Kai lygiai prieš metus Zambijos „Kagem“ kasykloje geologai Manas Banerjee ir Richardas Kapeta aptiko įspūdingo dydžio smaragdą, jiems akimirką pritrūko žodžių. Galiausiai kažkas sušuko: „Pažvelkite į šį raganosio ragą!“
Taip brangakmenis gavo „Chipembele“ vardą, mat vietos Bembos tarme šis žodis reiškia raganosį. Tiesa, tradiciškai vardai suteikiami tik rečiausiems smaragdams. Šis 7525 karatų, 1,505 kilogramo sveriantis „Chipembele“ – neabejotinai vienas tokių. Neįprastai didelis, neįtikėtinai skaidrus ir sodrios žalios spalvos.
Pasak brangakmenių pramonės ekspertų, „Chipembele“ struktūra rodo, kad smaragdas yra pradinės kristalinės būklės.
Nukreipus į jį šviesą galima aiškiai matyti brangakmenio gylį, spalvos intensyvumą ir neįprastą inkliuzų nebuvimą. Tokių savybių derinys pasitaiko itin retai.
„Smaragdo su deimantu negalima lyginti, tai – skirtingai dalykai. Tačiau šiais laikais kur kas sunkiau surasti švarų ir labai aukštos kokybės smaragdą nei tobulą deimantą. Smaragdų yra mažiau, o jų kainos kartais būna didesnės. Skiriasi ir paklausa. Deimantų rinkoje pirkėjų netrūksta, užtat smaragdo pirkėją sunku rasti“, – brangakmenių rinkos subtilybes paaiškino deimantų ir juvelyrikos ekspertas ir „Ribas Jewellery“ įkūrėjas P.Ribas.
Jis turėjo išskirtinę progą prisiliesti prie įspūdingojo „Chipembele“, mat šio smaragdo savininką A.Eshedą, kartu su juo dirbančius du sūnus Liorą ir Liraną su P.Ribu, jo motina, „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ įkūrėja Dana Ribas, sieja verslo partnerystė.
P.Ribas įsitikinęs, kad į geresnes rankas smaragdas net negalėjo patekti. Penkis dešimtmečius deimantų ir smaragdų versle esantis A.Eshedas yra vienas šios srities pradininkų.
„Avrahamas buvo pirmasis, pradėjęs kurti ir išplėtojęs deimantų bei smaragdų verslą Izraelyje, kuriame ši verslo sritis nėra tradicinė lyginant, pavyzdžiui, su senas brangakmenių tradicijas turinčia Indija.
Maža to, Avrahamas įžvelgė technologinį brangakmenių apdorojimo aspektą. Kartu su grupe draugų jis investavo į technologiją, kuri buvo sukurta Izraelyje ir išplito po visą pasaulį“, – P.Ribas turėjo galvoje 1988 metais įkurtą įmonę „Sarine Technologies“.
A.Eshedas yra vienas jos steigėjų, o įmonė dabar yra optinių ir lazerių technologijų instrumentų, skirtų deimantams ir brangakmeniams matuoti ir pjauti, kūrimo ir gamybos lyderė.
Avrahamas su žmona Nitza susilaukė trijų vaikų – Lioro, Lirano ir dukters Tal. Lioras su Liranu iš profesijos yra teisininkai ir įsiliejo į šeimos verslą, eina aukštesnes vadovaujamas pareigas, o Tal – menininkė, šiuolaikinio meno atstovė, studijavusi Niujorke ir Jeruzalėje.
Šeimos valdoma įmonė „Eshed-Gemstar“ gamina ir eksportuoja įvairių formų ir kokybės deimantus, sveriančius nuo 3 iki 30 karatų ir daugiau. Deimantais prekiaujama jų biuruose Izraelyje, Honkonge, Niujorke, Los Andžele.
Šeimos atstovai taip pat kiekvieną mėnesį dalyvauja maždaug dešimtyje neapdorotų deimantų aukcionų. Viename tokių praėjusių metų lapkritį A.Eshedas išvydo smaragdą „Chipembele“. Kartu su juo aukcione buvęs sūnus Liranas prisipažino anksčiau niekada nematęs tėvo tokio užsidegusio.
„Kai tėvas pamatė šį smaragdą, pasakė: „Niekas kitas nepadarys su juo to, ką aš ketinu. Aš jį paversiu įspūdingiausiu brangakmeniu.“ Tėvo akyse buvo galima įžvelgti žavesį, užsispyrimą ir įsitikinimą, kad smaragdas neabejotinai priklausys jam. Daug kas norėjo, tačiau mano tėvas buvo pasiruošęs mokėti tiek, kiek reikės. Taip ir įvyko“, – apie tėvo užmojį pasakojo L.Eshedas.
Tą aukcioną surengė britų įmonių grupė „Gemfields“, užsiimanti spalvotų brangakmenių, ypač smaragdų ir rubinų, kasyba, apdirbimu ir pardavimu. Būtent jai kartu su Zambijos vyriausybe priklauso viena didžiausių smaragdų kasyklų pasaulyje „Kagem“, kurioje buvo atrastas šis ypatingas brangakmenis.
Pasak „Gemfields“ tiekimo vadovės gemologės Elenos Basaglios, ši kasykla tiekia maždaug vieną iš keturių pasaulio smaragdų.
„Zambijos smaragdai susiformavo daugiau nei prieš 500 milijonų metų, tad kaskart, kai kasykloje „Kagem“ aptinkamas smaragdas, tai būna pirmas kartas, kai pro jį prasiskverbia šviesa, prikeldama jį gyvenimui po pusės milijardo metų tamsoje.
Smaragdai Rytų Afrikoje geologijos požiūriu yra daug senesni nei kitos kilmės smaragdai. Jie skiriasi savo sandara, sudėtimi ir pagrindinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, Zambijos smaragduose paprastai yra daugiau geležies nei kituose, o tai reiškia, kad jie ne tokie trapūs“, – paaiškino E.Basaglia.
Nuo 2008 metų, kai „Gemfields“ pradėjo veiklą Zambijoje, šios smaragdų kasyklos tikslas tapo įdarbinti vietos žmones ir tobulinti jų įgūdžius, remti švietimo, sveikatos priežiūros bei pragyvenimo projektus ir finansuoti gyvybiškai svarbius gamtos išsaugojimo projektus.
Tad jei kada nors ir buvo nuostatų apie neigiamą kasyklų poveikį vietos bendruomenei, „Kagem“ kasyklos politika juos paneigia.
„Mes realistiškai ir atvirai vertiname kasybos veiklos poveikį aplinkai ir siekiame visais įmanomais būdais sumažinti poveikį žemei. Pavyzdžiui, prieš pradėdami kasybos darbus teritorijoje surenkame retų augalų sėklas iš viršutinio dirvožemio sluoksnio ir sukuriame sėklų banką. Sėklas auginame medelyne, kad persodintume, kai baigsime kasti“, – apie darnumu pasižyminčią kasyklos veiklą pasakojo E.Basaglia.
„Kagem“ smaragdų kasykloje 2010 metais buvo aptiktas 6225 karatų „Insofu“ („Dramblys“), o 2018-aisiais – 5655 karatų „Inkalamu“ („Liūtas“).
Bet trečiasis radinys – „Chipembele“ buvo įspūdingiausias. Ir tądien aukcione A.Eshedas vienas stojo prieš šimtą didžiausių Indijos brangakmenių kompanijų atstovų ir dėl savo žvaigždės atsilaikė iki aukščiausios paskelbtos sumos.
Tikrosios sumos A.Eshedas niekam neatskleidžia, tačiau žinoma, kad penkių dalių aukciono, vykusio nuo 2021 metų lapkričio 1-osios iki gruodžio 6-osios, metu bendra surinkta suma siekė 37,8 milijono JAV dolerių (36,2 mln. eurų) ir tai tapo rekordine suma „Kagem“ aukcionų istorijoje.
Tiesa, kasykla dalį aukcione surinktos sumos paaukojo Šiaurės Luangvos apsaugos programai Zambijoje siekiant sustiprinti pastangas apsaugoti juoduosius raganosius. „Eshed-Gemstar“ taip pat pažadėjo prisidėti prie šios programos.
Netrukus A.Eshedas sulaukė pasiūlymo parduoti smaragdą už 10 milijonų JAV dolerių (9,6 mln. eurų), tačiau jį kol kas atmetė.
„Taip, tai labai drąsi investicija, tačiau vertinga. Keletas istorijos muziejų ir keletas privačių kolekcininkų pareiškė norą jį įsigyti, taip pat su mumis susisiekė keli dideli aukcionai ir garsių prekės ženklų atstovai – jie siūlo bendradarbiauti ir supjaustant smaragdą sukurti bendrą papuošalų kolekciją.
Jaučiame didelį susidomėjimą, tačiau niekur neskubame, nesijaučiame spaudžiami.
Galiausiai priimsime geriausią sprendimą atsižvelgdami į tai, kas svarbiausia mums, smaragdui ir visai brangakmenių pramonei“, – apie svarstomus pasiūlymus pasakojo L.Eshedas.
Eshedų šeima netrukus po brangaus pirkinio įsigijimo pradėjo procedūrą, kad jis pelnytų vietą Guinnesso rekordų knygoje kaip didžiausias nepjaustytas smaragdas.
Tad šių metų gegužės pradžioje per Ženevoje vykusią brangakmenių parodą buvo surengta ypatinga ceremonija „Eshed-Gemstar“ ir jos įkūrėjui A.Eshedui pagerbti.
Paskui vyko pasaulio Guinnesso rekordo sertifikato pristatymas draugams ir kolegoms iš brangakmenių ir juvelyrikos dirbinių pramonės.
„Mums šis brangakmenis yra be galo reikšmingas. Galima sakyti, kad jis 50 metų mano tėvo darbo Zambijos brangakmenių versle rezultatas – svarbiausias gyvenimo pasiekimas“, – visos Eshedų šeimos vardu paaiškino L.Eshedas.
„Chipembele“ turi išskirtinį DNR nanodalelių žymėjimą ir „Blockchain“ technologijos žymę.
Tai reiškia, kad jei iš šio smaragdo bus išpjauti ir poliruoti brangakmeniai, jie galės būti identifikuoti ir patvirtinti kaip kilę iš „Chipembele“.
Anot šios srities ekspertų, tai deimantų ir smaragdų pramonėje skatina pasitikėjimą ir skaidrumą.
Lyginant su pirmaisiais A.Eshedo veiklos dešimtmečiais, dabar brangakmenių verslas kur kas skaidresnis ir labiau reguliuojamas. O tai suteikia didesnį pasitikėjimą tarp pirkėjų ir pardavėjų.
Tiesa, L.Eshedas viliasi, kad brangakmeniais labiau susidomės ir naujoji karta, kuri dažniau skiria pinigus bitkoinams ir nepakeičiamiems žetonams (angl. „Non-fungible token“ – NFT).
Pasak L.Eshedo, jie neturi tokios vertės, kokią turi deimantai ir smaragdai. Būtent faktas, kad šie ištekliai yra riboti ir gali baigtis, kad jų neįmanoma pagaminti kur nors fabrike, padaro juos tokius vertingus.
„Investuodami į deimantus ir smaragdus mes, būdami gamintojai, iš anksto įžvelgiame pridėtinę vertę. Man labiausiai patinka šis momentas versle. Tai rizikinga ir kartu įdomu. Ir kai įdėję daug darbo dirbdami su neapdorotu brangakmeniu pamatome nuostabų rezultatą, tai daro mus laimingus“, – šeimos vardu kalbėjo L.Eshedas.
P.Ribas džiaugiasi turėdamas reikalų su Eshedų šeima, kurią į priekį veda stiprus ir dominuojantis tėvas Avrahamas. Ši šeima yra be jokių kaukių, viską daro iš širdies ir svarbiausia – visuomet laikosi duoto žodžio.
Apskritai šioje srityje be žodžio laikymosi nieko nebūtų. Jei Izraelio deimantų biržoje bent kartą sulaužai pasitikėjimą, amžiams netenki progos jį susigrąžinti.
„Dešimties milijonų vertės sandoriai sudarinėjami ne sutartimis, o vienu žodžiu „mazal“. Hebrajų kalboje tai reiškia laimę. Sandoriai laikomi galiojančiais. Bet jei bent vieną kartą sulaužei „mazal“, niekada gyvenime niekas nedirbs su tavimi, gali ieškoti kitos verslo srities. Mūsų stiprybė – žodis ir skaidrumas“, – pabrėžė P.Ribas.
Izraelio deimantų birža laikoma vienu didžiausių ir moderniausių deimantų centrų pasaulyje. Ji buvo įkurta 1937 metais ir vienija apie 3 tūkstančius narių, užsiimančių neapdorotų ir poliruotų deimantų gamyba, importu ir eksportu iš Izraelio bei prekyba.
Būti šios biržos nariu – svarbus ir garbingas statusas. Narystė suteikiama visam gyvenimui ir yra paveldima, tačiau, norint ją gauti, reikia atitikti itin aukštus reikalavimus.
Narystę Izraelio deimantų biržoje yra įgijusi ir Patriko motina D.Ribas. Deimantų ekspertė pasakojo, kad pirmiausia buvo reikalaujama turėti ne mažiau nei penkerių metų darbo patirtį Izraelio deimantų biržai priklausančioje kompanijoje.
Paskui teko įveikti apklausą melo detektoriumi, dalyvauti tardymuose, atlikti narkotikų testus. Taip pat D.Ribas turėjo gauti penkias rekomendacijas iš kitų Deimantų biržos narių, kurie privalėjo garantuoti jos patikimumą didele pinigų suma.
Izraelio deimantų birža veikia pagal išskirtinę koncepciją „viskas po vienu stogu“. Keturi aukšti pastatai, tarpusavyje sujungti vidiniais pėsčiųjų tiltais, sudaro neįveikiamą tvirtovę, kurioje įdiegta itin pažangi apsaugos sistema.
„Norint ten patekti, reikia įveikti daugybę apsaugos punktų, pereiti pro akių ir pirštų atspaudų skenavimo aparatus. Paprastas svečias gali patekti tik prieš tai gavęs kvietimą iš vieno biurų. Be to, paprastas lankytojas gali patekti tik į vieną pastatą, ateiti tik į tą konkretų biurą, o ne vaikščioti bet kur, ir būti ilgiausiai tris valandas“, – apie griežtą apsaugą pasakojo P.Ribas.
Be didžiausios deimantų prekybos erdvės pasaulyje, šiame komplekse yra daugiau nei 1200 privačių biurų – „Cartier“, „Bvlgari“, „Tiffany & Co.“, „Boucheron“ ir kitų garsių mados ženklų.
Per dieną komplekse apsilanko tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Ir dauguma jų nešini lagaminėliais, kuriuose – deimantai.
Izraelio deimantų biržos kompleksą kasmet aplanko apie 330 tūkstančių žmonių, o pragyvenimui iš Izraelio deimantų pramonės užsidirba daugiau nei 20 tūkstančių šeimų. Šios biržos tiekiamais deimantais ir smaragdais puošiasi žmonės visame pasaulyje.
Tarp Izraelio ir Lietuvos gyvenantis P.Ribas deimantų versle dirba jau ilgiau nei dešimtmetį. Patriko pažintis su deimantų pasauliu prasidėjo, kai jam buvo vos 12 metų, tuo metu jis įsidarbino juvelyrikos fabrike Izraelyje. Kai Patriko motina D.Ribas tapo Izraelio deimantų biržos nare, sūnus toliau sėmėsi žinių juvelyrikos bei deimantų srityse ir drauge kūrė Ribas šeimos verslą.
Šiuo metu daugiausia jaudulio P.Ribui suteikia ilgalaikis planas, kurį jis siekia įgyvendinti, – šeimos prekės ženklą „Ribas“ Patrikas nori paversti vienu didžiausių lietuviškų tinklų pasaulyje, kuris rikiuotųsi šalia garsiausių vardų.
Kitąmet P.Ribas ketina atidaryti dar dvi parduotuves.
Vieną jų – Florencijoje, Italijoje, kitą – Kopenhagoje, Danijoje.
„Florenciją pasirinkau dėl kelių priežasčių. Viena – tai mados pasaulio lopšys. Be to, neseniai pradėjau dirbti su viena garsiausių Italijoje juvelyrikos dizainerių, kuri bendradarbiauja su garsiausiais pasauliniais prekių ženklais. Kursime ikoniškas kolekcijas.
O vėliau – Kopenhaga. Šie taškai puikiai išsidėsto Europos žemėlapyje, vėliau galėsiu plėsti tinklą aplinkinėse valstybėse, tad artimiausią dešimtmetį laukia daug darbo. Kadangi atėjome iš skurdo, tai yra stiprus motyvas dirbti“, – atvirai dėstė Lietuvoje gyvenantis verslininkas.
Tiesa, Patriko planus pakoregavo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Rygoje ir Taline dar šiemet juvelyrikos parduotuves planavęs atverti P.Ribas to atsisakė. Kadangi pats karą Izraelyje išgyveno jau tris kartus, žino, ką reiškia nestabilios rinkos, tad nori dirbti toliau nuo karštųjų taškų.
Karas Ukrainoje veikia ir deimantų rinką. Dėl karo buvo uždaryta Rusijos deimantų kasykla „Alrosa“, kuri, pasak P.Ribo, buvo labai svarbi deimantų tiekėja pasauliui.
„Aš turiu savo prekės ženklą, esu gamintojas, tačiau kartu esu gaminių tiekėjas kitiems ženklams Izraelyje ir kitose šalyse.
Šiuo metu susiduriame su iššūkiais, nes rinkoje nėra pakankamai deimantų“, – apie sunkumus prasitarė P.Ribas.
Deimantų rinkoje mažėja dėl kelių priežasčių. Viena jų – žmonės prasidėjus karui ėmė daugiau investuoti, nes tai investicija, kuri telpa kišenėje, jei reikėtų netikėtai palikti namus.
Paveikė ir COVID pandemija. Dėl jos žmonės daugiau perka, taip pat ir deimantų, todėl jų rinkoje mažėja.
O kai jų mažėja, kyla kaina, deimantų vis rečiau iškasama dėl gamtos išteklių ribotumo.
P.Ribas prisimena 2008 metų krizę, kai deimantų kainos krito 10–20 procentų, tačiau ne daugiau.
Tai rodo, kad rinka net sudėtingomis sąlygomis išlieka gana stabili.
„Žmonės gali investuoti ir po kelerių metų pasiimti tiek pat. Žinoma, jei pirks iš patikimų įmonių ar žmonių, kurie yra Deimantų biržos nariai, nes deimantų rinkoje dažnai pasitaiko apgavysčių.
Ypač smulkieji juvelyrai mėgina parduoti be PVM mokesčio, vadinasi, toks deimantas bus be prabavimo, tai yra be sertifikato.
Patys juvelyrai nėra gemologai, jie neturi tam reikalingų technologijų, kurios kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Todėl dalis jų perka nelegaliai iš Antverpeno arba Dubajaus biržų ir negali žinoti, ar nenusipirko sintetinio deimanto. To neįmanoma atskirti be specialaus aparato“, – deimantų srities subtilybėmis dalijosi P.Ribas.
