Tiesa, situaciją Lrytas.lt papasakoti norėjo tik berniuko tėvas Povilas, o jo mama Eglė tą daryti kategoriškai atsisakė.
Kaip pasakojo vyras, jis su Nojaus (ir dar vieno jaunesnio sūnaus, kuriam dabar devyneri) mama išsiskyrė dar 2016 m. Skyrybų procesas buvo sudėtingas. „Dalinomės kiekvieną šaukštą ir šakutę“, – prasitarė vyras.
Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas mamą, bet dėl bendravimo su sūnumis sutuoktiniai ir toliau nesutarė. Nuo vasario mėnesio vyksta procesas dėl vyresniojo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas tėvą.
Seniau Nojus gyveno su mama, bet mielai leisdavo laiką pas tėtį, ir kai prieš keletą mėnesių jam suėjo 14-a metų, jis pats nusprendė, kad norėtų toliau gyventi su juo – laikoma, kad į tokio amžiaus vaikų nuomonę turi būti atsižvelgta ir jie turi teisę sprendimus priimti patys. Realiai Nojus visą vasarą ir gyveno su tėčiu Kaune (taip pat kartu gyvena nauja tėvo draugė su dviem savo vaikais).
Pasak Povilo, berniukas su juo jaučiasi geriau, nei mamos namuose, kur jam ypač nepatinka naujas mamos draugas. Apie norą gyventi Kaune sūnus sakė Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams (su jais jam ne kartą teko bendrauti, nes tėvai vienas kitą tarnybai skundė dėl galimai netinkamos vaikų priežiūros ir kt.)
Dar birželį baigiantis mokslo metams Nojus, tėčio paragintas, su buvusiais bendraklasiais Jonavoje atsisveikino, pasakęs, kad nuo rudens mokysis kitur. Tėvas užpildė prašymą, kad jis būtų priimtas į Kovo 11-osios gimnaziją Kaune.
Rugpjūtį pats Nojus parašė prašymą direktoriui išbraukti jį iš mokyklos Jonavoje sąrašų dėl pakeistos gyvenamosios vietos, prašymą patvirtino jo tėtis.
„Po to vaiko motina, pasiėmusi skyrybų nutartį, pagrasino mokyklos vadovams, kad be jos parašo vaikas negali būti perkeltas į kitą mokyklą, o ji nesutinka. Ji buvo sudariusi sutartį su mokykla, kai tik vaikas ėmė ją lankyti 2014 m. Mokykla vaiko nebeišleidžia. Bet juk laikoma, kad abiejų tėvų teisės yra lygios, kodėl motinos teisės lygesnės?“ – piktinosi Povilas.
Jis metė ir dar vieną kozirį – toje mokykloje sūnus nesijautė gerai, galimai patyrė patyčias, dėl to į ją tikrai negrįš. Juolab, kad atsisveikinus su bendraklasiais vėl į ją grįžti būtų tikras absurdas.
Pasak tėvo, rugsėjo 1 ir 2 d. sūnus ėjo į naująją mokyklą Kaune, nors oficialiai jos lankyti negali, kol nėra išbrauktas iš ankstesnės mokyklos sąrašų. „O tada jo mama atlėkė ten ir iškėlė skandalą. Įsivaizduokite, vaikas naujokas, o mama atlekia į mokyklą ir kelia triukšmą – kaip jam tada jaustis?...“ – klausė Povilas.
Šių intrigų rezultatas – dabar aštuntokas Nojus leidžia dienas namie Kaune. Tiesa, pasak tėvo, negalima sakyti, kad jis vien tinginiauja: Povilo sugyventinės dukra yra tokio paties amžiaus ir lanko tą pačią mokyklą, į kurią turėtų eiti Nojus, tad ji iš mokyklos atneša visokių lapų ir jis taip pat sprendžia užduotis.
Viskas pagal įstatymus
Kodėl gi kyla tokie nesusipratimai ir kas laukia vargšo aštuntoko, jeigu jo tėvai taip ir nesutars, kokią mokyklą jam lankyti?
Pasak Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos direktoriaus Artūro Jagelavičiaus, viskas vyksta pagal įstatymus: tas iš tėvų, kuris pasirašo sutartį su mokykla, ir turi teisę ją nutraukti (arba patvirtinti vaiko rašytą prašymą, jeigu jam jau yra 14 m.), o kitas iš tėvų tokios teisės neturi. Lygiai taip pat, kaip ir kitose srityse – sutartį nutraukti gali tas žmogus, kuris ją pasirašė, o ne kas nors kitas.
Šiuo atveju, kadangi susidarė konfliktinė situacija, mokyklos administracija dar rašė užklausą LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir iš jos taip pat sulaukė aiškaus atsakymo: kad šiuo atveju mokymosi sutartis būtų nutrauta, būtinai reikalingas mamos sutikimas.
Bet kas laukia vaiko, jeigu jo tėvai dėl mokyklos pasirinkimo gražiuoju taip ir nesutars? „Na, matyt, turėtų įsikišti Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nors realiai sunku įsivaizduoti, kaip viskas vyktų – juk ir jie per jėgą paauglio į mūsų mokyklą, kurią lankyti jam dabar priklauso, neatveš... Tikrai gaila vaiko, kuris per suaugusiųjų nesutarimus pateko į tokią situaciją“, – sakė mokyklos direktorius.
Gražiuoju sutarti nepanoro
VTAS Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė komentavo: „Vaiko teisių gynėjai kartais susiduria su atvejais, kai skyrybų metu ar po jų porai nepavyksta sutarti, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens, kaip bendraus su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų ir pan.
Štai per 2021 m. pagalbos vien dėl bendravimo su vaiku klausimų į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipėsi 371 žmogus, o per šių metų pirmąjį ketvirtį – 214. Beveik kas antrą tokį atvejį, padedant Tarnybos specialistams, tėvams pavyko išspręsti.
Apsaugoti vaiką nuo jam svarbiausių žmonių nesantaikos, suaugusiųjų emocinių sunkumų, turi būti bendras visų tikslas. Džiaugiamės, kai tėvai linkę ieškoti pagalbos ir ją priima, dėl vaikų stengiasi išsaugoti darnius tarpusavio santykius ir po skyrybų.
Tačiau taikų sprendimą porai pavyksta rasti ne visais atvejais. Taip nutiko ir minimoje situacijoje.
Dėjome visas pastangas padėti tėvams sutarti dėl vaikui labai svarbių dalykų. Su tėvais aptarta, kas šioje situacijoje būtų geriausia vaikui, tėvams pasiūlyta visapusiška pagalba. Kalbėtasi su pačiu vaiku, išklausyta jo nuomonė dėl gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos. Vaiko nuomonė visada yra svarbi. Nuomonė išklausoma ir, atsižvelgus į vaiko amžių, įvertinama, ar atitinka jo geriausius interesus.
Pabrėžtina, kad kokią ugdymo įstaigą vaikas lankys, sprendžia jo tėvai. Kai tėvams susitarti nepavyksta pasitelkiant ir pagalbos specialistus, vienintelis būdas rasti sprendimą yra teismo keliu.
Šiuo atveju tėvai ir pasirinko šį kelią. Į teismą kreiptasi dėl laikinųjų priemonių, kas reiškia ir kuo skubesnį situacijos sprendimą dėl mokyklos parinkimo vaikui.
Primename, kad geriausius vaiko interesus atitinka tėvų geranoriški tarpusavio susitarimai, paminant asmenines ambicijas ir prioritetą teikiant vaikui, jo geriausiems interesams užtikrinti. Svarbu atminti, kad ir kas nutiko tarp tėvų, svarbiausias vaiko poreikis išlieka turėti juos abu.
Statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalyje skyrybų įvyksta daug, išsiskiria beveik kas antra susituokusi pora. Kadangi daugiau nei pusė jų turi bendrų iki 18 metų amžiaus vaikų, neretai poros skyrybas lydi ir tam tikri su vaikais susiję iššūkiai.“
