Apsiprasti padėjo anyta
Iš Šiaulių rajono kilusi Vitalija – nuotykių ieškotoja. Dėl polinkio šiltiems orams, jūrai, geram maistui ir pietietiškam gyvenimo būdui, moteris išbandė gyvenimą pietų Ispanijoje, Graikijoje, o galiausiai keliai atvedė į Italiją.
Tiesa, atsidurti Italijoje pašnekovė neplanavo. Po studijų gavusi stipendiją Erasmus praktikai atlikti, moteris troško keliauti į Valensiją, tačiau išsiuntinėjus net kelis šimtus gyvenimo aprašymų, teigiamo atsakymo, deja, negavo. Vis dėlto į pagalbą atskubėjo taip pat Erasmus mainų metu sutiktas italas, kurį dabar Vitalija jau gali vadinti savo vyru.
„Savo vyrą pirmą kartą prieš 8 metus sutikau Graikijoje, Salonikuose. Studijavome pagal Erasmus mainų programą, todėl galima sakyti, kad esame Erasmus pora. Būtent mano vyras prisidėjo prie to, kad atvykčiau, o po to ir likčiau Neapolyje.
Jis, tada dar tik labai didelis gerbėjas, per mūsų bendrus studijų draugus sužinojo, kad ieškau praktikos vietos. Aš jam nieko nesakiau nei apie laimėtą stipendiją, nei planus gyventi Ispanijoje.
Būtent mano vyras didelių pastangų dėka man atrado praktikos vietą, o visus tuos 6 mėnesius laiko nešvaistė. Mane bandė sužavėti Amalfio pakrantės krašto istorija, maistu, folkloru ir jam tai puikiai pavyko“, – pasakojo Vitalija.
Moteris atvira – priprasti prie Neapolio jai buvo ne taip ir paprasta. Aiškindama šio miesto išskirtinumą ji pabrėžė, kad ši vieta nėra tokia pati kaip likusi Italija, juk jau Sophia Loren išdidžiai kartodavo: „Aš – ne italė, aš – neapolietė!“
„Man, šiaurietei lietuvaitei, pirmas įspūdis buvo didelis triukšmo ir informacijos srautas, kurį ne visada pavykdavo greitai „suvirškinti“. Tai stiprų charakterį turintis miestas, mums, šiauriečiams gali pasirodyti sunkiai nuspėjamas“, – įspūdžiais dalinosi pašnekovė.
„Man labai padėjo apsiprasti būsimoji anyta. Ji mane labai šiltai priėmė ir visai be žodžių, nes tuo metu dar nekalbėjau itališkai, perdavė man neapolietiškos kultūros subtilybes bei išdavė neapolietiškos virtuvės paslaptis“, – pridūrė ji.
Lietuva patinka tik vasarą
Vitalijos vyras Carlo ne vienintelis bandė sužavėti moterį savo šalimi – moteris italą atsivežė ir į Lietuvą. Įvairios Lietuvos vietos vyrui paliko teigiamus įspūdžius, tačiau Vitalija sakė, jog Carlo ši šalis patinka tik vasarą, o drėgnas rudens, žiemos ir pavasario klimatas – ne jam.
„Išnaršėme kartu pajūrį, Kauno bei Vilniaus senamiesčius, Dzūkijos miškus, ilsėjomės prie ežerų, tradiciškai vis grįžtame į Trakus suvalgyti kibinų. Jau net nekalbu apie savo gimtą kraštą, kurį dabar jis puikiai pažįsta.
Mėgsta šaltibarščius, lietuvišką alų, kepti šašlykus gamtoje ir nuo medžio nusiskintą obuolį. Moka šiek tiek lietuviškai. Praktiškai, viena koja lietuvis“, – džiaugėsi pašnekovė.
Nors šiuo metu vis daugiau lietuvių renkasi savo vestuves kelti romantiškoje Italijos Amalfio pakrantėje ar Kapryje, Vitalija ir Carlo nusprendė priešingai ir savo meilės šventę šiemet atšoko būtent Lietuvoje.
„Kaip tik šiemet atšventėme lietuviškas vestuves su baltiškais elementais. Neatsitiktinai rinkomės ir datą – per pačias Jonines.
Deginome gintaro dulkes, pynėme bei plukdėme vainikėlius. Dekoracijos, suknelė buvo pritaikyti magiškai Joninių dvasiai. Buvo labai graži šventė.
Mano neapoliečiai uošviai buvo labai patenkinti. Dabar visiems pasakoja, kokios buvo įdomios tos lietuviškos vestuvės, kokia graži Lietuvos gamta, kokie svetingi žmonės“, – pasakojo pašnekovė.
Kultūra žavėjo jau nuo vaikystės
Vitalija Italijoje ne tik kviečia lietuvius dalyvauti ekskursijose po Neapolį, Pompėją, Kaprį ar Amalfio pakrantę, tačiau taip pat kuria ir tinklaraštį „Kaip prisijaukinti Neapolį?“ Moteris atviravo, kad antika, mitai ir senovės istorija ją žavėjo jau nuo vaikystės, todėl papulti į tokį kraštą jai buvo tikras džiaugsmas.
„Jau vaikystėje žavėjausi graikiškais mitais, senovės Romos istorija. Vis dar aiškiai pamenu šeštos klasės istorijos vadovėlio puslapius, kuriose buvo aprašyta Pompėjos katastrofa bei nuotraukose užfiksuoti gipsiniai kūnai. Mane tai stipriai palietė – žavėjo ir baugino.
Studijų metais, kaip papildoma veikla, užsiiminėjau ekskursijų vedimu savo gimtuose Naisiuose. O dabar įsivaizduokite gidą, besižavintį antika, atvykusį į Neapolį. Tai kaip laimėti loterijoje!
Buvau ir tebesu ištroškusi žinių, noriu pažinti kiekvieną Neapolio miesto bei užmiesčio kampelį“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kuo Neapolis yra ypatingas ir išskirtinis, moteris iškart pabrėžia itin lengvai pastebimus šio miesto kontrastus.
„Tai didelių kontrastų, nuotykių, skanaus maisto, neįtikėtinos istorijos bei žadą atimančių panoramų miestas, kurį atvykęs kiekvienas keliautojas bando prisijaukinti.
Šventumas, religingumas čia eina lygia greta su profaniškumu, mugės triukšmu aikštėje. Miestas atsiveria kiekvienam, kuris yra pasiruošęs paklusti pulsuojančiam jo ritmui. Žinoma, kad suprastumėte, apie ką kalbu, reikėtų atvykti patiems ir patirti šią neįtikėtinai karnavališką miesto atmosferą“, – vardino gidė.
Nors daug kam Italija gali pasirodyti itin romantiška, kupina kultūros, aistros, gero maisto ir vyno šalis, tačiau Vitalija neslepia, kad čia yra ir tamsių pusių. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad atostogoms Italija yra tiesiog tobula, o grįžti ir pamatyti kažką naujo galima daugybę kartų.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad Italija yra labai „lengva“ šalis gyventi. Kuo toliau į pietus ar mažų kaimelių link, biurokratija darosi vis painesnė, o viešasis transportas ne visada atvyksta laiku. Tačiau visa tai daugiau junta gyvenantys pačioje Italijoje.
Atostogauti Italijoje yra nuostabu, tai labai įvairi šalis. Jos kiekvienas miestelis turi savo vietinius patiekalus, vyksta unikalios kaimo šventės, kiekvienas miestas yra turtingas istorija, architektūra, tradicijomis. Į Italiją galima keliauti kad ir dešimtis kartų ir čia visada atrasti galima kažką naujo.“
