Prienų rajono Strielčių kaime, šeimos ūkyje, ūkininkaujanti 32 metų R.Rasimaitė nepaliauja stebinti aplinkinių.
Jauna moteris Vilniaus universitete baigė vokiečių filologijos studijas, 4 metus gyveno Vokietijoje ir galėjo ten ramiai ir sočiai leisti dienas, dirbti vertėja, auginti du savo sūnus.
Tačiau moteris viską metė, grįžo į gimtinę ir dabar nuo ankstaus ryto iki sutemų pluša laukuose, vairuoja traktorių ir tvarko įvairius gyvulininkyste bei žemdirbyste užsiimančio ūkio reikalus.
Į Prienų kraštą gyventi grįžta vis daugiau iš jo kilusių žmonių. Daugiausia – jaunos šeimos su vaikais.
Mokytoja patarė rinktis Vilnių
R.Rasimaitė pasakojo, kad gimusiai kaime jai žemės ūkio darbai buvo kasdienybė.
„Tada tai dar nebuvo verslas, tiesiog laikėme karvių, kurias reikėjo melžti, prižiūrėjome daržus ir braškes. Net ir vėliau, kai ūkis vis didėjo ir tapo šeimos verslu, tėvas neskatino įsitraukti į šią veiklą, manė, kad tuo užsiims sūnus“, – pasakojo R.Rasimaitė.
Mokyklą mergina baigė 2009 metais labai gerais įvertinimais.
„Tada lietuvių kalbos mokytoja man pasakė, kad šimtukininkė negali stoti į kokią nors žemės ūkio profesinę mokyklą ar net Žemės ūkio akademiją, nes tai nėra prestižinė studijų kryptis. Taip tuo metu buvo vertinama žemės ūkio sritis.
Todėl pasirinkau vokiečių kalbos filologiją ir įstojau į prestižinį Vilniaus universitetą“, – pasakojo R.Rasimaitė.
Svetur jautėsi blogai
Studijuoti merginai sekėsi, nors gyventi didmiestyje nepatiko. Baigdama studijas R.Rasimaitė susipažino su šveicarų kilmės vokiečiu, sukūrė šeimą ir nusprendė, kad reikia užsidirbti, penkeriems metams išvykti į Vokietiją.
Pora įsikūrė Vokietijoje visai greta Šveicarijos sienos. Vyras dirbo reklamos srityje Šveicarijoje, Bazelyje, R.Rasimaitė per atstumą dirbo vertėja ir augino du gimusius sūnus.
„Kraštas, kuriame gyvenome, – pramoninis, turtingas. Vokietijoje atlyginimai geri, sveikatos apsauga, socialinės garantijos puikios. Nors kalbą mokėjau gerai ir niekas nė neįtardavo, kad nesu vokietė, tame krašte jaučiausi blogai, todėl po 4 metų visi drauge parvykome į Lietuvą“, – pasakojo moteris.
Šeima įsigijo namą Prienų rajone, bet santykiai su vyru prastėjo.
„Supratome, kad mūsų požiūris į gyvenimą skiriasi, kad tai apsunkina ėjimą kartu, nusprendėme, kad mums eiti pirmyn bus geriau ir paprasčiau atskirai, o ne drauge“, – sakė R.Rasimaitė.
Beje, buvęs moters sutuoktinis pasiliko sodybą Prienų krašte. Jam patinka, kad Lietuvoje daug erdvės, kad gali turėti savo ūkį. Pora išsiskyrė gražiuoju, vyras bendrauja su vaikais ir jais rūpinasi.
Stebėjosi, kad moteris grįžo
R.Rasimaitė pasakojo, kad tik grįžusi pas savo tėvus, į savo ūkį, pasijuto laiminga, nes suprato esanti savo vietoje.
Laukuose moteris – agronomė, ūkio biure – kompiuteriu dirbanti administratorė, besirūpinanti trąšų ir chemijos produktų apskaita, lauko darbų planavimu. Dirbdama ji įgyja ir vis daugiau agronomijos žinių: ką, kada, kodėl ir kur sėti, kaip tręšti laukus. Moteris mokosi valdyti ir įvairią žemės ūkio techniką.
Nors fiziškai sunku, bet smagiausia R.Rasimaitei vairuoti traktorius. Šią aistrą ji įamžino ant savo kūno – turi dvi traktorius vaizduojančias tatuiruotes.
Kad įgytų daugiau žinių, moteris Vilniaus kolegijoje pradėjo studijuoti agroverslo technologijas.
„Kiti ūkininkai mėgsta padejuoti. Manęs to niekas neišmokė. Einu, dirbu, siekiu savo tikslų. Man padeda visas kolektyvas, kuriame – vien vyrai.
Kai grįžau iš Vokietijos, daugelis klausė, kodėl? Kodėl nelikau turtingesnėje šalyje, kur būčiau galėjusi mažiau dirbti, turėti didesnę gerovę ir draugų. Man šis klausimas atrodo keistas. O kodėl ne? Man mano namų aplinka artimesnė, niekam nereikia įrodinėti, kas esu“, – pasirinkimą komentavo R.Rasimaitė.
Moteris nemano, kad gyventi dideliame mieste yra privalumas.
„Juk ir gyvendamas mieste kasdien neini į koncertus, spektaklius ar kitus renginius. Gyvendama kaime aš taip pat spėju aplankyti įvairius renginius Kaune, Vilniuje, Varšuvoje“, – sakė ūkininkė.
Prienų krašte apsigyveno nemažai naujakurių
Roma Sinkevičiūtė
Prienų rajono savivaldybės
vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
„Prienų krašte vien šiais metais įsikūrė 700 naujų gyventojų. Į gimtinę grįžta arba iš kitų didesnių Lietuvos miestų pas mus kuriasi vis daugiau gyventojų. Nemaža jų dalis – jaunos šeimos su vaikais.
Mes turime verslo, žemės ūkio, kaimo plėtros rėmimo programas, bet ne tik jos tampa paskata įsikurti Prienų rajone. Kiekviename rajono kaime veikia darželiai. Į Prienus grįžusių gyventojų vaikams juos lankyti suteikiama pirmumo teisė. Mokyklose iš užsienio grįžusiems vaikams parengiami individualaus mokymosi planai.
Pasiekti mokymo įstaigas nesunku, jos arti namų, tai tėvams patogiau, nei gyvenant didesniuose miestuose.
Taip pat turime ir gerą sporto bazę, prieš metus pradėjo veikti ir baseinas, kuris taip pat pritaikytas įvairaus amžiaus žmonėms. Vyksta ir įvairūs renginiai.
Dalis iš Prienų rajono kilusių žmonių, pasimokę užsienyje ar ten pagyvenę, grįžta pas tėvus, tęsia jų darbus.“
