Kaišiadoriškės Reginos Žukauskienės sūnus Andrius asmenine pagalba naudojasi trečius metus po 6 valandas darbo dienomis (nuo bandomojo projekto iki dabar).
Moteris juokauja, kad sūnaus jau nebeturi, – asistentė Lina Šriupšaitė jį atėmė: „40 metų sūnų žiūrėjau pati, kitas sūnus ir vyras jau mirę. Laikui bėgant išseko mano jėgos, o ir sveikata sušlubavo. Todėl man jau labai reikėjo pagalbos prižiūrint sūnų.
Cerebrinį paralyžių turintis Andrius šiek tiek vaikšto su vaikštyne, bet daugiausia juda ratukuose. Nors yra uždaras, gana sunkiai bendrauja, su Lina sutapo ir pomėgiai, ir charakteriai, iš karto susidraugavo, pradėjo labiau pasitikėti savimi.
Dabar jis gyvena tikrai visavertiškai. Kartu su asistente jie veikia viską: aktyviai dalyvauja Terapijų studijos užsiėmimuose, apsiperka, pas kirpėją ir į visokias įstaigas eina. Sūnus daug ką gali pats, bet viską daro su Lina, – taip ir linksmiau, ir drąsiau. Andrius labai laimingas. Dabar jau nebebijau ir susirgti, nes visada galime susiderinti su Lina ir sulaukti jos pagalbos.
Puikią, atsakingą merginą pasiūlė pagalbos teikėjai. Mums labai pasisekė. Dabar, kai ji būna, Andriui ramu, o aš galiu daryti, ką tik širdis geidžia ir kam anksčiau nebūdavo laiko, net į pasimatymus eiti. Už šią pagalbą mums reikia primokėti per 50 Eur už visas valandas, bet tai tikrai nedaug. Naudotumės pagalba, jei ir brangiau kainuotų. Tikrai rekomenduoju ir kitiems drąsiai ją išmėginti. Asistentas padeda ne tik negalią turinčiajam. Jo artimajam tai yra milžiniška paspirtis.“
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Eglė Čaplikienė sako, kad kelias nuo bandomojo projekto iki dabartinės pagalbos buvo ilgas, pilnas iššūkių: „Pirmuoju atveju asmeninė pagalba buvo teikiama nemokamai, ją galėjo gauti tik žmonės nuo 16 metų, turintys intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią (ne daugiau kaip 4 valandas per dieną).
Šiuo metu jokių apribojimų nei amžiui, nei negalios pobūdžiui nebėra. Tokios pagalbos poreikį vieniems metams nustato socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. Su žmogumi yra suderinamas reikalingų valandų skaičius ir skiriamas asmeninis asistentas, kuris viską atlieka kartu su pagalbos gavėju, bet ne už jį.
Ši pagalba yra mokama tik tuo atveju, jei asmens pajamos yra didesnės arba lygios 294 Eur (2 valstybės remiamų pajamų dydžiams).
Mokestis už asmeninę pagalbą negali viršyti 20 procentų pagalbos teikimo išlaidų ir negali būti didesnis negu 20 procentų asmens pajamų. Džiaugiamės, kad, nepaisant to, jog ne visi asmenys pagalbą gauna nemokamai, vis tiek noriai ja naudojasi, nes jau pajuto jos saldumą ir gebėjimo gyventi savarankiškiau privalumus.
Tokia pagalba yra didelis palengvinimas ne tik asmeniui, turinčiam negalią, bet ir jo artimajam. Ji vienareikšmiškai naudinga visoms pusėms. Asistentas padeda ne tik namuose – jis gali lydėti visur, kur tik reikia. Netrukus turėtų įsigalioti tvarka, pagal kurią asistentas, lydintis į renginius neįgalų žmogų, juose dalyvautų nemokamai.
Šios kampanijos metu tikimės išsklaidyti mitus, kad asmeninė pagalba labai brangi, kad niekas nieko nepadeda, kad sudėtinga svetimą žmogų įsileisti ir t. t. O juk yra galimybė netgi keisti asistentą, pasiūlyti juo tapti savo pažįstamam. Tai tikrai puiki proga ir jaunesniam, ir vyresniam, nepriklausomai nuo išsilavinimo, turėti valandinį apmokamą, nuolatinį arba papildomą darbą.
Norint tapti asistentu, reikia išklausyti specialius 40 val. įžanginius individualios priežiūros personalo mokymus. Taip pat asistentais gali būti ir asmenys, įgiję socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį, baigę socialinio darbo studijų krypties programą, turintys socialinių mokslų kvalifikacinį laipsnį, socialinės pedagogikos kvalifikacinį laipsnį.
Tačiau asistentu negali būti artimas giminaitis, šeimos narys, nes tikslas ir yra pagelbėti prižiūrimojo šeimai, leisti arčiausiai esantiems pailsėti, nors trumpam atitrūkti nuo namų aplinkos, susitvarkyti reikalus ar net išeiti į darbą.“
Asmeninės pagalbos ambasadore vadinama Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dudonytė turi asistentą, taip pat ir jos brolis turi sudėtingą negalią.
Kristina džiaugiasi, kad Lietuvoje asmeninė pagalba žengia vis tvirtesnius žingsnius: „Kiekvienam žmogui turi būti leista rinktis, ko jam reikia. Negalima jo iš anksto nurašyti ar perdėtai globoti. Ir asmuo, judantis ratukuose, ir turintis intelekto negalią iš tiesų gali labai daug. Skatinkime jų savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, padėkime atrasti didesnę laisvę kartu su asmeniniu asistentu.“
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Programų koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistė Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė pabrėžia, kad asmeninė pagalba yra itin individuali – teikiama tik tokia, kokios gavėjui reikia.
Turėdamas asmeninį asistentą žmogus gali naudotis ir kitomis socialinėmis paslaugomis, tokiomis kaip: būsto pritaikymas, pagalba į namus ir t. t. ir tokiu būdu gali gauti visą reikalingą kompleksinę pagalbą. Tuo asmeninė pagalba išsiskiria iš kitų socialinių paslaugų: „Asistentas gali teikti pagalbą ir asmens namuose, ir viešojoje erdvėje, kartu su juo keliauti į įvairias įstaigas, dalyvauti renginiuose, padėti apsipirkti, tvarkyti finansinius reikalus, kartu mokytis bendrauti ir t. t.
Tik įgyvendindami asmeninę pagalbą galime pamatyti, kas veikia tinkamai, o ką reikėtų tobulinti, kad ji būtų lengvai prieinama, kokybiška, o asmenys, kurie ja naudojasi, būtų patenkinti“, – aiškina Simona.
Todėl kampanijos organizatoriai kviečia: „Kreipkitės į savo savivaldybę ir atraskite naujas galimybes bei laisvę gyventi! Ir galbūt jūs būsite kito pasakojimo herojai.“
- Kampaniją „Atrask galimybes“ inicijuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
- Daugiau informacijos apie asmeninės pagalbos teikimą ieškokite Neįgaliųjų reikalų departamento svetainėje www.ndt.lt bei „Facebook“ paskyroje. (Užs. 22AV32–43)
