Miestiečiai kiekvieną rudenį randa progą pasipiktinti, kad dėl bėgimo ar kitų varžybų sekmadienį uždaromos centrinės gatvės. Tuomet dažnas skundžiasi, kad nei praeisi, nei pravažiuosi.
Bet sporto entuziastai niurnėtojams pataria ne piktintis, o ateiti jų palaikyti ir pajusti gerą atmosferą. O gal pabuvęs žiūrovu kitą rudenį ir pats skuosi maratono trasa.
Nebūtina iškart bėgti maratono – 42 kilometrų ir 195 metrų, galima rinktis pusmaratonį – 21 kilometrą ir 98 metrus arba daug trumpesnes trasas – 10 ar 5 kilometrų. Vaikams siūloma net 200 metrų bėgimo atkarpa.
Tad ir bėgimo entuziastai šį sekmadienį rinksis trasas pagal savo pasirengimą ar norus.
Leidyklos „Sofoklis“ knygyno akcininkas, knygų autorius ir leidėjas Ignas Staškevičius (52 m.) maratoną bėga nuo jaunystės ir tai jam tapo tradicija. Verslininką galima vadinti tarptautinio Vilniaus maratono krikštatėviu, nes I.Staškevičius su bendraminčiais prisidėjo prie prekybos centro „Maxima“ bėgimo taurės atsiradimo, o iš šio sporto renginio išaugo ir tradicija tapęs tarptautinis Vilniaus maratonas.
Be abejo, Ignas nepraleido nė vieno šių maratonų ir šį sekmadienį vėl bėgs 42 kilometrų ir 195 metrų trasą.
„Keliese susibūrėme, sukūrėme viešąją įstaigą. Buvome privatūs asmenys, paskui suradome rėmėjų, tarp jų ilgus metus buvo ir „Lietuvos rytas“.
Dienraštis labai prisidėjo kuriant ir stiprinant Vilniaus maratoną, kuris taip įsibėgėjo, kad net pandemija nesukliudė rengti bėgimo šventės. Ji nuo 2004-ųjų kiekvieną rudenį vyksta be pertraukų“, – išaugusiu renginiu džiaugėsi I.Staškevičius.
Nors užsienio šalyse maratonai dėl pandemijos neįvyko arba buvo perkelti, Vilniaus maratonas datos nekeitė – renginys įprastai vyksta antrą rugsėjo sekmadienį ir pritraukia ne tik profesionalų bėgikų, bet ir nemažai entuziastų. Nors I.Staškevičius visuomet bėga ilgiausią trasą – visą maratoną, savęs sportininku nevadina ir dėl prizinių vietų nekovoja.
Anksčiau verslininkas bėgiodavo daugiau – nubėgdavo 11 maratonų per metus įvairiuose pasaulio miestuose, bet keletą pastarųjų metų jis bėga tik vieną maratoną – Vilniaus.
„Niekada nebuvau greitas maratonininkas, visada bėgau kaip mėgėjas, dėl malonumo, dėl sveikatos, dėl ištvermės. Kai žinau, kad reikės nubėgti maratoną, tai turiu ir visus metus neapsileisti“, – pasakojo I.Staškevičius, kiekvieną savaitgalį su bičiuliais ar artimaisiais bėgantis ilgesnius nuotolius, o darbo dienomis – trumpesnius.
Verslininkas pasiekęs gerą fizinę formą ir turi bėgimo patirties, todėl jam kasdien nebereikia didelių krūvių.
I.Staškevičių į Vilniaus maratoną gena ne tik ištikimybė tradicijai: „Bėgu gimtojo miesto gatvėmis, organizatoriai nuolat pakeičia trasą, todėl vis pamatau naujų statinių ir kaip sostinė keičiasi įvairiais kampais.“
Verslininkui patinka, kad maratonas suteikia galimybę bėgimo entuziastams, tokiems kaip jis, bėgti kartu su sportininkais.
Jam įdomu prasilenkti su profesionalais, pamatyti, kaip jie bėga.
Be to, I.Staškevičius susitinka bičiulių. Kadangi verslininkas bėga negreitai, mielai su bendraminčiais pabendrauja.
„Kol kas dar galiu atbėgti per keturias valandas, išsitenku į nurodytą laiko limitą“, – nusijuokė I.Staškevičius. Pernai ir užpernai jis nubėgo panašiai kaip ir 2000-aisiais bėgdamas pirmą savo maratoną Dubline.
Trasą tuomet trisdešimtmetis vilnietis įveikė per 3 val. 43 min. O 2021 metais ir 2020-aisiais I.Staškevičiui Vilniaus maratoną pavyko kiek greičiau atbėgti negu per pirmą savo maratoną Airijoje.
„Susigalvoju tikslų ir jų siekiu“, - sakė bėgimo entuziastas.
Sekmadienį pusmaratonį bėgsianti olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė (34 m.) tikino: „Man šis sezonas ilgas, bėgau du maratonus, po jų atsirado šiokia tokia duobė, dabar stengiuosi bėgti palengva ir per daug savęs nespausti.“
Hanoverio maratoną Vokietijoje bei pasaulio kariškių čempionate Peru maratoną šįmet nubėgusi vilnietė sekmadienį sostinės bėgimo trasoje aukštų tikslų sau nekelia: „Bėgsiu pagal galimybes, norisi kuo mažiau kentėjimo.“
Prieš septyniolika metų bėgimą pasirinkusi Vaida per netrumpą sportinę karjerą dalyvavo Rio de Žaneiro ir Londono olimpinėse žaidynėse, tačiau bėgikę į priekį veda ne rezultatai ar apdovanojimai.
„Man patinka tobulėjimo jausmas“, – sakė žinoma bėgikė.
Nors jai, kaip ir kiekvienam žmogui, kartais bėgti tingisi, bėgimas taip įaugęs į kraują, kad kojos tarytum pačios neša.
Vaida ryte apsirengia sportinę aprangą ir išbėga į rytinę treniruotę. Paprastai ji bėga kasdien po 15, 20 ar 40 kilometrų (per mėnesį sezono metu susidaro 500–600 kilometrų), išskyrus sekmadienį.
Tačiau šią savaitę poilsio diena bus išimtis – aukštųjų technologijų įmonės eksporto vadybininkė, krašto apsaugos savanorė, bėgimo trenerė ir trejų metų Gabijos mama startuos pusmaratonio rungtyje.
„Dukra labai guvi, aktyvi, neleidžia atsipūsti“, – tikino bėgikė, prieš ketverius metus sukūrusi šeimą su olimpiečiu, pasaulio čempionato prizininku baidarininku Ričardu Nekriošiumi (35 m.).
Kartais Ričardas pamiklina kojas ir palaiko draugiją žmonai per rytines treniruotes, bet neretai Vaida bėga, o vyras šalia važiuoja dviračiu.
Kadangi skiriasi treniruočių specifika, sutuoktiniai dažniausiai sportuoja atskirai.
„Jam būtų per dideli atstumai bėgioti su manimi“, – užsiminė bėgikė.
Nors V.Žūsinaitė-Nekriošienė buvo patyrusi traumų, jos rezultatai nekilo, bėgimą ji pavadino kova su savimi. Per daug metų atsirado bėgimo įprotis, todėl Vaida nebegali gyventi be šio sporto: „Manęs nemotyvuoja prizai, medaliai, man patinka jausmas po treniruotės, nes jaučiuosi stipresnė, save nugalėjusi.“
Parlamentaras Paulius Saudargas (43 m.) sekmadienį klasikinį kostiumą iškeis į bėgiko aprangą ir bėgs pusę maratono. Tačiau prieš keletą metų politikas du kartus bėgo Vilniaus maratoną ir jiems specialiai ruošėsi – buvo susidaręs grafiką, kiek ir kada nubėgti, ką valgyti, ką gerti.
O prieš pusmaratonio bėgimą P.Saudargas per galvą nesivertė, lengvai pasitreniravo ir jaučiasi pasirengęs.
Politikas nėra bėgimo profesionalas, tačiau buvo patyręs sportinę traumą, kuri šįkart padiktavo rinktis ne maratono, o pusmaratonio trasą.
Prieš keletą metų krisdamas nuo alpinistinės sienelės Paulius susižeidė čiurną, prireikė operuoti, tad kuriam laikui buvo iškritęs iš aktyvaus sporto.
„Pastarieji metai apskritai buvo kupini iššūkių ir net laiko sportui nebuvo. Šią vasarą šiek tiek jau pabėgiojau ir tai pirmas viešas bėgimas po geros pertraukos“, – tvirtino politikas.
Bėgimas neabejotinai stipriai prisideda prie geresnės sveikatos ir fizinės formos išlaikymo. 2008–2009 metais P.Saudargo svoris buvo pasiekęs jau ir 100 kilogramų, o pastarąjį dešimtmetį dėl reguliaraus bėgiojimo laikosi apie 82 kilogramus.
Seimo narį džiugina ne tik kūno pokyčiai, bet ir dvasinės sveikatos atkūrimas: „Nubėgus kelis kilometrus gryname ore galva išsivalo, minčių tėkmė nusistovi, nuotaika nuskaidrėja.“
P.Saudargas bėgioja jau maždaug dešimtmetį, nors anksčiau tuo visai nesidomėjo.
Sportuoti politiką paakino žmona Milda – jiedu pradėjo nuo vaikščiojimo su šiaurietiškomis lazdomis. Vėliau Pauliaus aplinkoje atsirado vis daugiau bėgiojančių bičiulių, todėl ir jis nutarė pamėginti.
„Nubėgome vieną kitą kartą krosą, vėliau pajutau, kad galiu ir dešimt, ir dvidešimt, ir keturiasdešimt kilometrų įveikti“, – nusijuokė P.Saudargas, kuriam draugiją bėgimo takelyje kartais palaiko vyriausiasis sūnus Einius (9 m.).
Vyras tikisi, kad sekmadienį jį bėgimo trasoje palaikys visa šeima: „Ateis, gal atneš vandens atsigerti.“
Muzikės Ievos Dūdaitės (31 m.) šeimoje kuriama naujoviška bėgimo tradicija, tad sekmadienį prie starto linijos stos ji su vežimėlyje sėdinčia metų ir trijų mėnesių dukra Marija bei sutuoktinis, banko tarnautojas, triatlono ir ultratriatlono varžybų dalyvis Marijonas Radžiūnas (31 m.).
Gimus dukrai Ieva neatsisakė pomėgio bėgioti, todėl nusipirko sportinį vežimėlį ir į jį įsisodinusi atžalą ruošiasi bėgimo šventėms. Pianistė jau dalyvavo kalėdiniame bėgime, o dabar su vyru ir vaiku bėgs Vilniaus maratone dešimties kilometrų distanciją. Motina tikisi, kad dukrai bėgimas neprailgs, nors jis bus ilgesnis negu žiemą vykęs kalėdinis.
Marija mėgsta žaisti su peliuku Mikiu, dairytis, jai patinka besikeičiantys vaizdai, o norėdama pasistiprinti galės atsigerti ar ką nors suvalgyti, nes mama paruošė visko, ko gali prireikti dalyvaujant Vilniaus maratone. Svarbiausia, kad dukra visą laiką būna su tėvais, kad ir ką jie veiktų.
Ieva ir Marijonas tikisi, kad ateityje dukra taip pat užsikrės bėgimo virusu.
Iki pažinties su vyru pianistė bėgiodavo kur kas mažiau – išbėgdavo vos dvidešimčiai minučių, kada turėdavo laiko, o pastaruoju metu įprato bėgioti dukart per savaitę.
I.Dūdaitė išsikėlė tikslą per metus šimtą kartų nubėgti mažiausiai po penkis kilometrus – tai vidutiniškai ir būtų pora bėgimų per savaitę, nes metai turi 52 savaites.
„Nors skamba paprastai, bet kiekvieną savaitę atsakingai šias rungtis atlikti nėra paprasta, nes reikia rūpintis vaiku, groti koncertuose, repetuoti, vesti pamokas. Tačiau jau dabar įveikiau per šešiasdešimt kartų“, – pasidžiaugė Ieva, bėgimą priderinanti ir prie gastrolių užsienyje.
I.Dūdaitei ypač patinka bėgti užsienyje, ji tai vadina turistiniu bėgimu. Kai vasarą lietuvė koncertavo su orkestru Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, anksti ryte susiruošdavo pabėgioti.
Tuo metu nebūdavo per karšta, tad ji ir pasportuodavo, ir apžiūrėdavo įžymias vietas.
Pianistės profesija labai suderinama su bėgimu, nes nuo sėdėjimo prie instrumento stuburas taptų kaip sumedėjęs, jeigu Ieva nesportuotų. Bėgant dirba kojų raumenys, tačiau muzikė po bėgimo atlieka ir tempimo pratimus. Tuomet kitą dieną ji nejaučia jokių raumenų skausmų, tampa lanksti, judri.
Grakšti muzikantė įžvelgė ir kitą bėgimo naudą: bėgdama turi laiko apgalvoti tai, kas vyksta jos gyvenime. Ji sprendžia problemas, mąsto apie iššūkius, naujas idėjas ir projektus. Bėgimas I.Dūdaitei – geriausias psichologas: „Jeigu per kelias bėgimo valandas neišsprendei savo problemų, joks psichologas nepadės išspręsti.“
Startas – Katedros aikštėje
Šiemet „Rimi“ Vilniaus maratono metu vyks Lietuvos maratono čempionatas, kurį rengia Lietuvos lengvosios atletikos federacija.
Maratono startas – 2022 m. rugsėjo 11 d. 8 val. 30 min. Vilniaus Katedros aikštėje (Šventaragio g.).
Nustatytas rungties laiko limitas – 5 val. 30 min. Maratone gali startuoti ne jaunesni kaip 18 m. dalyviai.
„Rimi“ Vilniaus maratono trasoje bus įrengti punktai atsigaivinti ir pasistiprinti. Vandens ir izotoninių gėrimų stotelės bus išdėstytos vidutiniškai kas 2,5 km.
Trasoje nuolat judės pirmosios pagalbos medikai. Bet kuriuo metu suteikti pirmąją pagalbą profesionalia pirmosios pagalbos įranga bus pasiruošę 5 greitosios pagalbos automobiliai.
Vilniaus maratono ištakos siekia 1990 metus
Pirmasis maratonas Vilniuje surengtas dar 1990 metais. Vyko ne kasmet, su pertraukomis, ir sulaukė lemtingų 2001 metų, kai Lietuvos lengvosios atletikos federacija surengė masinį bėgimą „MAXIMA taurė“, tapusį šios gražios miesto ir bėgimo šventės pirmtaku.
2004-aisiais „MAXIMA taurė“ išaugo į naują bėgimo renginį – tarptautinį Vilniaus maratoną. Renginys buvo labai palankiai sutiktas sostinės savivaldybės siekiant paremti ir paskatinti sveiką gyvenseną, surengti tarptautinę bėgimo šventę ir įrašyti Vilnių į garbingą maratoną rengiančių pasaulio miestų sąrašą.
2004 m. rugsėjo 11 d. 42 kilometrai 195 metrai Vilniaus gatvėmis atvertė dar vieną puslapį miesto istorijoje.
Pirmojo tarptautinio Vilniaus maratono trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš 10 pasaulio šalių. Nuo 2006 m. maratono organizatoriai į renginio programą įtraukė pusės maratono bėgimo rungtį.
2007-aisiais į ketvirtą kartą surengtą šventę atvyko du profesionalūs bėgikai iš Kenijos. Vienas jų, Richardas Rotichas, nugalėjo maratono distanciją įveikęs per 2 val. 21 min. 15 sek. ir taip pagerinęs tarptautinio Vilniaus maratono aukščiausią rezultatą.
2008-aisiais vilnietė bėgikė Diana Lobačevskė pagerino trasos moterų laimėjimus nubėgusi maratoną per 2 val. 45 min. 31 sek.
2014 m. bėgikė V.Žūsinaitė pagerino tarptautinio Vilniaus maratono trasos geriausią rezultatą – 42,195 km įveikė per 2 val. 43 min. 13 sek.
2019 m. „Rimi“ Vilniaus maratonui paruošta vieno rato trasa maratono distancijoje. Prisidėjo 24,5 nauji kilometrai, o ilgiausio nuotolio bėgikams atsivėrė dar daugiau Vilniaus miesto atspalvių – Senamiestis, Verkių, Vingio parkai, Neries krantinė.
2020 m. tarptautinis Vilniaus maratonas tapo „Rimi“ Vilniaus maratonu.
Šis maratonas – vienas sparčiausiai augančių bėgimo renginių Baltijos šalyse, mat 2019 metais visose renginio distancijose dalyvavo per 11 tūkst. dalyvių.
Vilniaus maratone dalyvauja bėgikai iš įvairių pasaulio šalių. 2019 metų bėgime varžėsi net 1560 užsieniečių iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Italija, Prancūzija, JAV, Ukraina, Australija.
Savo distanciją ras kiekvienas: čia laukia ne tik maratono (42,195 km) ar pusmaratonio (21,098 km) distancijos, bet ir trumpesnės 10 km, 5 km trasos bei vaikų 200 m bėgimas.
