Pradėjusi nuo paprasčiausių darbų, Agija dabar turi savo versliuką, be to, netrukus kibs į dar vienus – jau sunku suskaičiuoti, kelintus – mokslus. Dirbanti ir besimokanti moteris dar ir augina tris vaikus.
Agija – žinomos Šiaulių grupės „Vairas“ muzikanto Audriaus Jonaičio dukra, jos mama taip pat „prie meno“, baigusi režisūros studijas. Agija apie menininkės karjerą negalvojo, o kuo tiksliai nori būti, baigdama mokyklą dar nežinojo.
Ji įstojo Klaipėdos universitete studijuoti lietuvių kalbos ir etnologijos specialybės – šią pasirinko tiesiog todėl, kad gimtosios kalbos mokytis mokykloje jai gerai sekėsi. Bet jau greitai pajuto, kad tokia specialybė jai visiška netinka, ir mokslus metė.
Tuomet sugalvojo pamėginti studijuoti užsienyje, Jungtinėje Karalystėje, kur jau bandė įsitvirtinti jos mylimasis Evaldas. Su juo buvo pažįstama trumpiau nei metus – susipažino, kai jis buvo grįžęs iš Jungtinės Karalystės į gimtuosius Šiaulius, ir kartu tebėra iki šiol.
„Tėvai buvo susirūpinę, bet neprieštaravo, tik sakė, kad pasistengčiau per ilgai neįstrigti kokiame fabrike“, – atsiminė Agija.
Apsistojusi svečioje šalyje ir belaukdama stojamųjų egzaminų, kurie turėjo vykti po kelių mėnesių, ji pradėjo būtent nuo darbo fabrike.
„Tai buvo žuvies fabrikas, teko rūšiuoti žuvį šaltame drėgname sandėlyje, kartais dar ir drabužiai būdavo drėgni, nes pakeliui į darbą lydavo. Ypač vargino naktinės pamainos, kurios atrodė labai ilgos. Ir dar ta smarvė... Na, bet žinojau, kad tai laikina, tad iškentėjau“, – atsiminė moteris.
Ji įstojo studijuoti mados ir drabužių dizaino specialybės koledže. Be to, įsidarbino valytoja biurų pastate.
„Šis darbas buvo daug geresnis, nei fabrike (ko verta vien tai, kad būdavo šilta), dauguma darbuotojų – taip pat studentai. Tiesa, kartais susimąstydavau, kad kiti tuose biuruose dirba, gražiai apsirengę, pasipuošę, o aš štai šiukšlytes renku. Bet pasakydavau sau, kad gal ateis laikas, kai ir aš atsisėsiu į tą biuro kėdę“, – pasakojo moteris.
Po kelių metų ji išėjo iš darbo auginti sūnaus, o iš koledžo perėjo į universitetą, kur taip pat mokėsi mados ir dizaino. Jos vyras tuo metu dirbo vertėju lanksčiu grafiku, o vaiką prižiūrėjo abu kartu, be to, jį anksti išleido į darželį.
Pagaliau darbe galėjo pasipuošti
Baigusi mokslus Agija ėmėsi ieškotis darbo pagal specialybę. Deja, jo rasti nepavyko. „Buvo apmaudu, visgi mokslai užėmė 6 metus. Dizainerio darbo pasiūlymų nebuvo daug – svarsčiau, kad tikriausiai daug daugiau jų yra Londone, bet kraustytis nesinorėjo – o kai visgi porą kartų nuėjau į pokalbį, darbo negavau. Bet dabar galvoju, kad gal ir gerai viskas susiklostė, o studijų metu įgytos žinios, būna, praverčia ir dabar, pavyzdžiui, kai noriu šventėms gražiai papuošti vaikus“, – pasakojo moteris.
Tada nesėkmingai ieškodama darbo ji pamatė informaciją apie intensyvius NHS (Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos) administratorės darbo kursus ir sumanė mokytis juose. Po kursų dirbo kelių gydymo įstaigų registratūrose ir darbu buvo patenkinta.
Beje, darbe sėdėjo biuro kėdėje ir realizavo ankstesnį norą gražiai darbe atrodyti – tvarkingai rengdavosi, audavosi aukštakulnius ir nuolat sulaukdavo kolegų komplimentų.
Registratūroje ji pradirbo septynerius metus, kol išėjo auginti antro vaiko, dukrelės. Tada susimąstė, kad būdama su mažyle galėtų imtis kažkokio darbo iš namų, tarkim, nagų dizaino. Greitai baigė kursus ir kibo į darbą.
„Teko iš lėto suburti klienčių ratą – pradžioje jų atsirasdavo vos po vieną per savaitę, o paskui – jau po penkias per dieną. Be to, dukrytei paaugus, grįžau prie darbo registratūroje ir viską derinau. Bet vieną dieną pagalvojau: negi tai viskas, ką aš veiksiu savo likusį gyvenimą?“, – pasakojo moteris.
Naujas vaikas ir naujas darbas
Pamąsčiusi Agija vieną dieną ryžtingai metė ir darbą registratūroje, ir nagų dizainą. Ir užsirašė į dar vienus kursus – šįkart į grožio injekcijų darymo. Teko daug mokytis apie anatomiją, fiziologiją ir panašius dalykus, bet galiausiai diplomą gavo (panašiu metu dar ir susilaukė trečios dukrelės).
Tada energinga moteris atidarė savo grožio kabinetą tiesiog savo namų kieme.
Grožio injekcijos domina daugelį bričių – jaunesnės renkasi lūpų putlinimą ar veido skaistinimą, vyresnės bando kovoti su raukšlelėmis hialiurono rūgšties ar botulino toksino injekcijomis, mezoterapijos procedūromis; pasitaiko ir klientų vyrų.
Pasak pašnekovės, panašios procedūros ypač madingos Liverpulyje – mažesniuose Jungtinės Karalystės miestuose jai neteko matyti tiek daug tokių paslaugų kabinetų ir tiek pasigražinusių moterų.
Po kurio laiko Agija visgi pradėjo galvoti, kad ir nagų dizaino kartais pasiilgsta. Tuomet įsidarbino vienoje įmonėje, kur – vėlgi praėjusi tam skirtus mokymus – dabar jau kitus moko nagų dizaino ir grožio injekcijų subtilybių. Be to, besidarbuodama tokioje įmonėje ji greitai susipažįsta su įvairiomis naujovėmis, kurių grožio srityje netrūksta.
Daro ir padaro
To, ką turėjo, Agijai dar neužteko – nuo šio rudens ji nusprendė studijuoti magistrantūroje ir tapti medicinos sesele. „Grožio ir medicinos sritys tarpusavyje susijusios, taigi noriu turėti daugiau medicininių žinių. Ir, įsivaizduoju, tikrai norėčiau dirbti sesele ligoninėje, galbūt ne pilnu krūviu, o tą darbą derinčiau su darbu savo salone“, – sakė moteris.
Bet ar jai nebaisu pagalvojus, kaip reikės viską suspėti? „Aš nelinkusi galvoti, kaip suspėsiu – aš darau ir padarau. Viską labai atidžiai planuoju ir dėliojuosi, dirbu ne pilnu krūviu, o tarp darbų dar įterpiu vaikų paėmimą iš mokyklos, nuvežimą į futbolo treniruotes, šokių užsiėmimus, gitaros ar pianino pamokas. Gerai nors tiek, kad mano klinika – tiesiog namo kieme. O kai labai pavargstu, tada pagalvoju, kad, jei nieko neveikčiau, gyvenimas juk būtų neįdomus“, – aiškino trijų vaikų mama.
Jos sūnui Danieliui dabar 11 m., dukrai Abigailei – 7 m., o jaunėlei Viennai – 3 m.
Prisipažino, kad sunkiau pasidarė šiemet, kai vyresnėlis perėjo į vidurinę mokyklą ir dabar visi vaikai lanko skirtingas ugdymo įstaigas, po kurias juos reikia išvežioti ir paskui susirinkti. Vargina ir vežiojimas po būrelius – sūnus mokosi skambinti gitara, vidurinioji dukra – pianinu, prie kurio dažnai tenka prisėsti ir mamai, nes dukrai vienai susigaudyti dar per sunku. Užtat seneliai Šiauliuose labai džiaugiasi, kad anūkai neabejingi muzikai.
Vyras irgi mokosi
Tiesa, vaikų reikalais rimtai rūpinasi ir Agijos vyras – dabar jis dirba naktimis vairuotoju, dieną pamiega, o popiet paprastai gali užsiimti važinėjimu po būrelius. Vakarais abiem tėvams neretai tenka kartu su vaikais sėstis prie namų darbų.
O ar vyras neburba dėl to, kam Agijai reikia vis naujų ir naujų mokslų? „Ne, jis jau pripratęs, be to, aš sakau, kad po šių studijų daugiau jau nieko nebenorėsiu. Vyras ir pats nelinkęs stovėti vietoje, dabar nuotoliniu būdu mokosi santechniko specialybės – ji pas mus paklausi“, – pasakojo moteris.
Pridūrė, kad jie gyvena aktyviai ir intensyviai, bet kartais visgi visi kartu ištrūksta atostogų ir tada kaip reikiant pasiilsi. Ir tuojau po to susiplanuoja naują kelionę – kad būtų ko laukti.
Šeima nuolat lankosi Lietuvoje, taip pat seneliai vis atvyksta aplankyti anūkų.
Apie sugrįžimą į Lietuvą Agija negalvoja. „Jaučiu, kad mes čia pripratome ir radome savo vietą. Štai mano brolis irgi studijavo Anglijoje, tačiau po studijų iškart pasakė, kad savęs čia nemato, ir grįžo į Šiaulius, na, o man minčių, kad čia būti mums netinka, nekyla. Be to, čia aš turiu daug darbų, bet neįsivaizduoju, ko galėčiau imtis Lietuvoje“, – sakė emigrantė.
