Sodų gatvės 32-ojo namo gyventojai šaukiasi pagalbos: tvirtina, kad kaimynė Anelė Giniotienė bute kaupia įvairius daiktus ir šiukšles, iš jos būsto sklinda nemalonūs kvapai. Dar baisiau, kad garbaus amžiaus moteris naktimis pasišviečia žvake, nuo kurios jau ne kartą kilo gaisras.
Gyventojai bandė padėti kaimynei, bet ji pagalbos atsisakė ir gyvenimo būdo nekeitė.
Neapsikentę žmonės kreipėsi pagalbos į seniūniją ir žurnalistus.
Socialiniai darbuotojai bandys įkalbėti senolę, kad ji įsileistų juos į namus, tačiau tikino, kad kovoti su daiktų kaupikais, nuo kurių kenčia kaimynai, labai nelengva.
Langai – uždangstyti audeklu
Mediniame Sodų gatvės 32-ajame name tėra 4 butai. Nors pastatas senas, trijų butų gyventojai sudėjo naujus langus, būstus suremontavo, prižiūri namo aplinką.
Tačiau vienas butas pirmame aukšte žvelgia senais mediniais langais, jie uždangstyti kartono lakštais ir neperšviečiamu audeklu, todėl, kas vyksta viduje, nematyti. Durys, vedančios į butą, taip pat senos, net be rankenos.
Po langais tebeguli per pastarąjį gaisrą, kuris kilo rugsėjo 25-osios naktį, iš būsto į lauką išnešti ir uždengti daiktai. Atokiau kieme riogso ir lova, kurioje būsto šeimininkė miegojo iki gaisro.
Moteris pasikeitė mirus vyrui
Antrajame aukšte gyvenanti Janina Čypienė ir pirmajame aukšte įsikūrusi Margarita Mariakinienė neslėpė, kad apleistas butas priklauso 87 metų A.Giniotienei.
Jau 50 metų šiame name gyvenanti J.Čypienė pasakojo, kad kaimynė anksčiau buvo tvarkinga moteris.
„Ji dirbo pardavėja, vėliau buhaltere. Buvo tvarkinga ir darbšti, eidami pro namą užuosdavome iš jos buto sklindantį malonų maisto kvapą“, – prisiminė moteris.
Viskas pasikeitė, kai mirė kaimynės vyras, tame pačiame name gyvenančios M.Mariakinienės tėvas.
„Kai mano tėvas mirė, ji pasikeitė, pasidarė įtari, pradėjo kaupti daiktus. Dabar bute tvyro netvarka, daug šiukšlių. Nuo jų ir nuo bute laikomų kačių sklinda nemalonus kvapas“, – apgailestavo M.Mariakinienė.
Pastebėjo keistą elgesį
Moterys tvirtino, kad ne kartą siūlėsi padėti kaimynei išvalyti ir sutvarkyti butą.
„Ji atsisako, neįsileidžia į vidų. Tikina viskuo pasirūpinsianti pati.
Ji nueina į parduotuvę, paskaito laikraščius. Bet buto netvarko, šiukšlių tik daugėja“, – kalbėjo J.Čypienė.
Gyventojai pavydžiai žvelgia į gretimą medinuką. Jis taip pat senas, bet suremontuotas, kieme auga gėlės.
„Ir mes norėtume namą suremontuoti, atnaujinti, kad būtų patogiau ir gražiau gyventi. Taip pat norėtume suformuoti sklypą. Tačiau negalime nieko daryti, nes A.Giniotienė su niekuo nesutinka“, – pasakojo J.Čypienė.
Moteris sakė, kad sutikta kieme kaimynė kartais elgiasi keistokai.
„Dažnai ji rankose laiko žirkles, priėjus artyn jomis mosikuoja. Sakau, Anele, padėk žirkles, dar sužeisi, bet ji nereaguoja“, – pasakojo J.Čypienė.
Kartą senolė kažką darė namuose, griuvo ir susižalojo, todėl greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę. Tačiau iš ligoninės ji, vilkėdama chalatu, pabėgo, nes rūpėjo bute užrakintos katės.
Kelia pavojų ne tik sau
Gyventojai pasakojo, kad senolė taupo pinigus, todėl naktimis elektros nejungia, pasišviečia žvake.
M.Mariakinienė jai nupirko žibintuvėlį, tačiau senolė juo nesinaudoja, tvirtina, kad per brangu pirkti baterijas. J.Čypienė tikino taip pat siūliusi nupirkti ir žibintuvėlį, ir baterijų, bet kaimynė atsisakė.
„Ji ir manęs neįsileidžia, o pati susitvarkyti nebepajėgia. Pasaulį ji mato savitai, todėl kelia pavojų ir sau, ir mums, kaimynams“, – skundėsi M.Mariakinienė. Jai, kaip ir J.Čypienei, neramu, kad kaimynė gali kada nors sudeginti namą.
Pirmą kartą gaisras senolės bute kilo 2015 metų gegužės 24-osios naktį. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė pranešė, kad tada iš A.Giniotienės kaimynų buvo gautas pranešimas, jog bute galėjo degti puodas ir užsidegė rankšluostis.
„Patekus į degusio buto vidų smilkęs čiužinys buvo išneštas į lauką ir užgesintas. Gaisras kilo dėl virš dujinės viryklės laikytų degių medžiagų.
Buto savininkę apžiūrėjo medikai. Kituose butuose buvo labai daug dūmų“, – sakė D.Vaitkevičienė.
Dar vienas gaisras kilo šių metų liepos mėnesį.
„Dūmus, besiskverbiančius iš A.Giniotienės buto, pamatė kieme buvę gretimo namo gyventojai. Jie padėjo užgesinti ugnį ir ugniagesių tą kartą kviesti nereikėjo“, – pasakojo J.Čypienė.
Namas galėjo visiškai sudegti
Trečios nelaimės pavyko išvengti tik per plauką.
Rugsėjo 25-osios vakare, apie 23 valandą, J.Čypienė žiūrėjo televizorių, bet pasijuto mieguista. Laimė, kad prieš atsiguldama nuėjo į virtuvę.
„Namas šildomas dujomis. Ventiliacijos sistema prijungta prie bendro kamino – jei dūmai sklinda iš kurio nors buto, jie jaučiami ir kitų butų virtuvėse.
Tą vakarą pamačiau, kad dūmai jau veržiasi pro ventiliaciją, užuodžiau degėsių kvapą“, – prisiminė J.Čypienė.
Kaimynai puolė kviesti gaisrininkų, belsti į kaimynės duris, bet ši jų neatidarė.
Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės spaudai, atvykus ugniagesiams gelbėtojams iš buto jau rūko dūmai. Viduje degė čiužinys ir šalia jo buvę laikraščiai. Gaisro metu aprūko kambarys, sulieti namų apyvokos daiktai.
Buto savininkė buvo išvesta iš degančio buto ir perduota medikams, tačiau vykti į gydymo įstaigą atsisakė.
J.Čypienė tikino, kad kai medikai po apžiūros kaimynei leido grįžti į namus, ši piktinosi neva gyvenusi tvarkingai, o būtent gaisrininkai padarę netvarką, sulieję jos daiktus.
Tuo tarpu gaisrininkai sakė: jei gyventoja dūmų nebūtų pastebėjusi, po dvejų valandų medinis namas būtų suliepsnojęs kaip fakelas.
Nutarė ieškoti pagalbos
Po pastarojo gaisro gyventojai kreipėsi į seniūniją, nes namas administratoriaus neturi, visus ūkinius klausimus sprendžia jie patys.
„Seniūnijoje sužinojome, jog galime prašyti, kad senolei būtų skirtas socialinis darbuotojas, kuris jai padėtų.
Tada būtų įmanoma sutvarkyti ir butą, tačiau su viskuo turi sutikti pati A.Giniotienė. O ji nieko nenori, jokių dokumentų nepasirašo. Kaip rasti išeitį, nežinome“, – pasakojo J.Čypienė.
M.Mariakinienė pridūrė, kad senolės jai ypač gaila, kad nori padėti, bet kaip tai padaryti, kaip rasti išeitį ir susidariusios pavojingos situacijos, nežino.
Kai bendravome su Sodų gatvės 32-ojo namo gyventojais, A.Giniotienė, jų teigimu, buvo savo bute, tačiau nei beldžiantis kaimynams, nei žurnalistams durų ar lango neatidarė.
Senolė elgėsi agresyviai?
Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė apgailestavo, kad seniūnija informacijos apie apleistą būstą iki pastarojo gaisro nebuvo gavusi.
„Po gaisro socialinio darbo organizatorė apsilankė probleminiame bute Sodų gatvėje.
Minėta gyventoja elgėsi agresyviai, socialinių paslaugų atsisakė, butas apleistas, prikaupta daiktų, šiukšlių“, – sakė seniūnė.
Nepaisant to, gyventoja buvo aplankyta antrą kartą, bandyta įkalbėti, kad jai būtų atvežtas naujas čiužinys, nes dabartinis sulietas gesinant gaisrą. Taip pat bus bandoma susitarti su gyventoja dėl socialinių paslaugų teikimo.
„Gyventojai sutikus butą būtų galima padėti sutvarkyti. Informacija apie gyventoją, jos sveikatos būklę bus perduota šeimos gydytojui.
Bendruomenės pareigūno paprašėme apsilankyti probleminiame bute“, – informavo I.Kuktienė.
Pasak Šančių seniūnės, dėl tokių situacijų gyventojai skundžiasi retai.
„Mano darbo laikotarpiu skundą dėl apleisto buto Šančių seniūnija yra gavusi tik kartą, tačiau nuvykus patekti į butą nepavyko“, – sakė seniūnė.
Gyventojai gali kreiptis į teismą
Jolanta Baltaduonytė, Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja:
„Jei daugiabutyje gyvena žmogus, kuris kaupia daiktus, šiukšles, labai svarbu, kad to namo gyventojai kreiptųsi į namo administratorių ar bendrijos pirmininką ir tai darytų visi drauge, nes jei kreipiasi vienas ar du kaimynai, gali kilti abejonių, ar tai ne kaimynų santykių aiškinimasis.
Taip pat, jei įmanoma, reikia bendrauti ir su pačiu asmeniu, kuris neatsakingai kaupia atliekas, su jo artimaisiais. Jei situacija nekontroliuojama, yra nelaimės grėsmė, reikėtų kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, kitas įstaigas, pavyzdžiui, į organizacijas, kurios rūpinasi laikomais ir neprižiūrimais naminiais gyvūnais, į savivaldybę, kurios atsakingi darbuotojai gali imtis tam tikrų veiksmų, jei asmuo, dėl kurio skundžiamasi, pagalbą priimti sutinka.
Socialiniai darbuotojai, gavę tokią informaciją, bando užmegzti kontaktą su asmeniu, jo artimaisiais, tačiau tai labai ilgas kelias ir asmenys dažnai nenori priimti pagalbos, o prievartiniu būdu – be asmens sutikimo – paslaugų, pagalbos teikti negalima.
Dažnai būna, kad problema pastebima tada, kai ji įsisenėjusi – atliekų sukaupta tiek, kad blogas kvapas jaučiamas pro duris. Tokiu atveju sudėtinga įtikinti asmenį po ilgo laiko pakeisti gyvenimo įpročius.
Jei įstaigoms, tarnyboms užmegzti santykio su asmeniu nepavyksta ir asmuo niekaip nesutinka priimti pagalbos ir susitvarkyti, kiti namo gyventojai, kurie turi teisėtus interesus į saugią ir sveiką aplinką, gali kreiptis į teismą dėl asmens, pažeidžiančio kitų gyventojų interesus, įpareigojimo pašalinti susikaupusias atliekas, atlikti būtinus dezinfekcinius darbus.
Savivaldybės atstovai neturi įgaliojimų prieš asmens valią patekti į privatų būstą ar tuo labiau tvarkyti to buto. Tokiu atveju socialiniai darbuotojai kontaktuoja su pačiu asmeniu, siūlo jam pagalbą, pagal situaciją kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas, sveikatos priežiūros įstaigas, į namo administratorių, kaimynus ir bendradarbiaudami ieško bendro sprendimo dėl pagalbos asmeniui. Tačiau šis procesas užtrunka gana ilgai, net ir iki kelerių metų ir vis dėlto asmuo turi sutikti priimti jam siūlomą pagalbą.
Šiais metais su tokiais atvejais nesusidūrėme. Anksčiau pavyko įkalbėti asmenį, gimusį 1932 metais, kad butas būtų išvalytas. Šis procesas užtruko ne vienus metus, artimieji nebuvo linkę padėti. Dviejų kambarių butas buvo valomas 2 dienas, labai padėjo namo bendrijos pirmininkė, pagelbėjo ir seniūnija. Paties asmens socialinė situacija buvo jautri, jam reikėjo pagalbos, todėl socialiniai darbuotojai kreipėsi ir į policiją bei gydymo įstaigą.
Kitas atvejis – gyventoja turėjo priklausomybių ir iš pradžių pagalbos nesutiko priimti, nors kaimynai aktyviai siekė jai padėti. Galų gale pagalbą ji priėmė tik tada, kai nerado savo asmens dokumento, o be jo negalėjo pasiimti pensijos. Ji pasirašė dokumentus, kad pagalbą priims ir vieno kambario butas buvo išvalytas per dieną. Kitų socialinių paslaugų ji ir toliau nepriėmė, apie moters būklę socialiniai darbuotojai pranešė policijai ir gydymo įstaigai.“
Šiukšlynas kieme riogso dešimtmečiais
Gričiupio seniūnijoje, Rimvydo gatvėje, ilgus metus stovėjo namas, kurio kieme buvo prikaupta įvairių senų daiktų.
Dalis šio namo priklausė didžiąją laiko dalį Palangoje gyvenusiam Aleksandrui Šakiui. Kaimynai dar nuo 2003 metų buvo priversti kasdien regėti tokį vaizdą ir dėl jo skundėsi seniūnijai. A.Šakiui buvo siunčiami raginimai susitvarkyti kiemą. Vyriškis pažadėdavo tai padaryti, tačiau padėtis nesikeitė.
Kaunietį pažįstantys žmonės tvirtino, kad jis – išsilavinęs ir ramaus būdo žmogus. Kodėl neatsispiria pagundai tempti į namus šlamštą – mįslė.
Dalis namo priklausė A.Šakio dukterėčiai, ji pastate buvo įsikūrusi su šeima. Moteris daugybę kartų prašė vyriškio sutvarkyti kiemą ir netempti naujų daiktų, tačiau jis pareiškė savo valdose galįs daryti ką nori.
2015 metų vasarą seniūnijos atstovai surengė talką, surinko šiukšles, kurios jau riogsojo ne tik kieme, bet ir už tvoros prie gatvės. Taip pat tuometiniams namo gyventojams buvo siūloma surengti talką ir kieme. Tačiau jie atsisakė įsileisti svetimus žmones.
Gričiupio seniūnijos Studentų gatvės seniūnaitis Valdemaras Baronas sakė, kad prieš keletą metų name gyveno kažkokie asocialūs žmonės, pastate kilo gaisras, nuo to laiko jame niekas nebegyvena, bet šiukšlynas kieme taip ir riogso.
