Kartu su D.Maročka ir A.Kelmeliu Europos čempionate dalyvaujanti 20-metė Martyna Kazlauskaitė dar grįš namo, o nuo sausio taps Niujorke įsikūrusio Sirakūzų universiteto studente.
Studijas JAV pradės ir devyniolikametis Povilas Juškevičius, rugsėjo pabaigoje su Lietuvos rinktine dalyvausiantis pasaulio irklavimo čempionate Čekijoje.
Praėję metai P.Juškevičiui buvo itin sėkmingi – per kelis mėnesius pasaulio jaunimo čempionu ir Europos vicečempionu tapęs dvyliktokas sulaukė net kelių varžybas stebėjusių JAV universitetų atstovų dėmesio.
„Parašęs keletą laiškų ir nuotoliniu būdu pabendravęs su universitetų atstovais nusprendžiau, kad studijuosiu Vašingtono valstijoje, Siatlo mieste. Buvau nuvažiavęs apsižiūrėti: viskas šalia, po paskaitų galima nueiti tiesiai į treniruotę, nereikės niekur važiuoti, todėl sutaupytą laiką galėsiu skirti mokslams“, – pasakojo kuklusis pasaulio čempionas.
Kauno Juozo Grušo meno gimnaziją baigęs jaunasis sportininkas nusprendė studijuoti architektūros dizainą. Šeimoje jis ne vienintelis irkluotojas – ne vieną titulą yra pasiekęs ir vyresnysis brolis Mantas.
Į mokslo metų pradžią P.Juškevičius šiek tiek vėluos – universitete studijos prasideda rugsėjo 8-ąją, o pasaulio irklavimo čempionatas baigsis rugsėjo 25-ąją. D.Maročka ir A.Kelmelis kasdien prie kompiuterių prisėsdavo ir Trakų sporto bazėje, kur ruošėsi Europos jaunių irklavimo čempionatui.
Jiems studijos prasidėjo rugpjūčio viduryje, todėl pradėti mokslus jaunuoliams teko nuotoliniu būdu.
„Inžinerijos mokslai sudėtingi, todėl negaliu jų apleisti net savaitei, nes po to bus daug darbo“, – sakė D.Maročka, prieš dvejus metus Floridos technologijos institute pradėjęs studijuoti statybos inžineriją.
Vilnietį Domantą dar aštuntoje klasėje kūno kultūros mokytoja pakvietė išbandyti irklavimą, o vėliau šis sportas jam suteikė galimybę nemokamai studijuoti JAV. Tokio kvietimo jis sulaukė būdamas dvyliktokas.
„JAV tokia tvarka, kad tu parduodi savo talentą, o už jį gauni nemokamą mokslą. Kad galėtum nemokamai studijuoti, neprivalai būti koks nors fenomenalus sportininkas. Pagal savo lygį gali rinktis studijas bet kurio lygio universitete“, – pasakojo D.Maročka.
Tačiau dėl sporto rezultatų į universitetus pakviesti studentai negali apleisti mokslų. Lankyti treniruotes leidžiama tik studentams, turintiems aukštą pažymių vidurkį.
„Pirmiausia dėmesys skiriamas studijoms, o tik tada sportui. Nė vienas treneris nevers sportuoti, jei nesi geras studentas“, – pasakojo D.Maročka.
Jei tik pradeda nesisekti mokslai ir studentas pradeda gauti blogesnius pažymius, treneriai ima riboti treniruotes.
„Geras studentas yra tas, kuris randa pusiausvyrą – ir gerai mokosi, ir sportuoja“, – įsitikinęs D.Maročka.
Jis ir metais vėliau į tą patį institutą studijuoti finansų valdymo įstojęs A.Kelmelis priklauso ne tik savo aukštosios mokyklos, bet ir Lietuvos jaunimo irklavimo rinktinei.
JAV irklavimo sezonas prasideda pavasario semestro metu, tuomet studentai kas antrą savaitę skrenda į varžybas skirtingose valstijose.
Per praėjusį rudens semestrą studentai dalyvavo didžiausioje pasaulio regatoje „Head of the Charles“ Bostone. Keturvietė valtis su vairininku, kur net trys ekipažo nariai buvo lietuviai, tarp universitetų užėmė penktąją vietą.
Mišrioms komandoms priklausantys užsieniečiai studentai paprastai būna stipriausi, nes pajėgiausi amerikiečiai sportininkai renkasi populiaresnes sporto šakas – krepšinį arba amerikietiškąjį futbolą ir įstoja į prestižinius universitetus.
„Mes gauname stipendijas, todėl jaučiame pareigą būti geriausiais sportininkais“, – sakė D.Maročka.
JAV stipendijas gaunančių studentų sutartyse numatyta, kad iš karto po mokslo metų pabaigos jie negali skubėti namo, nors jau norėtųsi treniruotis su Lietuvos rinktine.
Pavasario semestras JAV aukštosiose mokyklose baigiasi pirmomis gegužės dienomis, tačiau tuo metu būna pats irklavimo sezono įkarštis, todėl jaunuoliai lieka dar maždaug mėnesiui.
Sugrįžę vietoj treniruočių ir varžybų su Lietuvos rinktine jie galėtų rinktis atostogas, tačiau vėl sėda į valtis.
„Mes patys to norime, nes esame motyvuoti“, – sakė A.Kelmelis.
Nors grįžus į Lietuvą tenka sėsti į kiek kitokias valtis, įsilieti į kitos komandos sudėtį, visus metus besitreniruojantiems jaunuoliams tai ne problema.
„Svarbiausia – palaikyti sportinę formą ir maksimaliai atsiduoti tam, ką darai“, – sakė A.Kelmelis, pasekęs vyresniojo brolio 24 metų Armando Kelmelio pėdomis.
A.Kelmelis Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse buvo jauniausias Lietuvos olimpietis. 2016 metais, prieš pat Rio de Žaneiro olimpiadą, jis tapo Europos jaunių iki 19 metų, o tuoj po žaidynių – pasaulio jaunių irklavimo čempionu.
Nors Armandas taip pat buvo sulaukęs kvietimo studijuoti JAV, nusprendė likti Lietuvoje, o jaunesnysis brolis ilgai nesvarstė. Apie studijas JAV Arnedas ėmė svajoti nuo 10 klasės, o jaunuolio sporto ir mokslo rezultatai patiko treneriui. Vykti į JAV A.Kelmelį paskatino ir Floridoje jau įsikūręs D.Maročka.
Karštojoje Floridoje studijuojantys ir vienai komandai priklausantys jaunuoliai gali irkluoti visus metus, o šiltasis metų laikas jiems – itin įtemptas.
Europos ir pasaulio čempionatai paprastai vyksta vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį. Po jų grįžus į JAV vėl prasideda intensyvios treniruotės – pasirengimas kitam sezonui.
„Rytinės treniruotės prasideda 5 val. 45 min. ir trunka iki 8 valandos. Po valandos jau reikia būti paskaitose, kurios vyksta iki popietės.
Tuomet – antra treniruotė arba namų darbai“, – apie griežtą dienotvarkę pasakojo D.Maročka.
JAV aukštosiose mokyklose semestrai trumpesni nei Lietuvoje, todėl mokytis tenka intensyviau. D.Maročka sunkiai įsivaizduoja, kaip suderintų studijas su profesionaliu sportu, jei statybos inžineriją studijuotų Lietuvoje. Jam liko studijuoti dvejus metus.
„Neabejoju, jog gavęs diplomą grįšiu į Lietuvą, nebent kurį laiką likčiau tam, kad geriau susipažinčiau su JAV statybų rinka“, – svarstė sportininkas.
Jei pasiliktų JAV, baigtųsi ir jo sportininko karjera, nes baigęs mokslus nebegalėtų atstovauti instituto komandai.
Šią vasarą Italijoje vykusiame jaunimo iki 23 metų pasaulio irklavimo čempionate kartu su Kamile Kralikaite sidabro medaliais pasipuošusi M.Kazlauskaitė ten sulaukė ir kvietimo mokytis JAV.
Pasaulio vicečempionė sudomino Sirakūzų universiteto trenerės asistentę, su kuria iškart aptarė ir studijų sąlygas. Tame pačiame universitete studijuoja ir jos porininkė K.Kralikaitė.
Nors M.Kazlauskaitė Lietuvoje jau studijuoja fizinį ir sveikatos ugdymą, ilgai nedvejojo – juk galimybė nemokamai studijuoti JAV pasitaiko ne visiems.
Ji tikėjosi iki rudens semestro pradžios susitvarkyti dokumentus ir gauti JAV vizą, tačiau tiek laiko neužteko, todėl pasirašyti sutarties ir pradėti studijų į Niujorką ji išvyks sausį. Studentai į JAV universitetus priimami du kartus – prieš pavasario ir rudens semestrus.
Niujorke studijuoti rinkodarą susiruošusi M.Kazlauskaitė nemes studijų ir Lietuvoje. Mergina jas planuoja sustabdyti ir užbaigti grįžusi. Kai išvyks į JAV, Lietuvoje iki diplomo jai bus likę pusantrų metų.
Lietuvoje – sportas arba profesija
Vilius Rudaitis
Vilniaus universiteto docentas, gydytojas akušeris-ginekologas, Lietuvos irklavimo federacijos antrasis viceprezidentas
„Lietuvoje suderinti studijas ir profesionalų sportą sunku dar nuo sovietmečio, kai sportuojantys jaunuoliai galėdavo stoti tik į Lietuvos sporto universitetą (tuomet Kūno kultūros institutą), kur įstoti tikrai buvo lengva. Jame dvejus metus studijavau ir aš. Ten buvo sudarytos sąlygos tik sportuoti, todėl po kelerių metų ėmiau lankytis pas korepetitorius, iš naujo išlaikiau egzaminus ir įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Tuomet dar priklausiau Lietuvos rinktinei, bet po dviejų mėnesių tuometė prodekanė man labai geranoriškai paaiškino, kad reikia rinktis – sportas arba mokslas.
Džiaugiuosi, kad JAV universitetai noriai priima akademiniu irklavimu užsiimančius Lietuvos jaunuolius, kur jie gali įgyti kokią tik nori specialybę, gal išskyrus mediciną, nes JAV medicinos studijos labai brangios. Didžiojoje Britanijoje treneriai labai mėgsta medicinos studentus, nes jų studijos trunka ilgai.
JAV universitetai turi surinkti tam tikrą įvairiomis sporto šakomis užsiimančių studentų skaičių, todėl jie dairosi aukštesnį lygį jau pasiekusių jaunuolių Lietuvoje, kviečia juos atvykti ir net apmoka studijas. Tai tarsi iš fantastikos srities, kai apmokamos 30–50 tūkst. eurų per metus kainuojančios studijos ir kartu sudaromos sąlygos sportuoti. Treniruočių sąlygų JAV universitetuose gali pavydėti net Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir visos Lietuvos olimpinės rinktinės. Tokios galimybės vilioja jaunus žmones pradėti sportuoti 14–15-ais savo gyvenimo metais, suspėti į tą traukinį, pasiekti rezultatų ir išvykti mokytis neprašant tėvų jokios finansinės paramos, neimant paskolų. Jei vėliau paaiškės, kad jaunuoliai pasirinko jiems netinkančią specialybę, tai nieko nekainuos jų tėvams.
Dar vienas didžiulis privalumas – tiksliai suplanuotas laikas mokslams ir treniruotėms. Studentai visą laiką būna užsiėmę, nėra laiko išklysti iš kelio, nes jauniems žmonėms gali kilti įvairių pagundų. Labai džiaugiamės, kad turime tokių jaunų žmonių, kurie nepabijojo išvykti toli, įveikti kalbos barjero, nors universitetai prie jų prisitaikė, rengė specialius kursus.
Džiugu, kad akademiniu irklavimu užsiimantys jaunuoliai pasiekė savo – kas norėjo, tas išvažiavo. Akademinis irklavimas turi privalumų, nes konkurencija kur kas mažesnė nei krepšinyje ar amerikietiškajame futbole. Šių sporto šakų atstovų JAV pasirinkimas – milžiniškas, todėl lietuviui patekti tarp jų beveik neįmanoma.
Irklavimas – nepopuliarus, sunkus ir daug ištvermės reikalaujantis sportas. Jame dalyvauja visos gamtos stichijos – vanduo, vėjas, šaltis, sniegas, ir aišku viena: pasirinkęs jį netapsi milijonieriumi.“
Puikus studijų startas
Saulius Ritteris
Olimpinis vicečempionas, Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius
„Irklavimas man buvo suteikęs galimybę studijuoti JAV, garsiame Kolumbijos universitete. Tik baigęs vidurinę mokyklą dalyvavau jaunių iki 19 metų pasaulio čempionate. Prie manęs priėjo universiteto agentai, pasiūlė studijuoti. Mane tai sudomino, išlaikiau stojamuosius egzaminus, surinkau pakankamai balų, susitvarkiau visus išvykimo dokumentus. JAV gyveno ir mano brolis, baigęs studijas ir kartu žaidęs krepšinį. Jis taip pat tarpininkavo, kad išvykčiau į JAV, vis dėlto mano galutinis sprendimas buvo likti Lietuvoje ir tęsti irklavimo karjerą gimtinėje.
Simboliška, kad mūsų sporto šaka vadinama akademiniu irklavimu. Iš tiesų ji suteikia galimybę įgyti specialybę tiek JAV, tiek Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose.
Turbūt daug kas yra girdėję apie garsiąsias Oksfordo ir Kembridžo universitetų lenktynes, kuriose yra dalyvavęs ir lietuvis. Nemažai mano pažįstamų ir draugų iš tarptautinės irklavimo bendruomenės yra baigę Oksfordo universitetą.
JAV studijuojantys mūsų jaunuoliai paprastai grįžta birželio mėnesį, kai suaugusiųjų įgulos čempionatams jau būna suformuotos, bet mes visada prisimename, kad turime stiprių sportininkų už Atlanto, kuriuos visada norime įtraukti į komandą.
Tai puikiai įrodė iš JAV grįžusi K.Kralikaitė, kuri su M.Kazlauskaite šią vasarą jaunimo pasaulio čempionate iškovojo sidabrą. Tik gaila, kad jų grafikai tokie įtempti. Mes su sportininkais deramės, kad jei jie nori dalyvauti olimpinėse žaidynėse, galbūt vertėtų tais metais pasiimti akademinių atostogų ir skirti juos pasirengimui.
Lietuvos irklavimo federacija tikrai pasirūpintų jų pasirengimu ir nuvežtų į visas reikalingas stovyklas, kad jie tinkamai galėtų atstovauti mūsų šaliai. Išeičių ir sprendimų tikrai yra, reikia tik noro.“
