Tik šį pavasarį atnaujintas tarpukariu pastatytas kino centras „Romuva“ žiūrovus kviečia žiūrėti intelektualių kino filmų. Tačiau pasukus už kino centro kampo atsiveria rūsti tikrovė – po pastato laiptais įsikūrę du benamiai.
Rugsėjo 3-iosios vakare prie savo nakvynės vietos jie susikūrė laužą, kilo gaisras, kurio metu supleškėjo benamio čiužinys bei apdegė atnaujinto kino centro siena ir lietvamzdis.
Taip vienas benamių, kurį dienomis galima sutikti Laisvės alėjoje, Robertas Pinikas, su panašaus likimo draugu atšventė savo gimtadienį. Vyras po laiptais gyveno nuo vasaros pradžios, nors jo kojoje – didžiulė atvira žaizda. Ji kraujuoja, tačiau gydytis benamis nenori.
Po daugybės greta „Romuvos“ gyvenančių kauniečių skundų ir gaisro ertmės po laiptais, kur glaudėsi benamiai, pagaliau buvo užtvertos grotomis.
Matyt, dar nedaug kauniečių žino, kad mieste yra suburta mobilioji socialinio darbo gatvėse komanda, kuriai galima pranešti apie benamius. Specialistai, atvykę į vietą, kur įsikūrę asocialūs žmonės, bando jiems padėti.
Įsikūrė vasaros pradžioje
Laisvės alėjoje greta kino centro „Romuva“ veikia drabužių parduotuvė „Mados linija moterims“. Jos darbuotojai į pastatą patenka iš K.Donelaičio gatvės, pravažiuoja pro „Romuvos“ pastato šoną.
Parduotuvės vadovė Virginija Liorentienė pasakojo, kad vasaros pradžioje pastebėjo, jog po vienais kino centro laiptais apsigyveno žmogus.
Po pakopomis vis atsinešdavo visokių skudurų, maisto likučių, tuščių butelių, šiukšlių. Ilgainiui šis šiukšlynas didėjo ir po jį jau net dieną šmižinėjo žiurkės.
Patį benamį, rytais miegantį po laiptais, parduotuvės vadovė taip pat kartais matydavo.
Prieš mėnesį V.Liorentienė pastebėjo, kad ir po kitais laiptais apsigyveno dar vienas benamis. Jis čia atsitempė storą čiužinį, prie laiptų pasistatė kėdę. Vieta, kur šis žmogus miega, – kiek tvarkingesnė.
Į skundus nereagavo
V.Liorentienė stebėjosi, kad miesto centre, prie atnaujinto pastato, kuriame veikia kultūros įstaiga, benamiai gyvena lyg niekur nieko.
„Čia atsirado baisus šiukšlynas, susidarė antisanitarinės sąlygos. Nežinia, ką benamiai gali iškrėsti.
„Romuvos“ direktorės ne kartą klausiau, kodėl ji nesiima kokių nors priemonių, kad problema būtų išspręsta. Ji tepaklausė, kuo gi mums benamiai trukdo, ir jokių veiksmų nesiėmė“, – apgailestavo V.Liorentienė.
Ji pati kartais tvarkydavo šiukšlyną, greta jo pakabino skelbimą, kuriame prašė nemėtyti nuorūkų, nes kartą jau buvo užsidegę netoliese stovintys šiukšlių konteineriai.
V.Liorentienė įsitikinusi, kad, jei ertmės po laiptais būtų uždengtos, benamiai iš šios vietos išsikraustytų.
Dienomis prašinėjo pinigų
Vyrą, kuris dar vasaros pradžioje įsikūrė po kino centro laiptais, galima sutikti Laisvės alėjoje. Jis sėdinėja ant suolų, iš praeivių prašo pinigų. Benamis į save bando atkreipti dėmesį ir rodydamas apnuogintą koją.
Ji nusėta žaizdų, ant jų tupia ir aplink zuja musės. Sunku suvokti, kaip žmogus su tokiomis žaizdomis gali gyventi be medikų pagalbos.
„Laikinosios sostinės“ žurnalistams pavyko vieną benamį pakalbinti dar prieš rugsėjo 3-iosios gaisrą. Prakalbintas vyras sakė, kad yra R.Pinikas.
„Aš 32 metus sėdėjau kalėjime Alytuje. Kai ten patekau, buvo laukiniai kapitalizmo pradžios laikai, siautėjo banditizmas“, – pasakojo vyras.
Atlikęs bausmę vasaros pradžioje jis esą atvykęs iki Kauno. Čia išleidęs visus turėtus pinigus ir pasiekti Plungės, į kurią norėtų nusigauti, nebeturėjęs už ką. Todėl ir apsigyvenęs po kino centro laiptais.
Švęsdami sukėlė gaisrą
Benamis sakė, kad maitinasi tuo, ką randa atliekų konteineriuose, taip pat kai kurie žmonės duoda ir pinigų.
„Vieni duoda, kiti iškeikia. Nakvoju po kino centro laiptais. Iš ten niekas neveja, miegoti šalta, bet randu visokių skudurų. Šiandien mano gimtadienis, man – 52 metai. Sušelpkite“, – braukdamas ašaras, bet drąsiai aiškino ir reikalavo benamis.
Pasakodamas apie save benamis vis rodė žaizdotą koją. Paklaustas, kodėl nesikreipia į medikus, paaiškino ir net parodė, jog turi siuntimą pas gydytojus, kad jam reikia amputuoti koją.
Tačiau į pasiūlymą iškviesti greitąja pagalbą, kreiptis į medikus ar į savivaldybės socialinius darbuotojus jis nereagavo – tik prašė pinigų ir sakė, kad daugiau jam nieko nereikia.
Rugsėjo 3-iosios vakare, kai R.Pinikas neva šventė išvakarėse buvusį gimtadienį, prie „Romuvos“ kilo gaisras. Atvykę ugniagesiai užgesino sukurtą laužą ir degusias šiukšles bei čiužinį. Ugnis ir dūmai tik apgadino atnaujinto pastato sieną ir lietvamzdį.
Užsakė pagaminti grotas
Kino centro „Romuva“ direktorė Rūta Mašanauskaitė sakė žinojusi, kad po pastato laiptais gyvena benamiai.
„Ne kartą kreipiausi į policiją, kad pareigūnai imtųsi veiksmų. Tačiau benamiai po kurio laiko vis sugrįžta“, – tikino „Romuvos“ vadovė.
R.Mašanauskaitė tikino, kad gaminamos grotos, kuriomis erdvės po laiptais bus uždengtos, nors pagal projektą grotų ant pastato ir neturėtų būti.
Nuvežė į nakvynės namus
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Rūta Stružeckytė pranešė, kad kai rugsėjo 3 dieną prie kino centro „Romuva“ kilo gaisras, į įvykio vietą nuvykę pareigūnai žmonių nerado. Po laiptais tebuvo sudegęs čiužinys.
Rugsėjo 5-ąją apie 19 valandą buvo gautas pranešimas, kad du vyrai, gimę 1964 ir 1975 metais, viešoje vietoje – Laisvės alėjoje – netoli „Romuvos“ vartoja alkoholį. Atvykus policijos pareigūnams, vyrai alkoholio nevartojo, tačiau ruošėsi miegoti viešoje vietoje.
Pareigūnai suteikė socialinę pagalbą ir nuvežė vyrus į laikino apgyvendinimo namus. Tačiau benamio, gimusio 1970 metais, kuris nuo vasaros pradžios gyveno po kino centro laiptais, tarp jų nebuvo.
„Nuspręsta, kad šioje vietoje policijos pareigūnai prevenciškai patruliuos. Bendradarbiaudami su Centro seniūnija pareigūnai siekia padėti asmenims, kurie neturi gyvenamosios vietos“, – sakė R.Stružeckytė.
Rugsėjo 6-ąją, po nuolatinių greta kino teatro „Romuva“ įsikūrusių kauniečių skundų, kilusio gaisro, erdvės po laiptais, kuriose nakvodavo benamiai, pagaliau buvo uždengtos grotomis.
Prie Neries vyras gyveno 20 metų
Kaunietis Valentinas Linauskas 20 metų gyveno Neries pakrantėje. Benamis nei kam nors skundėsi, nei prašė pagalbos. Jis jau seniai neturėjo jokio dokumento, todėl nesitikėjo sulauksiantis paramos.
Kai kauniečiui Zbignevui Krapikui buvo grąžintas maždaug 2 hektarų žemės sklypas Panerių gatvėje, V.Linausko būstas po atviru dangumi atsidūrė privačioje valdoje. Vis dėlto savininkas nenorėjo vyti įnamio, nes benamis visada būdavo nusiskutęs, nuolat skaitė knygas ar laikraščius, niekada nematė jo ir girto.
Sunkiausia V.Linauskui buvo žiemą. Stipriai sningant jis atsidurdavo po storu sniego sluoksniu. Laužo vyras nekūrendavo, miegodavo susisupęs į polietileno plėvelę ir šiltus apklotus.
Maisto benamis prasimanydavo tikrindamas atliekų konteinerius, kuriuose rasdavo ir kitų jam reikalingų daiktų – drabužių, užklotų, išmestos taros, kurią galima grąžinti taromate.
Benamiu susidomėta tik 2021 metų pavasarį, kai netoliese iškilusių daugiabučių naujakuriai pasiskundė aplinkosaugininkams dėl paupyje esančio šiukšlyno – mat V.Linauskas į savo buveinę tempė įvairią tarą bei kitokius surastus daiktus. Kauniečio tvirtovės prieigos priminė nedidelį šiukšlyną, apie kurį žinojo net atokiau gyvenantys Šilainių gyventojai.
Aplinkosaugininkai V.Linauską perspėjo, kad gali tekti pabendrauti su policijos pareigūnais, o vėliau atvyko ir Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus darbuotojai. Pensininkas V.Linauskas nedvejodamas sutiko palikti buveinę paupyje, tačiau nerimavo, kas jo laukia naujoje vietoje. Labiausiai jį viliojo galimybė gauti naujus dokumentus ir pensiją, kuri kauniečiui turėjo būti skirta dar 2020 metais.
V.Linauskas iki šiol gyvena laikino apgyvendinimo namuose.
