Vos savaitę viešėjęs Elektrėnuose olimpinis čempionas D.Kasparaitis kelis kartus apsilankė čiuožykloje su savo vaikais, aptarė jo paties gimtajame mieste įkurtos ir savo vardu pavadintos ledo ritulio mokyklos ateitį, buvo prie Baltijos jūros, bet mieliausia jam pas mamą, kuri nė karto nesuabejojo sūnaus pašaukimu ir netgi išgelbėjo jo karjerą.
„Mano mama stengiasi būti jauna, todėl nelabai norėtų, kad kas nors jai primintų metus. Jai neseniai sukako septyniasdešimt, paminėjome šią datą, o man šį spalį bus jau penkiasdešimt“, – kalbėjo D.Kasparaitis.
Darių ir jo motiną sieja stiprus dvasinis ryšys. Už tai, kad nuo mažumės pasuko į sportą, Darius turi būti labiausiai dėkingas jai. Nuo septynerių metų būsimasis ledo ritulininkas pradėjo lankyti čiuožyklą.
Tuo metu Darius su tėvais gyveno Elektrėnuose, Draugystės gatvėje. Einant į treniruotes jį lydėdavo mama ar tėvas, kurie panešdavo sunkią kuprinę su apranga.
Kai vėliau Darius susipyko su treneriu, ėmė lankyti šachmatų bei šokių būrelius. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kad jis pasiilgtų ledo arenos ir susitaikytų su treneriu.
L.Kasparaitienė išgelbėjo sūnaus Dariaus karjerą. Kai keturiolikmetis paauglys išvyko treniruotis į Maskvą, jis ilgai netvėrė. Po dvejų metų būsimas olimpinis čempionas grįžo į Elektrėnus nė neįspėjęs savo tėvų apie šį sumanymą. Maskvoje jam buvo sunku pritapti, nes rusai jį pravardžiuodavo vokiečiu.
Netikėtas sūnaus pasirodymas namuose privertė susimąstyti jo motiną. Dėl tokios netikėtos kelionės tikriausiai būtų nutrūkusi Dariaus sportinė karjera.
Elektrėniškė neabejojo savo temperamentingo sūnaus pašaukimu, pasiskolino pinigų, kad galėtų nupirkti traukinio bilietą, ir išsiuntė jį atgal į Maskvą.
„Išgelbėjau jo karjerą, nes sugrąžinau į Rusiją. Jis grįžo prie ledo ritulio tik mano dėka. Už tai, kad tiek daug gyvenime pasiekė, sūnus gali būti dėkingas man“, – yra sakiusi L.Kasparaitienė.
Darius dėkingas ir savo tėvui už vyriškumo pamokas – tuo metu atsidėjęs rankiniui Valdas Kasparaitis buvo pavyzdys sūnui.
Du dešimtmečius profesionaliai ledo ritulį žaidęs D.Kasparaitis su pertraukomis stipriausioje pasaulio lygoje NHL net šešiolika sezonų avėsi pačiūžas.
Jis siekė būti pirmas ir skaudžiai nurydavo pralaimėjimą. Jis didžiuojasi, kad, būdamas lietuvis ir užaugęs tokiame nedideliame mieste kaip Elektrėnai, iš visų SSRS laikais gimusių ledo ritulininkų yra daugiausia pasiekęs olimpiadose ir turi visų trijų spalvų medalius.
D.Kasparaitis nekart yra prasitaręs, kad auginti vaikus sunkiau nei siekti sportinės karjeros. Vyriausios dukters Elizabeth Marios (25 m.) lietuvis susilaukė pirmojoje santuokoje su 7 metais vyresne ruse manekene Irina Kuznecova.
Vėliau jis buvo trumpai susituokęs su švede nekilnojamojo turto agente Ingela, o trečioji žmona – 10 metų jaunesnė buvusi Švedijos krepšininkė L.Carroll. Juodu susilaukė 5 vaikų: dvynių Liv (13 m.) ir Lilly (13 m.), sūnų Marley Jono (11 m.), Mileso (7 m.) ir Parkerio Valdo Keitho (5 m.), kuriam antrąjį Valdo vardą sportininkas davė pagerbdamas savo tėvą Valdą Kasparaitį, nuo vėžio mirusį 2017-aisiais.
– Ką padovanojote savo mamai? – paklausiau motinos sodyboje praėjusią savaitę triūsusio D.Kasparaičio.
– Gal būtų smagu dovanoti naują „Ferrari“ automobilį, bet manau, jog geriausia dovana buvo tai, kad atvežiau iš Majamio į Lietuvą šešis anūkus.
Pastarąjį kartą Elektrėnuose buvau pernai vasarą. Man svarbu nenutraukti ryšių su Lietuva. Esu gimęs Lietuvoje ir visą laiką būsiu lietuvis, nors ir žaidžiau Rusijos rinktinėje, o gyvenu JAV. Mano kraujas lietuviškas. Mano amerikietiškame pase parašyta, kad esu lietuvis.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Savaitgalis“.
