Žengti pirmus žingsnius scenoje B.Moisejevas pradėjo XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Kaune ir Vilniuje. Linksmą vaikiną vis dar prisimena dabartinio Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjos, Lietuvos valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ atlikėjai, choreografai.
Buvusiems kolegoms vis dar nesitiki, kad labai mielo Boriso jau nebėra tarp gyvųjų, nors jam buvo tik 68-eri. Jo jaunystės bičiuliams iš Lietuvos žinia apie šokėjo ir atlikėjo netektį buvo staigus smūgis.
Kai 1972 metais baleto šokėja Antonina Masalkina (74 m.) iš Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) atvyko į Kauno muzikinį teatrą dirbti, jai buvo lemta susitikti ir su B.Moisejevu. Tačiau 1974-aisiais šio teatro baleto trupėje pradėjusi šokti jos kolegė iš Leningrado Natalija Chachalina-Simanavičienė (68 m.) dar geriau pažinojo juodaplaukį nedidelio ūgio šokėją, kilusį iš Baltarusijos, nes juodu gyveno viename bendrabutyje. Jis keliais mėnesiais vėliau nei Natalija įsiliejo į teatro baleto trupę.
Nors Natalija su Borisu buvo bendraamžiai, moteris nusijuokė: „Matote, kaip jį visi prisimena, o mūsų su Antonina nelabai. Nors negalime skųstis, mus Kauno muzikiniame teatre iki šiol gerbia.“
Natalijos ir Boriso kambariai buvo šalia. Kolegos susitikdavo bendroje virtuvėje, kai kepdavo bulves. Borisas mėgdavo pasijuokti: „Mergos, nemokate bulvių kepti.“ Jis sakydavo, kad kepti reikia vandenyje, ne riebaluose. Kur tik šokėjas pasisukdavo, visus užkrėsdavo gera nuotaika. Jis buvo kaip vijurkas.
Baigęs Minsko baleto mokyklą B.Moisejevas Kauno muzikinio teatro baleto trupėje nesužibėjo.
„Pamačiusi jo pasirengimą niekada nebūčiau pasakiusi, kad jis baigė klasikinį baletą, nors taip buvo rašoma biografijoje. Kadaise Borisas man sakė, kad baigė estrados skyrių“, – apie oficialios biografijos neatitikimus pasakojo A.Masalkina.
Jai pritarė ir Natalija: „Jis buvo didelis fantazuotojas. Sakydavo taip, kaip norėjo, kad būtų.“
Baleto pedagogės net ir dabar patikino, kad B.Moisejevas buvo eilinis kordebaleto šokėjas.
„Ir dar muzikinio teatro, ne kokio nors operos ir baleto teatro kordelabeto šokėjas. Buvo matyti, kad jis iš neturtingos šeimos, todėl norėjo prasimušti. Jam pasisekė, kad priėmė šokti į restorano „Orbita“ barą, ir jis galėjo užsidirbti pinigų. Pasibaigus spektakliams eidavome dirbti į barus“, – prisiminė tame pačiame restorane šokusi balerina N.Chachalina-Simanavičienė.
Būtent „Orbitoje“ B.Moisejevas pasireiškė kaip estradinių šokių šokėjas, bandė kurti choreografiją. Tuomet buvo populiaru žiūrėti Lenkijos televizijas, iš pramoginių laidų B.Moisejevas pasisėmė idėjų šokiams kurti.
Kadangi Kauno restoranuose tuo metu dirbo nemažai teatro šokėjų, pasirodymai buvo aukšto meninio lygio. Profesionalūs šokėjai šoko dainuojant estrados dainininkams.
„Mes teatre buvome baleto solistės, o Borisas solistu niekada nebuvo“, – tikino Natalija.
Antoninai juoką kelia neteisingas Boriso biografijos faktas, kad jis orkestre „Trimitas“ dirbo vyriausiuoju choreografu, baletmeisteriu. Baleto solistė įsitikinusi, kad B.Moisejevas tik statydavo šokius. Pasikvietęs dvi šokėjas Borisas subūrė šokių trio „Ekspresija“. „Žemo lygio“, – meistriškumo neįžvelgė Natalija.
Kodėl B.Moisejevo biografija atrodo lyg išpūsta?
„Iš pradžių jis sakė, kad Kauno muzikiniame teatre buvo vyriausiasis baletmeisteris, paskui „Trimito“. Jis buvo vidutinis šokėjas, tik vėliau išmoko pasigražinti išvaizdą, tai yra pasidažydavo. Atvirai sakant, mes iš jo net juokdavomės, nes jis nemokėjo atlikti elementarių klasikinių judesių“, – vienbalsiai tvirtino pašnekovės.
Borisas nebuvo gabus klasikiniam šokiui. Koks iš jo galėjo būti baleto šokėjas, jeigu neturėjo tam duomenų – nedidelio ūgio, siaurų pečių.
„Jo sudėjimas juokingas – kaip paukščiuko. Juk princai baleto scenoje būna aukšti, ilgakojai, plačių pečių, gražaus veido lyg graikų dievai“, – įsitikinusi Natalija, kuriai idealus princas buvo baleto solistas Petras Skirmantas. Juodu mokėsi vienoje baleto klasėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.
Kai B.Moisejevas minėjo 60 metų sukaktį, vienos Rusijos televizijos žurnalistai kūrė laidą apie jį ir ta proga apsilankė Lietuvoje. Laidos kūrėjai susisiekė su A.Masalkina ir N.Chachalina-Simanavičiene ir net sumokėjo honorarą už pasakojimą. Bet baleto pedagogių interviu taip ir nepasirodė, nes jos pasakė tiesą apie sukaktuvininko karjerą.
„Jis buvo labai geras žmogus, draugiškas. Tačiau daug fantazavo, supratome, kad melavo, kūrė apie save legendą“, – Boriso savybes apibūdino Natalija.
Pedagogėms keista, kad B.Moisejevą šokti į Maskvą pasikvietė Rusijos estrados karalienė Ala Pugačiova (73 m.). Tuomet joms paaiškėjo, kad Borisas mokėjo megzti naudingas pažintis bei draugystes. Kadangi jis buvo geros širdies, garsenybės jo pagailėdavo. Taip jam Kaune, greičiausiai restoranuose, pavyko susipažinti su to meto žvaigždėmis – A.Pugačiova, Laima Vaikule (68 m.).
Maskvoje B.Moisejevas televizijos laidose pasakodavo, kad karjerą pradėjo Kaune ir tapo garsus. Žiūrovai užkibo ant kabliuko, kad Borisas iš užsienio, kad buvo žinomas baletmeisteris ir juolab turėjo romaną su aktore Eugenija Pleškyte (1938–2012).
„Kurdamas apie save legendas pralindo į sceną Maskvoje. Keista, kad niekas neturėjo skonio ir juo tikėjo. Taip jis Rusijoje galėjo uždirbti didelius pinigus“, – nusijuokė Natalija.
Antonina irgi stebėjosi, kaip galėjo A.Pugačiova išleisti B.Moisejevą į sceną dainuoti: „Jis juk nedainuoja, tik intonuoja. Paklausykite jo dainų. Mane tai stebina.“
Žinomas praeityje choreografas Algirdas Stravinskas (69 m.) karjerą Kaune pradėjo tuo metu kaip ir B.Moisejevas. Bet juodu buvo konkurentai.
„Koncertavome kartu – jis šoko su dviem merginomis, aš turėjau choreografinę grupę, kurią sudarė dešimt merginų ir šeši vaikinai. Skyrėmės choreografija“, – esminius skirtumus nurodė A.Stravinskas.
B.Moisejevas netgi vengdavo A.Stravinsko – naktinio baro programos rengėjams rusiškai sakydavo: „Jeigu Stravinskas pasirodys, aš nepasirodysiu.“ Borisas stengėsi, kad koncerte dalyvautų jo vieno kolektyvas, be konkurentų.
A.Stravinskas jautėsi stipresnis scenoje nei B.Moisejevas, nes anuomet kaunietis buvo gatvės šokių pradininkas. Ši naujovė 1975 metais, sovietmečiu, buvo sensacinga.
„Mes buvome gatvės šokėjai, o jis su merginomis – profesionalai. Vyko slaptas varžymasis, nors skyrėmės choreografija“, – apibendrino artimos draugystės su B.Moisejevu nepuoselėjęs A.Stravinskas. Tačiau jis neneigė Boriso talento, juk be jo nebūtų tapęs šokėju. Bet vos tik karjerą pradėjęs B.Moisejevas jau buvo išpuikęs, skirtingai nei A.Stravinskas.
Kai Borisas anuomet išvyko į Rusiją, Algirdas su juo jokių reikalų neturėjo.
Apie kolegos mirtį A.Stravinskui telefonu pranešė pažįstamas choreografas iš Maskvos – lietuviui anuomet teko nemažai koncertuoti Sovietų Sąjungoje.
Kaunietė dainininkė Roma Mačiulytė (63 m.) su B.Moisejevu susipažino, kai jis dirbo „Orbitos“ muzikinėje programoje, po to orkestre „Trimitas“.
Borisas su merginomis šokdavo atlikėjams dainuojant, tarp dainininkų tokie pasirodymai buvo vadinami prišokimais (rusiškai – „patancovki“).
Skirtingai negu kitiems, šokėjas R.Mačiulytei paliko didelį įspūdį: „Jis buvo nuostabus žmogus, nenoriu girti jo tik dėl to, kad jo dabar netekome. Bet jis buvo nuoširdus, nemanėme, kad jis tiek daug pasieks išvažiavęs iš mūsų krašto. Jis galbūt turėjo artimesnių ryšių, jam pasisekė.“
Romai atrodo, jog didelės karjeros Borisas Lietuvoje turbūt nepadarė dėl to, kad juo ne per daug kas domėjosi. Todėl jis sužibėjo svetur.
R.Mačiulytė patvirtino, kad B.Moisejevas „Trimite“ buvo choreografinės grupės vadovas ir pats šoko. Net eidamas gatve su dainininkais Borisas šokdavo, nieko nesivaržė.
„Tada dar nebuvo interneto, kompiuterių, jis viską kūrė iš savo galvos. Jis buvo labai gabus šokėjas, bet kaip dainininkas – abejoju. Su Janina Miščiukaite (1948–2008) bandėme jį atkalbėti, sakėme: „Gal tu užsiimk šokiu.“ Neįsivaizdavome, kad uždainuos. Kai išgirdome „Golubaja luna“ per televiziją, mus ištiko šokas, kad jis dainuoja“, – kvatodama prisiminė Roma.
Estrados dainininkės matė, kad Borisas turėjo gerą klausą, bet kad bus dainininkas, tokio posūkio nesitikėjo. Matyt, B.Moisejevas to labai norėjo, bet nei J.Miščiukaitė, nei R.Mačiulytė jam nebuvo numačiusios tokios ateities.
„Lygiai tas pat, jeigu aš būčiau nuėjusi šokti baleto“, – kalbėjo pašnekovė.
Roma labai vertino Boriso draugiškumą ir tai įvardijo kaip ryškiausią jo savybę.
B.Moisejevas ne kartą lankėsi R.Mačiulytės gimtinėje Marijampolėje. Jeigu ten vykdavo koncertas, Romos tėvai dainininkus ir šokėjus prieš pasirodymą pasikviesdavo į namus ir pavaišindavo cepelinais.
„Borisą labai mylėjo ir mano mamytė, nes jis mielai bendraudavo. Jis buvo labai šiltas žmogus“, – tikino dainininkė.
Kai B.Moisejevas išvyko į Maskvą, vis sugrįždavo į Kauną koncertuoti ir pasimatyti su kolegomis, bičiuliais. Roma prisiminė, kad su Borisu susitikdavo prie Kauno muzikinio teatro, nueidavo į restoraną.
Roma buvo girdėjusi, kad Borisas turi sūnų, kuris gyvena Lenkijoje. Bet B.Moisejevas yra prisipažinęs, kad jo didžiausia meilė buvo aktorė E.Pleškytė. Pabrėždavo, kad ji – pirmoji ir paskutinė meilė.
„Apie tai jo nenorėjome klausinėti. Gal kiti ir netikėdavo. O gal taip ir buvo. Mums neteko jų kartu sutikti“, – abejones sklaidė R.Mačiulytė.
Estrados žvaigždė mirė vienišas
Garsųjį atlikėją B.Moisejevą pražudė insultas – prieš tai jis buvo patyręs jau du, tačiau trečias tapo lemtingas.
B.Moisejevas mirė rugsėjo 27 d. savo bute Maskvoje, o apie tragediją viešai pranešė jo meno vadovas Sergejus Gorochas, apie tai net nepranešęs menininko artimiesiems.
Dainininko brolis Marksas Tolkačius piktinosi, kad niekas jam nepasakė apie B.Moisejevo mirtį. Jis apkaltino S.Gorochą dėl dainininko mirties, nes esą meno vadovas leido insultą išgyvenusiam menininkui gyventi nesveiką gyvenimo būdą, vartoti alkoholį ir rūkyti. Jis taip pat tikino, kad nuo šeimos slepiama B.Moisejevo palaikų buvimo vieta.
Skelbiama, kad paskutines dienas žinomas artistas leido atsiribojęs nuo viešumos, tarp keturių sienų. Menininkas nebebendravo net ir su scenos kolegomis. Suprastėjus sveikatai jis laiką leido namuose.
Buvo kalbama, kad B.Moisejevas įrašė į savo testamentą A.Pugačiovos dukrą Kristiną Orbakaitę norėdamas padėkoti jai už finansinę pagalbą. Tačiau prodiuseris Jevgenijus Morozovas patikino, kad K.Orbakaitė, kaip ir B.Moisejevo brolis M.Tolkačius, nieko negaus. Pasak prodiuserio, brolis buvo apleidęs B.Moisejevą, nesirūpino juo po dviejų patirtų insultų. Borisas visą turtą paliko S.Gorochui.
B.Moisejevas gimė 1954 m. Baltarusijoje, Mogiliave, kalėjime. Augo be tėvo. Motina Genia Borisovna Moisejeva buvo politinė kalinė.
Baigęs mokyklą Borisas išvyko į Minską ir įstojo į choreografijos mokyklą. Mokėsi pas baleriną Niną Mlodzinską. Baigė mokyklą kaip klasikinių šokių šokėjas. Dirbo Ukrainos Charkovo operos ir baleto teatre. Iš pradžių buvo artistas, o vėliau tapo choreografu.
1975 m. B.Moisejevas persikėlė į Kauną ir šoko Muzikiniame teatre. Kiek vėliau tapo Lietuvos pučiamųjų orkestro „Trimitas“ vyriausiuoju baletmeisteriu. 1978 m. subūrė šokių trio „Ekspresija“ ir šoko su dviem merginomis. Trio pasirodė tais laikais garsiame Jūrmalos varjetė „Jūros perlas“, kurio meno vadovas buvo Markas Gurmanas. Kaip tik ten talentingus šokėjus pastebėjo A.Pugačiova. Ji pakvietė juos prisijungti prie savo šou. 1987 m. trio paliko A.Pugačiovos grupę ir pradėjo solinę karjerą.
B.Moisejevas tapo vienu pirmųjų Rusijos dainininkų, nutarusių nebeslėpti, kad yra gėjus. Kaip sakė pats artistas, jis niekada neslėpė savo orientacijos ir anksčiau dažnai dėl to nukentėdavo. Kita vertus, dainininkas tvirtino: „Nesu gėjų kultūros propaguotojas. Tiesiog vaizdavau gėjų kultūrą ankstesniuose spektakliuose.“
2010 m. duodamas interviu televizijai B.Moisejevas pareiškė, kad nėra gėjus ir daugybę metų melavo, jog yra netradicinės orientacijos, mat taip tikėjosi susikurti atitinkamą įvaizdį, galėjusį padėti užsitikrinti sėkmę. 2010 m. rugpjūčio 12 d. jis paskleidė žinią apie tų pačių metų rugsėjį Sočyje planuojamas vedybas su amerikiete verslininke Adele Todd. Vis dėlto B.Moisejevas niekada nebuvo susituokęs ir neturėjo vaikų.
