Pusiaukelės namuose Panevėžyje gyvenanti nuteistoji Daiva: „Su šiuo skauduliu teks būti visą likusį gyvenimą“

Su naujienų portalu JP sutikusi pabendrauti bausmę atliekanti Daiva atvira – teisė apsigyventi Pusiaukelės namuose ne visiems suteikiama.

„Reikėjo nusipelnyti. Gerai elgtis, neturėti jokių nuobaudų. Todėl labai džiaugiuosi, kad išsipildė mano noras ir gyvenu čia. Iki išėjimo į laisvę liko visai nedaug – pusmetis“, – pradėjo pasakojimą moteris ir sako, kad jai, už padarytus nusikaltimus, buvo skirta 9 metų bausmė.

Nuteistoji neslepia, kad ir praėjus nemažai laiko bei prisiminus, ką buvo padariusi, jaučia skaudulį.

„Jaučiu sunkumą, kuris slegia. Tačiau reikia toliau gyventi, mokėti sau atleisti, o svarbiausia atrasti savyje drąsos ir atsiprašyti tų žmonių, kuriems padariau blogą. Planuoju tą padaryti, kai tik baigsis bausmės atlikimo laikas ir grįšiu į namus“, – su jauduliu balse kalbėjo Daiva ir sakė, kad su šiuo skauduliu ir sunkumu gyvens visą likusį gyvenimą.

Pašnekovė tvirtina, kad gyvenimas Pusiaukelės namuose visai kitoks nei Pataisos namuose.

„Čia tikra laisvė. Labai gerai. Pusiaukelės namai yra ta vieta, kur pratiniesi, kaip reikės gyventi laisvėje. Gyvenimo sąlygos – puikios. Beveik jautiesi, kaip ir namuose. Atsikeli ryte, nusiprausi, pavalgai ir skubi į darbą. Po darbo grįžti ir gali eiti, jeigu reikia į parduotuvę, pasivaikščioti arba užsiimti sau svarbiais reikalais“, – pasakojo Pusiaukelės namų gyventoja.

Nuteistoji pasakojo, kad iki teistumo gyveno Šiauliuose.

„Esu iš Šiaulių, bet, pasibaigus teistumo laikui, į šį miestą negrįšiu. Su vyru, kuris šiuo metu taip pat atlieka bausmę, apsigyvensime kitame mieste, kur yra skirtas socialinis būstas. Gyvenimą pradėsiu iš pradžių – atversiu naują gyvenimo lapą. Tik atsidūrusi už grotų supratau, kad gyvenau neteisingai. Viskas prasidėjo nuo gėrimo, narkotikų. Šie dalykai ir nustūmė į liūną. Peržengti ribą nėra sudėtinga, bet sugrįžti į normalų gyvenimą – sudėtinga. Niekam nelinkėčiau, kad taip atsitiktų. Reikia mokėti save valdyti, kad nepasiilgėtumei neteisingai“, – kalbėjo moteris.

Moteris puikiai mena, kokie buvo pirmi metai Panevėžio pataisos namuose.

„Viskas buvo labai skaudu. Bet suvokiau, kad turiu pati sau padėti, todėl teko apgalvoti, ką gyvenime padariau ne taip, kaip reikės toliau gyventi. Daug dirbau su savimi. Rašiau, ką jaučiu. Perskaitau, ką parašiau, suplėšau, o kitą dieną vėl rašau, vėl plėšau. Sau uždavinėjau klausimus, į juos ieškojau atsakymų. O svarbiausia, supratau, kad atsidūriau įstaigoje, kurioje ir turėjau atsidurti, kad susivokčiau, suprasčiau. Mane tarsi išvertė į kitą pusę ir dabar esu visai kitas žmogus“, – sakė Daiva U. ir mano, kad suvokimo kaina – brangi.

„Labai džiaugiuosi, kad sesuo sugrįžo į mano gyvenimą. Kai ir gyvenau kitaip, sesuo buvo atsiribojusi nuo manęs. Dabar ji vėl priėmė mane ir džiaugiasi bei stebisi pamačiusi pokyčius. Sako, kad nepažįsta manęs ir klausinėja, kaip tai įvyko. Aiškinau, kad pačiai pavyko dar padaryti, pergalvoti. Esu dabar stipri ir pasirengusi gyventi toliau pilnavertį gyvenimą. Pusiaukelės namai – pusiaukelė į normalų gyvenimą laisvėje“, – teigė moteris ir tvirtai tikėjo, ką sakė.

Panevėžio pataiso namų vyresnioji patarėja Loreta Skrickienė naujienų portalui JP priminė, kad Pusiaukelės namai Panevėžyje duris atvėrė praėjusių metų rudenį.

„Nuo atidarymo čia jau gyveno 20 žmonių. Iš jų septyni jau paleisti į laisvę. Laisvėje jau gyvena šeši vyrai ir viena moteris. Jiems pritaikytas lygtinis paleidimas. Dabar čia gyvena 13 asmenų: dešimt vyrų ir trys moterys. Patekti gyventi į Pusiaukelės namus – sudėtinga. Vyksta atranka ir komisija nusprendžia, ar nuteistasis gali gyventi tokiuose namuose“, – aiškino L. Skrickienė.

Pasak Pataisos namų vyresniosios patarėjos, visi Pusiaukelės namų gyventojai dirba.

„Jie visi turi darbą. Apsigyvenę šiuose namuose, nuteistieji turi per mėnesį susirasti darbą. Kai kurie darbą susiranda patys, o kitiems padeda Pusiaukelės namų socialiniai darbuotojai. Dirba visa dieną, o po darbo – laisvalaikis, kurį jie praleidžia pagal savo pomėgius. Jie gali išeiti pasivaikščioti, bet išėjimai fiksuojami, o socialinis darbuotojas gali patikrinti, ar nuteistasis yra toje vietoje, kurią nurodė. Savaitgaliais namai ištuštėja, nes dažniausiai gyventojai važiuoja į savo namus“, – aiškino L. Skrickienė apie gyvenimą Pusiaukelės namuose ir teigė, kad nuteistieji vertina galimybę gyventi šioje įstaigoje.

Panevėžio pataisos namų vyresnioji patarėja L. Skrickienė paaiškino, kad Pusiaukelės namuose dirba keturi nuolatiniai socialiniai darbuotojai, nuteistuosius konsultuoja psichologai, nevyriausybinės organizacijos.

„Socialiniai darbuotojai kartu su nuteistaisiais kiekvieną savaitę planuoja nuteistojo darbus ir užduotis, užimtumo veiklas, pasimatymus, išvykas už Pusiaukelės namų ribų. Be to, teikia nuteistiesiems visokeriopą socialinę pagalbą. Per tą laiką, kai veikia Pusiaukelės namai, nebuvo jokių incidentų, dėl kurių nuteistąjį reikėtų grąžinti į Pataisos namus. Nuteistieji rimtai ruošiasi gyvenimui laisvėje“, – sakė L. Skrickienė.