, o moteris atsakinga už šeimą, vaikus, namus. Koks esate jūs, Seržai? Ir kokį šeimos modelį kursite šį kartą? Gal pasimokėte ir iš klaidų, kurias darėte ankstesniuose santykiuose?
Seržas: Aš nesu tipiškas armėnas, ir mūsų šeimoje nėra nusistovėjusio modelio. Galime keistis vaidmenimis pagal poreikį. Dirbame abu, šeima ir namais rūpinamės irgi kartu.
Indrė: Aš visą gyvenimą buvau savarankiška ir stipri moteris, finansinis stabilumas niekada nepriklausė vien nuo vyro. Kita vertus, Seržas moka mano šarvus lengvai padėti į šalį ir aš jam mielai leidžiu tai daryti. Vertinu jo rūpestį ir globą.
– Šeima sukurta, turite bendrą veiklą, ko dar norėtumėte iš ateities?
Seržas: Mes šeimą sukūrėme jau seniai, dabar tik įteisinome. Kita vertus, tai nuolatinis augantis procesas, kurį dar kursime ir kursime. Tai nesibaigianti maloni tėkmė.
Indrė: Gyvename neprognozuojamais laikais, tad esame dėkingi už kiekvieną akimirką kartu. Suprantame, kad geriausias laikas yra dabar.
